ĮVADAS Šiuolaikinėje žinių visuomenėje nemažas vaidmuo tenka terminologijai. Tai kalbotyros šaka, aiškinanti terminų ypatybes, tirianti jų sudarymo būdus. Terminai yra ryškiausias įvairių mokslo sričių skiriamasis bruožas. Kiekviena kalba turi tiek žodžių, kiek jos vartotojams reikia, todėl terminologijoje žodžių darybai tenka didžiulis vaidmuo, nes dauguma terminų yra dariniai. Reikalingas žodis gali būti vartojamas nuo seno arba naujai padarytas pagal žodžių darybos dėsnius. Daugiausiai terminų yra išvesti su priesagomis. Tai pati gausiausia žodžių darybos grupė, kurią tyrinėjo tokie prancūzų kalbininkai, kaip M. T. Cabré (2000), J. Dubois (1999), M. Grevisse (1993), P. Lerat (1994), taip pat apie tai rašė A.-L. Jousse (2002), tačiau apie priesaginius mechanikos terminus išsamiai tyrinėta nebuvo, todėl pasirinktoji bakalauro tema – „Priesaginiai mechanikos terminai prancūzų kalboje ir jų atitikmenys lietuvių kalboje“ – yra labai aktuali. Iki šiol mechanikos terminų vertimo ypatybės iš prancūzų į lietuvių kalbą yra taip pat beveik netyrinėtos, todėl lyginamuoju aprašomuoju, kiekybinės analizės metodu atlikta originalių terminų bei jų atitikmenų analizė yra ne tik naujas, bet ir praktinę naudą turintis mokslinis darbas. Siekiant vertimų kokybės, svarbu susipažinti su abiejų kalbų mechanikos terminų darybos kategorijomis ir joms būdingomis priesagomis; prancūzų kalbos priesaginių terminų vartojimo bei vertimo ypatybėmis, todėl šis darbas galėtų būti panaudotas kaip metodinė medžiaga. Šiame darbe nagrinėjami konkrečios mokslo srities – mechanikos – priesaginiai prancūzų kalbos terminai ir jų atitikmenys lietuvių kalboje. Darbo tikslas – išanalizuoti priesaginius prancūzų kalbos mechanikos terminus ir darybiškai palyginti juos su atitikmenimis lietuvių kalboje. Tyrimo objektu pasirinkti tik vientisiniai priesaginiai prancūzų kalbos mechanikos terminai. Tokiu būdu siekiama detalesnės jų analizės. Keliami tokie šio darbo uždaviniai: 1. Išrinkti iš kompiuterinio mechanikos terminų žodyno (IFToMM Dictionary) vientisinius priesaginius prancūzų kalbos mechanikos terminus. 2. Atlikti jų kiekybinę ir kokybinę lingvistinę analizę. 3. Nustatyti rastų terminų darybos kategorijas. 4. Išryškinti produktyviausias priesagas. 5. Palyginti prancūzų kalbos priesaginius mechanikos terminus su jų atitikmenimis lietuvių kalboje. Bakalauro darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, tiriamoji dalis ir išvados. Teorinėje dalyje pirmiausia pateikiama termino samprata: paaiškinama kas tai yra, pateikiami keleto lietuvių ir prancūzų autorių terminų apibrėžimai. Toliau supažindinama su terminijos šaltiniais lietuvių ir prancūzų kalbose, kurie padeda geriau suprasti terminų atsiradimą bei formavimą. Kadangi priesaginiai terminai yra kuriami pagal vieną iš darybos būdų, tai toliau supažindinama su terminų darybos teoriniais pagrindais: pateikiami svarbiausių sąvokų (žodžių daryba, paprastasis žodis ir darinys, darybos pamatas, darybos formantas, darybos reikšmė bei darybos tipas ir kategorijos) apibrėžimai. Toliau teorinėje dalyje supažindinama su žodžių darybos būdais lietuvių ir prancūzų kalbose. Pagal darbo temą svarbiausia vedinių grupė yra priesaginiai terminai, todėl toliau aptariama konkreti – priesaginė – žodžių daryba ir išskiriamos produktyviausios darybos kategorijos prancūzų ir lietuvių kalbose, pateikiamos joms būdingos priesagos. Tiriamojoje dalyje pateikiama kiekybinė bei kokybinė vientisinių priesaginių prancūzų kalbos mechanikos terminų analizė. Šio darbo vienas iš tikslų yra išnagrinėti priesaginius mechanikos terminus, remiantis mechanikos terminų žodynu (IFToMM Dictionary), todėl šioje dalyje pateikiama priesagų analizė su pavyzdžiais, suskirstyta pagal darybos kategorijas, formantus, taip pat pagal formantų produktyvumą bei atitikmenų vertimą į lietuvių kalbą. Priesagų produktyvumas pateikiamas nuo daugiausiai