Prielinksnis yra nekaitoma tarnybinė kalbos dalis, kuri paprastai eina su linksniu ir rodo linksniuojamojo žodžio ryšį su kitais žodžiais bei praturtina mūsų kalbą. Prielinksnis kartu su linksniu sudaro prielinksninę konstrukciją, pvz.: ant stalo, į mišką, per tvorą, su draugais. Prielinksninę konstrukcija beveik visada reiškia ką kita negu grynas linksnis - tai matyti palyginus žodžių jungimus, į kuriuos įeina tas pats veiksmažodis: laukiu ryto (ko laukiu? - objektas) - laukiu nuo ryto (nuo kada laukiu? - laikas); matau langą (ką matau? - objektas) - matau pro langą (kaip matau? - būdas); gėriuosi upe (kuo gėriuosi? - objektas) - gėriuosi prie upės (kur gėriuosi? - vieta). Todėl grynas linksnis ir linksnis su prielinksniu yra skirtingi dalykai. Kai kalbame apie prielinksnių vartojimą, iš tiesų paprastai turime galvoje jų vartojimą su tam tikru linksniu.
Lietuvių kalbos prielinksniai vartojami su kilmininku, galininku ir įnagininku (labai retai, paprastai tarmėse, ypač rytų aukštaičių, - su naudininku). Jie niekada nevartojami su vardininku, vietininku ir šauksmininku.
Prielinksniai gali būti vienareikšmiai arba daugiareikšmiai.
Vienareikšmių prielinksnių reikšmė visada aiški ir be linksnio. Įvairius santykius jie paprastai nusako daug tiksliau, konkrečiau negu daugiareikšmiai, plg. eiti per lauką ir eiti skersai, įstrižai , išilgai lauko/ lauką.
Daugiareikšmiai turi kelias reikšmes – paprastai dvi, tris, keturias, kartais net iki dešimties.
Daugiareikšmių prielinksnių lietuvių kalboje yra apie trisdešimt ir jie vartojami nepalyginti dažniau nei vienareikšmiai.
Arti dvidešimt daugiareikšmių prielinksnių yra senybiniai (kitaip pirminiai) ir apie dešimt – naujybiniai (kitaip antriniai).
Į senybinius ir naujybinius prielinksniai skirstomi pagal jų kilmę, atsiradimo laiką.
Senybiniais prielinksniais vadinami tie, kurie vartojami nuo žilos senovės ir kurių kilmės iš dabartinės kalbos žodžių nebegalima nustatyti.
Būdingiausi senybiniai prielinksniai yra: be, į, iš, nuo, per, po, prie, pro, už, su ir kiti. Jie vartojami labai dažnai.
Beje, skirstymas į senybinius ir naujybinius prielinksnius yra truputį sąlygiškas, nes tiek senybiniai, tiek naujybiniai prielinksniai sudaro nevienodo senumo klodus. Naujybiniais jie laikomi tik todėl, kad...
Šį darbą sudaro 2501 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!