Hidrologija – tai mokslas apie žemynų paviršiaus vandenis, tiriantis jų savybes, dinamiką ir ryšį su kitais geografinės sferos elementais. Bendroji hidrologija susideda iš kelių organiškai tarpusavyje susijusių dalių: hidrometrijos, hidrografijos, žemynų ir inžinerinės hidrologijos. Bendroji hidrologija priklauso gamtos mokslams, tiriantiems Žemės planetos, kartu ir jos hidrosferos savybes. Taipogi hidrologiją dar galime skirstyti ir į tokias dalis: okeanologija; sausumos hidrologija – tiria žemės paviršiuje tekančius ar stovinčius vandenis; hidrologija – tiria požeminius vandenis. Savo ruoštu sausumos hidrologiją galime skirstyti į: Patomologija – tiria upes; Pelkių hidrologija – susidarymas, jų savybės, vandens apykaita; Glaciologija – tiria ledynus; Limnologija – tiria ežerus. Taipogi hidrologija susideda iš šių pagrindinių dalių: 1)Hidrometrija – nagrinėja vandens judėjimui nustatyti skirtus metodus ir prietaisus; 2)Hidrografija – tiria upių ir kitų vandens telkinių morfologiją, vandens režimą, ūkinę reikšmę.; 3)Hidrofizika – tiria fizikinius reiškinius hidrologijoje; 4)Hidrochemija – tiria vandens cheminę sudėtį; 5)Hidrologiniai skaičiavimai – nagrinėja įvairius metodus, praktinius žmogaus veiklos klausimus. 6)Hidrologinės prognozės – tai hodrologijos taikomoji dalis; 7)Inžinerinė hidrologija – nagrinėja inžinerinių statinių statymo sąlygas, ji tiria hidrologijos dėsnių taikymą.
2. Hidrologijos mokslo raidos trumpa apžvalga ir jo reikšmė šalies ūkiui. Hidrologinių stebėjimų ir tyrimų sistema Lietuvoje.
Hidrologijos mokslas siekia gilią senovę. Visos senosios civilizacijos egzistavo prie stambių upių, kuių vandens režimas buvo labai nepastovus. Žinių apie hidrologija jau randame Aristotelio raštuose (IV a pr m e). Lietuvoje hidrologija ir hidrometrija kaip disciplinos pradėtos dėstyti 1922 metais Dotnuvoje, o kiek vėliau ir Kaune. Lietuvoje upės buvo pradėtos tyrinėti norint jas panaudoti laivybai, todėl pirmiausia buvo tiriamas Nemunas, nes jis buvo didžiausias ir nuo senesnių laikų jame esanšios seklumos, rėvos trikdė tuometiniai laivybai. Pirmieji sistemingi Nemuno vandens lygių stebėjimai Lietuvoje buvo pradėti žemupyje nuo 1811m. Hidrologijos reikšmė šalies ūkiui vis darėsi akivaizdesnė, atsirandant pramonei reikėjo patelkti į darbą upes, ežerus bei kitus vandens telkinius, ypač didelę reikšmę turėjo vandens transportas. Dabartiniu metu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!