iki mažiausiai rastų terminų analizuojamajame žodyne. Pateikiami įvairūs atvejai, kaip terminai gali būti išverčiami į lietuvių kalbą. Prie kiekvienos terminų grupės yra pateikiamos diagramos, kad būtų galima aiškiau matyti, kokios priesagos yra būdingos tai grupei ir kokie yra galimi vertimo būdai. IFToMM Dictionary mechanikos terminų žodyne terminai yra pateikiami šiomis kalbomis: vokiečių – prancūzų, prancūzų – vokiečių, rusų – prancūzų, prancūzų – rusų, anglų – prancūzų bei prancūzų – anglų. Buvo pasirinktas prancūzų – anglų kalbų žodynas. Kadangi tema reikalauja išnagrinėti ir priesaginių prancūzų kalbos mechanikos terminų atitikmenis lietuvių kalboje, todėl taip pat buvo panaudota medžiaga iš daugiakalbio „Fizikos terminų žodyno“ (1979), kuriame rasti analogiški anglų kalbos terminai ir jų atitikmenys lietuvių kalboje. Taip pat buvo remtasi ir „Prancūzų - lietuvių kalbų žodynu“ (1997) bei „Anglų - lietuvių kalbų žodynu“ (1998). Prancūzų kalbos žodžių daryba analizuojama, remiantis „Tarptautinio tekstinių ir leksinių išteklių centro“ internetiniu puslapiu. Lietuvių kalbos žodžių daryba analizuojama, remiantis „Tarptautinių žodžių žodynu“ (1985). 1. PRIESAGINĖ TERMINŲ DARYBA Šioje dalyje supažindinama su keleto lietuvių ir prancūzų autorių termino apibrėžimais, aptariami terminijos šaltiniai, kurie padeda geriau suprasti terminų atsiradimą. Toliau aptariami žodžių darybos teoriniai pagrindai ir supažindinama su žodžių darybos būdais lietuvių ir prancūzų kalbose. Galiausiai aptariama priesaginė žodžių daryba ir išskiriamos produktyviausios darybos kategorijos prancūzų ir lietuvių kalbose, pateikiamos joms būdingos priesagos. 1.1. Termino samprata Kiekviena kalba yra sistema, kurioje vienaip ar kitaip perteikiamas komunikacinis turinys, jungiami žodžiai, jų formos, reiškiami gramatiniai požymiai. Šiame darbe nagrinėjami dviejų: prancūzų ir lietuvių, kalbų terminai. Abi kalbos yra labai skirtingos, nes lietuvių kalba priskiriama sintetinėms kalboms (jų gramatinė reikšmė reiškiama afiksais), o prancūzų – analitinėms (jų gramatinė reikšmė reiškiama tarnybiniais žodžiais). Kalbą galima skirti į tokią, kuri vartojama bendrojoje aplinkoje, ir į tokią, kuri vartojama specialiojoje aplinkoje. Viena iš svarbiausių specialiojoje aplinkoje vartojamų kalbos atmainų yra mokslo kalba. Jos pagrindą sudaro terminai. Anot K. Gaivenio (2002:13), vieno žymiausių lietuvių terminologų, terminas nėra koks nors ypatingas žodis ar pastovus žodžių junginys, o kalbos vienetas, kurio turinį atsleidžia termininės reikšmės apibrėžimas. Jo nuomone, galima skirti siaurąją ir plačiąją termino sampratą. Siauroji termino samprata Lietuvoje atėjusi iš prieškario laikų, nes, pavyzdžiui, S. Šalkauskis, padėjęs praktinius pamatus lietuvių terminologijoje, terminą apibrėžia kaip žodį, reiškiantį sąvoką, turinčią specialios reikšmės kuriam nors mokslo dalykui (Šalkauskis, 1991:15). Tuo tarpu plačioji termino samprata jau siejama su sistemiškumu, pavyzdžiui, terminas – tai „žodis arba pastovus atributinis žodžių junginys, turintis labai apibrėžtą reikšmę tam tikros žmonių veiklos srities kalboje. Jo paskirtis – pavadinti bet kurios srities sąvokas kaip tam tikros sistemos narius.“ (Gaivenis, 2002:14). Labai aiškus termino apibrėžimas pateikiamas „Kalbotyros terminų žodyne“: „Terminas – žodis arba pastovus žodžių junginys, kuriuo įvardijama speciali mokslo, technikos, meno ar kitos visuomenės gyvenimo srities sąvoka arba daiktas“ (Gaivenis, Keinys, 1990:210). Klasikinėje terminologijoje terminas yra apibūdinamas trejomis savybėmis: terminas yra sąvoka, jis tiksliai įvardija ir priklauso tam tikrai sričiai. Anot M. T. Cabré (1998:87), sąvoka yra pagrindinis terminologijos elementas. Jis teigia, kad „terminai yra kalbos vienetai, kurie turi dvi dalis: formą (išraišką) ir turinį (sąvoką, idėją).