Prievolės teisė

Prievoliniame teisiniame santykyje aiškūs 2 subjektai visada. Kreditorius ir skolininkas. Romėnai skyrė prievolės šalis. Kalbant apie prievolių rūšį, sąvoką Pasirenkamas Justiniano digestų apibrėžimas prievolės esmė kad priverstume asmenį ką nors mums duoti, paliudyti.
Struktūra teisinių santykių buvo ilgą laiką asmeninė. Prievolinis santykis buvo grindžiamas pasitikėjimu, dėl to, kad yra konkretūs asmenys, kurie sueina į tam tikrus santykius. Prievolė turi 2 puses: viena vertus ji atrodo kai kreditoriaus teise reikalauja is skolininko tam tikro elgesio. Creditum tai yra. Pasitikėjimo pagrindu atsiranda šis santykis.
Skolininko pareiga atlikti tam tikrus ar susilaikyti nuo tam tikru veiksmų atlikimo. Debitum(skola).
Dare Kreditoriui turi būti tam tikra nuosavybes teise y tam tikrą daiktą. Skolininkas įvykdydavo jam priklausančią pareigą, kylančią iš daiktinės teisės. Dare vykdymas sukeldavo tam tikros daiktinės teisės atsiradimą su paskolinimu.
Facere(atlikti) Galėjo būti facere arba non facere (įvykdyti arba susilaikyti). Sukeldavo turtinių santykių pasikeitimą.
Praestere(suteikti). Bendriausia prievoles turinio dalis. Turėjo mažiausiai apibrėžtą savo turinį. Plačiąja prasme apėmė ir dare ir facere, o taip pat ir visa kita kas patekdavo y prievolės esmę.
Kalbant apie prievolės evoliuciją reikia pasakyti kad didžiausią įtaka šitos teisės dalies atsiradimui turėjo Ūkio plėtra. Plečiantis ūkiui, poreikis naujų sutartinių santykių, viskas aštriai iškyla. Iš visų romėnų privatinės teisės institutų būtent prievolinės teisės evoliucija buvo didžiausia įvairiapusiškiausia, intensyviausia. Ši dalis vystėsi stipriausiai. Didžiausias indėlis į prievolinės teisės plėtrą teko teisės mokslui, jurisprudencijai, magistrantūrai. Šitos teisėkūros dalys galėjo operatyviausiai ir greičiausiai reaguoti į gyvenimo keliamus poreikius. Šitos dalys Įtakojo prievolinės teisės vystymąsi per sutarčių plėtrą.
Šitas evoliucinis procesas baigėsi asmens/skolininko asmeninės atsakomybės pakeitimu jo turtine atsakomybe . prievolinės teisės institutai pasižymėjo bendrojo pobūdžio reguliavimu. Tai suteikė galimybę jais naudotis skirtingiems asmenims.
Gajus skiria 2 prievolių rūšis:
1. Prievoles atsirandančias iš sutarčių
2. Prievoles atsirandančias iš deliktų(imperatyvios teisės normos pažeidimas)
Vėliau šitas skirstymas plečiamas ir įgauna šiandieninę klasikinę formą. Šiandien turim 4 šaltinius iš kurių kyla visos prievolės.
Prievolės kylančios iš sutarčių,
Prievolės kylančios iš deliktų,
prievolės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!