Priekrantiniai nešmenų srautai

Dugno gruntams apibūdinti naudojami „nuosėdų“, „nešmenų“, „nuogulų“ terminai. Medžiagos, kurios iš pradžių buvo pakibusios ir ištirpusios vandenyje, o paskui nusėdo į dugną, vadinamos nuosėdomis. Upių, vandenynų srovių nešamos bei kranto zonoje susikaupusios medžiagos, kurios pasižymi nepaprastu judrumu, vadinamos nešmenimis. Tiek nuosėdos, tiek nešmenys, perėję į nejudrią būklę, ilgainiui tampa nuogulomis (Žaromskis, 1996).
Piekrantiniai nešmenų srautai yra viena iš litodinaminių procesų apraiškų, lemiančių jūros kranto pobūdį dešimčių ir šimtų km ilgio atkarpose. Dėl šios priežasties jie aktyviai tyrinėjami visuose didesniuose vandens baseinuose. Ypač detaliai tyrinėtas per 600 km nutįsęs Pietryčių Baltijos priekrantinis nešmenų srautas (Žaromskis, 1997). Dėl šios priežasties šis darbas yra skirtas kiek plačiau aptarti nešmenų srautus globaliu ir regioniniu mastu, labiau akcentuojant Baltijos jūros tyrimus, pasinaudojant šiuolaikinėmis technologijomis (modeliavimu).
Nešmenų srautas (pavyzdžiui, 1 pav.) – išilgai kranto bangų ir srovių pernešama mineralinė masė – smėlis, žvirgždas ir t.t. (Gudelis, 1993).
• pakankamas nešmenų kiekis;
• pernašą užtikrinantis dinaminis agentas (juo gali būti tam tikros krypties bei pasikartojamumo bangavimai ir srovės) (Žaromskis, 1997).
Sedimentacinės aplinkos dinamika skersiniame profilyje silpsta nuo dinamiškiausios priekrantės vietos (bangų plūsmo srauto zonos per intensyviausios bangų deformacijos ir gožos zoną) link atviros jūros bangų transformacijos (įvairios prigimties srovių zonos). Tokio pobūdžio kinetinė vandens judėjimo energija lemia specifinį nešmenų judėjimą bei dugno nuosėdų dalelių pasiskirstymą priekrantės zonoje. Taigi tolstant nuo kranto, didėjant jūros gyliui, sedimentacinės aplinkos hidro- ir litodinamika pamažu rimsta, kol pasiekia pusiausvyros būseną. Po šios fazės didėja, kol įsivyrauja nešmenų akumuliacija, rodanti perėjimą iš aktyvios bangų veiklos į nuolatinių bei dreifinių srovių veiklos zoną. Nuosėdos šia kryptimi tampa vis smulkiagrūdiškesnės ir vienalytiškesnės. Iš čia matyti, kad smulkiausia nuosėdinė medžiaga (aleuritinė - smulkiagrūdžio smėlio) kaupiasi giliausiose ir ramiausiose, toliausiai nuo kranto nutolusiose priekrantės zonos vietose. Intensyviausios energijos nulemtų procesų, bangų gožos srityse granulometrinė nuosėdų sudėtis yra daug sudėtingesnė. Stambiagrūdiškiausios ir blogiausiai išrūšiuotos nuosėdos kaupiasi gožtančių bangų papėdėje (paprastai arčiausiai dinaminės kranto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!