Nevėžio upės valymo darbai Panevėžio mieste

ĮVADAS Vandens ekologinė reikšmė biosferoje labai didelė. Vanduo sudaro apie 70% gyvųjų organizmų svorio, tarnauja terpe svarbiems biologiniams procesams. Jis išnešioja ištirpusias druskas bei dujas, tarpininkauja paskirstant maisto medžiagas, mažina aplinkos temperatūros svyravimus, ekosistemose yra energijos pernešimo ir naudojimo tarpininkas. Apie 80% Lietuvos upių smarkiai užterštos biogeninėmis medžiagomis. Sunkiųjų metalų jonais upės užterštos nežymiai. Žemiau miestų vandens sanitariniai rodikliai viršija higienos normas šimtus ir net tūkstančius kartų. Vandens, visų pirma upių, teršimas ir toliau lieka opiausia Lietuvos ekologine problema. Nors dėl pastarųjų metų pramonės nuosmukio bei sumažėjus chemikalų vartojimui žemės ūkyje gerokai sumažėjo ir vandenų tarša, tačiau daugelio Lietuvos upių būklė toliau lieka krizinė. Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės. Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių bei buitinės atliekos, patenkančios į aplinką, gali pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Todėl jo telkinių apsauga, ypač gerai išvystytos pramonės rajonuose, yra nepaprastai svarbi. Paviršinių vandenų tarša atsiranda, kai per dideli kiekiai kenksmingų medžiagų patenka į vandenis, viršydami natūralų vandenų apsivalymo pajėgumą pašalinti kenksmingas medžiagas, praskiesti jas iki nekenksmingų koncentracijų arba paversti nekenksmingomis formomis. Objektas – Nevėžio upės valymo darbai. Tikslas – aprašyti Nevėžio valymą Panevėžyje. Uždaviniai: 1. Aprašyti Nevėžio upę; 2. Išsiaiškinti Nevėžio vandens būklę; 3. Išdėstyti Nevėžio valymo darbus Darbo metodas – mokslinės literatūros analizė. 1. Nevėžio charakteristika Nevėžis – svarbiausia Vidurio Lietuvos upė. Nevėžis – dešinysis Nemuno intakas. Nevėžio baseino plotas 6140 km2, visos upės ilgis 208,6 km. Pagal ilgį Nevėžis yra 6 upė Lietuvoje. Nevėžis prasideda Anykščių rajone 6 kilometrai į pietryčius nuo Troškūnų. Aukštupys teka daugiausiai į šiaurės vakarus per Anykščių ir Panevėžio rajonus; kanalizuotas. Vaga 8 metrai pločio. Ties Panevėžiu Nevėžis pasuka į vakarus, žemiau Berčiūnų į pietus. Vidurupis ir žemupys teka daugiausia 1 kilometro pločio, 15 – 20 metrų gylio ledyninės kilmės slėniu per Kėdainių ir Kauno rajonus. Daug kilpų. Vaga 12 – 50 metrų pločio, gylis 0,5 – 3 m. Žemupio nuolydis labai mažas ( 5 cm/km), tėkmė lėta. Didžiausi intakai: dešinieji – Juosta, Kiršinas, Liaudė, Dotnuvėlė, Šušvė; kairieji – Juoda, Upytė, Obelis, Barupė. Vidutinis debitas žiotyse 33,2 m3/s. Per metus Nevėžis nuplukdo  1 km3 vandens. Prie Nevėžio yra Panevėžys, Kėdainiai. 