„Štai ką noriu pasakyti apie depresiją: ji neturi nieko bendro su gyvenimu“. Būtent šia, priverčiančia susimąstyti citata ir noriu pradėti savo kalbą apie rašytojos Elizabet Wurtzel neeilinio autobiografinio romano „Prozako karta“ nagrinėjamas svaigalų, depresijos ir prastų santykių su aplinkiniais problemas. Pati Elizabet Wurtzel visą savo gyvenimą sirgo depresija, tad šią knygą nusprendė parašyti, jog paskatintų jaunimą nebijoti kalbėti apie savo jausmus ir išgyvenimus garsiai ir be jokios baimės.
Daugelis iš mūsų net nepagalvojame koks didelis skaičius aplink mus esančių žmonių susiduria su, tikriausiai, šių laikų didžiausia psichologine problema – depresija. Knygoje Elizabet pasakoja kokia vieniša ir pažeidžiama ji jautėsi, kaip manė, jog jos niekas nemyli ir nemylės tokios kokia ji yra. Nors aplinkiniai stengėsi jai padėti, psichologų kabinetai Elizabet taip pat buvo puikiai pažįstami, keistas jausmas jos širdyje neleido tos pagalbos priimti, tad ji užsisklesdavo ir niekam nepasakodavo savo problemų. Jai atrodė, jog žmonių gailestis ir pagalba tik dar labiau parodo jos beviltiškumą ir bejėgiškumą. Tačiau užsisklendimas ir pagalbos atmetimas ją privedė prie savęs žalojimo ir nuolatinio noro vieną naktį užmigti ir niekada nepabusti. Jau mokykloje, užsidariusi mergaičių tualete, Elizabet pjaustydavosi, gerdavo dideles dozes vaistų ar kokių nors kitų chemikalų, bet vis gaudavo kitą šansą gyventi ir spręsti savo problemas. Taip pat savęs žalojimas Elizabet privedė prie to, jog būdama suaugusi kaskart pažvelgusi į riešą ar kojas prisimindavo savo skausmus, patirtus tuo metu, nes randai buvo giliai įsirėžę jos odoje.Dažnai, Elizabet kankindavo vadinamosios juodosios bangos,kuomet jos depresija susilpnėdavo, gyvenimas atrodydavo kur kas geresnis, tačiau po kurio laiko liga progresuodavo ir ją užplūsdavo jausmų ir kančių lavina. Šias depresijos bangas ji išgyvendavo labai sunkiai ir tai stipriai pakenkdavo jos psichologinei ir fizinei būklei, kartais tai prieidavo iki to, jog ji vos galėdavo atsikelti iš lovos, nes atrodydavo, kad jos emocijos suparalyžavo kūną ir depresija bei kančios jį užvaldė. Taigi, depresija niekada niekur...
Šį darbą sudaro 843 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!