Privatinė ir civilinė teisė

Civilinė teisė yra viena iš teisės šakų. Jos reikšmė mūsų gyvenime labai didelė, nes kiekviename žingsnyje visiems mums tenka susidurti su šios teisės reguliuojamais santykiais. Daugelis šių santykių tokie dažni, įprasti, kad nejaučiame jų tiesinio pobūdžio. Kai nėra pažeidimų, žmonės paprastai negalvoja apie šių santykių teisinę prigimtį, kai pažeidimų atsiranda, teisė ir žmonių santykių teisinis charakteris tampa aktualūs.
Civilinė teisė reguliuoja turtinius ir asmeninius neturtinius santykius, susijusius su jų dalyvių asmenybe. Pagal savo pobūdį šie santykiai yra įvairūs. Vieni iš svarbiausių- nuosavybės santykiai. Jie užtikrina turto turėjimą kaip asmens nuosavybę ir sudaro prielaidas žmogaus, kaip laisvo ir nepriklausomo visuomenės nario, saviraiškai. Atsižvelgiant į šiuos santykius nustatoma, kas yra teisėtas konkretaus turto savininkas ir naudotojas.
Privatinė teisė yra plati sistema, apimanti civilinę, šeimos, autoriaus, butų teisę, civilinį procesą. Kuriasi švietimo, medicinos teisė, skirtos žmogaus konstitucinių teisių įgyvendinimui.
Privatinės teisės reguliavimui būdinga: depozityvių normų vyravimas, teisinių santykių dalyvių lygiateisiškumas, laisva valia įgyvendinant savo teises, asmeninė atsakomybė už savo prievoles ir veiksmus, platus sutarčių panaudojimas, garantuota teisinė apsauga, vyraujanti orientacija tenkinti asmeninius privačius interesus.
Studijuojant teisinės literatūros šaltinius galima susidaryti įspūdį, kad privatinė teisė ir civilinė teisė yra sinonimai. Iš tikrųjų šie terminai yra glaudžiai susiję, bet atspindi to paties reiškinio skirtingus aspektus. Civilinės teisės raida prasidėjo nuo Romos civilinės teisės. Pirmine prasme „civilinė“ (ius civile) reiškė teisę, kuri buvo taikoma tik Romos piliečiams (lot. Civis- pilietis, civilis- pilietinis). Ius civile buvo priešinama ius gentium, kuri reglamentavo ne Romos piliečių santykius. Be to, susiformavo ius praetorium – to meto teisės taikymo praktika. Vėliau jos visos susiliejo į Romos teisę, kuri savo ruožtu buvo skirstoma į privatinę teisę (ius privatum), kuri reglamentavo Romos gyventojų tarpusavio santykius, ir viešąją teisę (ius publicum), taikomą Romos gyventojų santykiams su valstybės institucijomis. Taigi jau senovėje pilietiškumas, kaip civilinės teisės subjekto požymis, išnyko. Išnyko ir pagrindinė termino civilinė teisė vartojimo prielaida. Todėl kurį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!