Profesiniai susirgimai, jų tyrimas ir apskaita

Kiekvienas dirbantis žmogus nori, kad jo darbo aplinka nekeltų pavojaus jo sveikatai ar net gyvybei, kadangi netinkama aplinka, kurioje yra nesilaikoma nustatytų reikalavimų, gali sukelti profesines ligas. Šio darbo tikslas – aptarti pačius profesiniai susirgimus, jų rūšys bei jas sukeliančius veiksnius, kuriuos turi žinoti ne tik darbdaviai kurdami saugią darbo aplinką, bet ir patys darbuotojai, kad nepatektų į aplinką, kurioje yra gausu įvairių rizikos veiksnių, galinčių jiems pakenkti. Be to, aptariami ir veiksmai, kuriuos turėtų atlikti darbdaviai prieš organizuodami darbą, jog profesinius susirgimus būtų galima sumažinti iki minimumo. Taip pat apibendrintai pateikiama informacija apie profesinių susirgimų tyrimą ir apskaitą: nurodoma kaip ir kam reikia pranešti apie profesinę ligą, kaip yra organizuojama profesinių ligų tyrimo komisija ir paaiškinama kaip ir kas turi pildyti su šiais sveikatos sutrikimais susijusius dokumentus. Šio darbo pagrindiniai uždaviniai: • supažindinti su darbo aplinkoje esančiais ligas sukeliančiais pavojingais veiksniais, kurių darbuotojai kartais net nepastebi ar apie juos nesusimąsto, • paaiškinti, ką daryti susirgus profesine liga, • supažindinti su visa šių susirgimų dokumentų tvarkymo tvarka. Tai informacija, kuri aktuali kiekvienam planuojančiam pradėti dirbti ar jau dirbančiam. PROFESINIAI SUSIRGIMAI Žmogus, įsidarbinęs į kokią nors įmonę ar įstaigą, tampa jos veiklos dalimi, konkrečiau – darbuotoju. Prieš pradėdamas darbą, jis turi būti supažindintas su savo pareigomis, taisyklėmis, kurių turės laikytis darbo metu, ir galimais rizikos veiksniais, kurie gali pakenkti jo sveikatai dirbant konkrečiame darbe. Kiekviename darbe gali pasitaikyti vienokių ar kitokių pavojingų veiksnių, kurie gali sukelti įvairius profesinius susirgimus. „Profesinis susirgimas – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio, kuris įvertinamas pagal higieninę darbo sąlygų klasifikaciją, atsižvelgiant, ar ji atitinka higienos normas, ir pagal darbo trukmę. Profesinėmis ligomis taip pat laikomos ligų komplikacijos, liekamieji reiškiniai ar kenksmingų darbo aplinkos veiksnių sukelti atokūs padariniai.“ (P.Šibilskis ir kt., 2008, p.121). Šių susirgimų tyrimą mūsų šalyje reglamentuoja Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai ir duomenys apie juos yra registruojami ir saugomi Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro duomenų bazėse. 1.1. Profesinių susirgimų statistika „Oficialiai patvirtintų profesinių ligų pokyčius Lietuvoje nuo 1994 metų stebi ir analizuoja Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registras.“ (http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/PLR/Profesines%20ligos%20%20Lietuvoje%202014%20m..pdf). 1 pav. Sergamumo profesinėmis ligomis dinamika 2005–2014 metais Lietuvoje (Šaltinis- Higienos institutas Sveikatos informacijos centras Profesinių ligų registras. 2014, p.12) Iš tyrimo duomenų matyti, kad iki 2006 m. augantis profesinėmis ligomis sergančių žmonių skaičius nuo šių metų ėmė sparčiai mažėti ir iki pat 2010 m. išlaikė panašią sergančiųjų mažėjimo tendenciją kiekvienais metais. Nuo 2010 m. sergančiųjų skaičius beveik nesikeitė arba keitėsi, tačiau labai nežymiai. Remiantis šiais duomenis, galima daryti prielaidą, kad per pastarąjį dešimtmetį žmonių darbo sąlygos patobulėjo ir tapo saugesnės nei kada nors ankščiau, taigi ir dirbančiųjų susirgimai profesinėmis ligomis tapo gerokai retesni. (žr. 1 pav.). 