Pristatymas apie Lietuvos partizanus

Jonas Žemaitis Vytautas 1909-1953m.
Lietuvos karininkas, rezistencinio judėjimo organizatorius ir koordinatorius, Lietuvos partizanų vadas, dimisijos brigados generolas, Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas.
• 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje.
• 1940 m. vedė Eleną Valionytę, su kuria 1941 m. susilaukė sūnaus Jono Laimučio.
• 1940m. Sovietams okupavus Lietuvą, tęsė karinę tarnybą 617-ajame artilerijos pulke, buvo pulko mokyklos viršininkas.
• Prasidėjus antram pasauliniam karui, gavęs įsakymą trauktis į Rytus, Jonas Žemaitis su grupe karininkų sąmoningai atsiliko ir pasidavė į vokiečių nelaisvę.
• Nepanorėjęs tarnauti vokiečiams, išėjo į atsargą. Įsijungė į antinacistinę veiklą-platino spaudą, o 1944 organizavo vyrus į generolo Povilo Plechavičiaus vietinę rinktinę.
• Prasidėjus reokupacijai įsijungė į partizanų kovą (Žebenkšties rinktinės, Kęstučio apygardos, ir Jūros(vakarų Lietuvos partizanų) vadas.
• 1949m. vasarį Radviliškio rajone vykusiame partizanų vadu suvažiavime išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku.
• 1951m. susirgo insultu, buvo paralyžuotas.
• 1953m. jo bunkeris Jurbarko rajone buvo išduotas.
• 1954m. po žiaurių kankinimų nužudytas Maskvoje.
Adolfas Ramanauskas Vanagas
1918 03 06-1957 11 29)
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas, ėjęs ir LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pareigas,
LLKS Gynybos pajėgų vadas, dimisijos brigados generolas
Adolfas Ramanauskas Vanagas
Gimė 1918 metais kovo 6 dieną New Britain mieste, JAV.
1921 m. su tėvais Liudviku ir Elena Ramanauskais sugrįžo į Lietuvą.
Mokėsi Galinių pradžios mokykloje, Lazdijų ,,Žiburio“ gimnazijoje, Klaipėdos ( vėliau Panevėžio) pedagoginiame institute.
1939m. stojo į Kauno karo mokyklą ir baigė paskutiniąją, 15-ąją karininkų laidą.
1940 metų rudenį pradėjo dirbti mokytoju Druskininkų krašte.
1941 metais, prasidėjus karui, A. Ramanauskas dalyvavo Birželio sukilime ir vadovavo partizanų būriui Druskininkų apylinkėse.
Vokiečių okupacijos metais persikėlė į Alytų ir dirbo Alytaus mokytojų seminarijoje.
1945 m. tapo partizanu ir įstojo į Nemunaičio apylinkėje veikusį partizanų būrį, tapo jos vadu.
1946 m. buvo paskirtas Dainavos apygardos vado pirmuoju pavaduotoju, o 1947 m. – jos vadu. Aktyviai organizavo pogrindžio spaudos leidybą, pats rašė straipsnius į įvairius partizanų laikraščius 1948 m. tapo Pietų Lietuvos partizanų srities vadu.
1949 m. buvo vienas iš LLKS...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!