Pristatymas apie paukščius

Paukščiai

Požymiai:

• Specializuota aukštesniųjų stuburinių klasė;

• Dvikojai;

• Šiltakraujai;

• Kiaušinius dedantys stuburiniai;

• Turi plunksnas, sparnais virtusios priekinės

galūnėmis;

• bedančiai snapai;

• Tuščiaviduriai kaulai.

• Pastovi ir aukšta (38–45 °C); • Peri kiaušinius, jauniklius maitina ir saugo. • Paukščiai gyvena visuose žemynuose, ir šiuo metu

pasaulyje aptiktos 10426 paukščių rūšys. • Lietuvoje aptinkama apie 390 paukščių rūšių; • Paukščių klasė yra labai diferencijuota: vieni paukščiai

minta nektaru, kiti sėklomis, vabzdžiais, žuvimis ar kitais paukščiais, smulkiais ar stambesniais žinduoliais;

• Didžioji dalis paukščių gali skraidyti, tačiau yra ir neskraidančių rūšių (pvz., pingvinai, kiviai).

• Paukščius tiria zoologijos mokslo šaka ornitologija.

Kilmė

• Paukščiai vystėsi vėlyvojo triaso ir juros laikotarpiu. Manoma, kad jie evoliucionavo iš dinozaurų teropodų, tiksliau iš maniraptorių grupės. Vienas paukščių kilmės iš dinozaurų įrodymų – XIX amžiaus pabaigoje rastos juros periode gyvenusios primityviausios žinomos paukščių rūšies archeopterikso (Archaeopteryx) liekanos.

Archaeopteryx

Oda ir jos dariniai

• Paukščių oda plona ir sausa, dėl to skrydžio metu lengvai juda raumenys. Odoje nėra liaukų, išskyrus antuodegyje esančią pasturgalinę liauką. Snapas sudarytas iš tvirtos raginės makšties. Jo forma labai priklauso nuo maisto rūšies ir nuo maisto paėmimo būdo.

• Pirštai su nagais, taip pat pastaibis apaugęs žvynais, kurie savo sandara panašūs į roplių. Plėšriųjų paukščių nagai būna dideli ir aštrūs, o medžiuose gyvenančių rūšių – plonesni ir ilgesni, nes tokiais nagais paukštis geriau išsilaiko ant šakų. Bėgiojančių paukščių, tokių kaip strutis, nagai platūs ir plokšti. Jie yra tikras ginklas.

Oda ir jos dariniai

• Būdingiausias paukščių raginis darinys – plunksnos. Iš pradžių išsivysto pūkinės plunksnos, kurios greitai virsta kontūrinėmis. Jaunikliai paprastai būna neryškių spalvų, patelės taip pat, o patinų šis apdaras gana spalvotas. Paukščio kūnas padengtas dengiamosiomis plunksnomis, saugančiomis nuo mechaninių pažeidimų. Jos taip pat svarbios kūno šilumai palaikyti.

• Plunksnos yra negyvas darinys, todėl jos susidėvi, išblunka ir keičiamos naujomis. Suaugę paukščiai šeriasi 1–3 kartus per metus, ypač pasibaigus veisimosi periodui. Kad neįmirktų, plunksnos tepamos antuodegyje esančios pasturgalinės liaukos išskiriamu sekretu. Ši liauka ypač svarbi žąsiniams paukščiams, tuo tarpu vištinių, karvelių – sunykusi, o stručių ir einių – visai redukuota.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!