1.2. Profesinių susirgimų klasifikacija ir priežastys Visi susirgimai turi vienokias ar kitokias priežastis. Ne išimtis ir profesiniai susirgimai. Pasireiškus vienokiems ar kitokiems darbuotojų negalavimams, kurie gali būti kilę dėl įvairių jų darbo veiksnių, yra ieškoma priežasčių, kurios lėmė tokią dirbančiojo sveikatos būklę. Pagal veiksnius, kurie gali nulemti darbuotojų profesinius susirgimus yra klasifikuojami profesiniai susirgimai. „Profesiniai susirgimai, priklausomai nuo sukeliančių veiksnių, skirstomi į 5 grupes: • susirgimai, sukelti fizikinių veiksnių; • sukelti cheminių medžiagų; • sukelti dulkių (aerozolių); • sukelti biologinių veiksnių; • sukelti įtampos.“ (P.Šibilskis ir kt., 2008, p.122). 1994 m. priimtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl profesinių ligų sąrašo ir valstybinio profesinių ligų registro bei jo nuostatų“ yra pateikta 10 fizinių, 63 cheminiai, 11 dulkių, 8 biologiniai ir 8 įtampos veiksniai, galintys sukelti įvairius profesinius susirgimus. Kitame tais pačiais metais priimtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtame nutarime „Dėl profesinių ligų sąrašo ir Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro bei jo nuostatų“ yra nurodytas profesinių ligų, kurias sukelia prieš tai išvardinti veiksniai, sąrašas. Jį sudaro 56 cheminių medžiagų sukeliamų ligos, 11 odos ligų, 24 įkvepiamų medžiagų sukeliamos ligos, 9 infekcinės bei parazitinės ligos ir 21 fizikinių ir ergonominių veiksnių sukelta liga. Be šiame sąraše išvardintų ligų profesinėmis ligomis gali būt pripažintos ir kitos, į sąrašą nepatekusios, ligos. Taip pat profesiniai susirgimai pagal susirgimo laiką gali būti skirstomi į ūmius ir lėtinius. Ūmiu susirgimu yra vadinamas toks susirgimas, kurį sukelia koks nors pavojingas vienkartinis darbo veiksnys. Priešingai nei ūmus, lėtinis susirgimas yra sukeliamas per gerokai ilgesnį darbo laiką toje įmonėje ar įstaigoje. (plg. A.Stankiuvienė, 2014, p.73–74). Kokios gi turėtų būti darbo sąlygos, jog jas būtų galima vadinti tinkamomis ir nekeliančiomis rizikos susirgti profesinėmis ligomis? Šiuo atveju yra labai svarbu darbovietėje užtikrinti tinkamą oro temperatūrą, drėgmę, vėdinimą, apšvietimą bei laikytis higienos reikalavimų. Labai svarbi yra darbo vietoje esanti oro temperatūra, kadangi esant per didelei ar per mažai temperatūrai gali pablogėti žmogaus fizinė būklė. Atliekant sunkius, fizinius darbus geriausia palaikyti 10–15oC temperatūrą, o lengvesniems, mažiau fizinės jėgos reikalaujantiems darbams optimaliausia yra laikoma 15–20oC temperatūra. Taip pat patalpų temperatūra negali būti aukštesnė nei 28–30oC, kadangi aukštesnė aplinkos temperatūra gali daryti neigiamą poveikį darbuotojų sveikatai. (plg. P.Šibilskis, 2008, p.122). Naudojantis įvairiausiomis technologijomis patalpose palaikyti reikiamą temperatūrą nėra sunku, tačiau darbams vykstant lauke darbdaviai negali reguliuoti oro temperatūros, ir žiemos ar vasaros sezonu dėl itin mažos ar itin didelės oro temperatūros kyla didelis pavojus susirgti profesinėmis ligomis (įvairiais nušalimais ar priešingai – nudegimais). Kad tokių susirgimų pasitaikytų kuo mažiau, darbdavys turi suteikti darbuotojams specialią darbo aprangą bei nustatyti tinkamą darbo laiką bei pertraukas. Taip pat tinkamai žmogaus organizmo būklei palaikyti yra svarbi tinkama oro drėgmė ir vėdinimas. „Optimali santykinė oro drėgmė darbo patalpose turi būti 40 – 60 %.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!