“ Taigi prancūzų terminologijoje termino apibrėžimas yra dvireikšmis: arba tai ir forma, ir turinys (Cabré, 2000:23), arba tik pati forma (Slodzian, 2000:66–68; Lerat, 1989:12–13). Trečiasis elementas – termino priklausymas kuriai nors sričiai – taip pat prancūzų terminologų suprantamas nevienodai. Anot M. T. Cabré (1998:151), „žodis tampa terminu tada, kai patenka į kurią nors sritį.“ Tačiau anot G. Petit, sritis galima skirstyti labai įvairiai, pavyzdžiui, pagal žinių tipus ar veiklos būdus.Taip pat šios sritys dažnai siejasi tarpusavyje. 1.2. Terminijos šaltiniai Kuriant terminus labai svarbu suvokti tiriamų sąvokų loginius tarpusavio ryšius, nes jų nepaisymas leidžia atsirasti loginiu požiūriu nesistemiškiems terminams. Suvokus dalykinius ir loginius termino kūrimo reikalavimus, reikia atsiminti, kad kiekvienas terminas turi būti sudarytas pagal kiekvienos kalbos fonetikos, žodžių darybos, jų jungimo ir derinimo taisykles. Jei terminas šių taisyklių neatitinka, jis yra nepriimtinas. Anot K.Gaivenio (2002:51), lietuvių kalboje yra tokie terminų šaltiniai: 1. savosios kalbos leksika (terminai daromi terminologizuojant gatavus bendrinės kalbos žodžius. Specialių disciplinų dėmenimis tampa daugelis bendratautinių žodžių. Pavyzdžiui, kalbotyroje – galūnė, giminė; sporte – taškas, bauda, kėlinys. Šie žodžiai yra daugiareikšmiai: vienos jų reikšmės yra įprastos visiems lietuvių kalba kalbantiems žmonėms, o kitos yra specialios, terminologizuotos); 2. žodžių daryba (kuriami naujadarai); 3. kitų kalbų leksika (pasiskolinami gatavi terminai iš kitų kalbų. Šis terminų kūrimo būdas populiarėja, nes vis didėja kitų kalbų įtaka). Remiantis M. Grevisse (1993) ir P. Lerat (1989) darbais, galima teigti, kad prancūzų kalboje terminų šaltiniai yra tokie patys, kaip ir lietuvių kalboje. Žodžių daryba, ypač priesaginė, yra pabrėžiama labiausiai, nes ji yra pati produktyviausia. Kuriant ir norminant terminus, reikia laikytis tam tikrų principų, kuriuos labai aiškiai suformulavo prof. S. Šalkauskis (1991:55): „neprivalu nei gamintis naujas terminas, nei skolintis svetimas, jei yra galima visai patenkinamai pritaikyti patirtam mokslo reikalui paprastos žmonių kalbos žodis“. Vadinasi, svarbiausias terminijos šaltinis yra savosios kalbos leksika. Tik tuo atveju, jei nerandame reikiamo žodžio, reikėtų kurti naujadarą ar skolintis svetimą terminą. 1.3. Terminų darybos teoriniai pagrindai Kurti terminus galima trimis būdais ir vienas iš jų yra žodžių daryba. Anot S.Keinio (2005:17), svarbiausias kalbos žodyno plėtojimo, jo gausinimo, turtinimo būdas, leidžiantis tenkinti visas kalbos vartotojų žodyno reikmes, yra žodžių darymas savo pačių kalbos priemonėmis. Žodžių daryba – tai naujadarų darymas iš esamų žodžių, keičiant jų morfologinę struktūrą. Ji „turi ir gali padėti įvardyti visa, ko kalbos vartotojams reikia, ir kartu išsaugoti kalbos žodyno savitumą kaip tautos mąstysenos atspindį“ (Keinys, 2005:20). Kalba patenkins visus visuomenės keliamus reikalavimus tik tada, kai bus panaudotos visos turimos įvairiausios žodžių darybos priemonės. Darinių gausumas ir didžiulis jų poreikis rodo, kad labai svarbu žinoti, kaip žodžiai yra daromi. Lietuvių kalbininkas Vincas Urbutis teigia, kad kalboje žodžių daryba reiškiasi dvejopai: „ir kaip procesas, žodžio dėsningas, tipizuotas formavimas, ir kaip tam tikra žodžio sandara, žodžio ėjimas dariniu“ (Urbutis, 1978:29). Ilgą laiką lingvistams rūpėjo, kokiais būdais ir kokiomis priemonėmis buvo daromi žodžiai, vėliau pradėta vis labiau domėtis žodžio darybos struktūra ir tą struktūrą lemiančiais žodžių tarpusavio santykiais. Todėl V. Urbutis savo knygoje aprašo dvejopą žodžių darybą: diachroninę ir sinchroninę. „Žodžių darybos tyrinėjimas genetiniu aspektu, nesiremiant vienalaikiais darybos santykiais tarp žodžių, sudaro istorinės, arba diachroninės, žodžių darybos esmę.
Šį darbą sudaro 6886 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!