1963 metais Nevėžis sujungtas 12 kilometrų ilgio kanalu (nuo Kavarsko iki Traupio) su Šventąja. Nevėžio miškingumas – 18%, pelkėtumas – 4%, ežerėtumas – 0,2%, smėlėtumas – 6%. Pagal nuolydį ir tėkmės kryptį išsiskiria dvi atkarpos: trumpesnioji aukštutinė (iki Sanžilės žiočių, ties Berčiūnais) ir ilgesnioji žemutinė. Aukštutinėje dalyje slėnis 200-300 m pločio ir 5-10 m gylio. Žemutinėje atkarpoje teka plačiu (~1 km pločio) ir giliu (15-20 m) slėniu, kurį išplovė tirpstančio ledo vandenys, ir daro daugybę kilpų. Per potvynius upė plačiai išsilieja. Nevėžio potvynių aukštį ir trukmę padidina patvanka iš Nemuno. Vaga nuo versmių iki Miežiškių (aukščiau Panevėžio) reguliuota ir ištiesinta. Reguliuotos vagos plotis ~8 m; tarp Miežiškių ir Naujamiesčio vaga 12-20 m, likusiame ruože 30-50 m pločio. Upės gylis iki Kiršino žiočių (netoli Naujamiesčio) 0,3-2 m, žemiau 0,5-3 m. Ties Nausode (Panevėžio raj.), Krekenava dugnas nusėtas stambiais rieduliais. Prie Panevėžio ir žemiau Kiršino žiočių yra salų. Nuolydis aukštupyje 92-56 cm/km, žemupyje sumažėja iki 5 cm/km; vidutinis nuolydis 35 cm/km. Nevėžis – nevandeninga upė. Vidutinis debitas žiotyse 33,2 m³/s. Per metus Nevėžis į Nemuną nuplukdo vidutiniškai 1,05 km³ vandens. Didžiausias srovės greitis išmatuotas 1958 m. balandžio 18 d. (ties Kėdainiais) 2,12 m/s, mažiausias 0,06 m/s. Nuotėkio modulis žiotyse 5,4 l/s*km². Pavasarį nuteka 51 % viso metinio nuotėkio. Vandeningiausią mėnesį Kerblonyse nuteka vidutiniškai 28 kartus, Panevėžyje 80, Kėdainiuose net 100 kartų daugiau vandens negu mažiausiai vandeningą mėnesį. Pavasario potvynis prasideda kovo antroje pusėje ir trunka apie 50 dienų. Vandens lygis kyla 3-7 dienas. Aukščiausias potvynio vandens lygis aukštupyje būna 1,5 m, vidurupyje 2,5 m, žemupyje 5 m, o žiotyse 5,5 m (dėl Nemuno patvankos) aukštesnis už vasaros vandens lygį. Nemuno patvanka pasiekia Babtus. Vasaros vandens lygis nusistovi apie gegužės vidurį ir trunka iki spalio pradžios. Vasarą Nevėžis labai nusenka. Liūtys sukelia staigius vandens lygio pakilimus: aukštupyje 0,5-1,5 m, vidurupyje 1,5-2,5 m, žemupyje 3 m. Dėl labai mažo nuolydžio upė užšąla tuoj po pirmųjų šalčių, dažnai net nepasirodžius ižui. Didesni atodrėkiai sukelia žiemos poplūdžius, kurių per metus vidutiniškai būna 2-3. Jie trunka po 10-20 dienų. Per žiemos poplūdžius vandens lygis aukštupyje pakyla 1,5 m, vidurupyje 2-3 m, žemupyje 3 m. Kartais žiemos poplūžiai būna didesni už vasaros potvynius. Potvynių metu, Nevėžis Kėdainių rajone užlieja didelius lygumų plotus. Kad apsaugoti gyvenamuosius namus yra sudarytos dambos.Nevėžio baseinas vakaruose ribojasi su Dubysos, šiaurėje su Mūšos, rytuose su Šventosios ir Neries baseinais. Baseinas gana simetriškas (43 % baseino ploto dešinėje pusėje, 57 % – kairėje). Jis apima Vidurio žemumos dalį, kurioje daug drėgnų dirvožemių. Melioracija palengvino paviršinį nuotėkį ir šiek tiek padidino maksimalius debitus. Tačiau palengvėjo cheminių medžiagų patekimas į upę, kas sukėlė augalijos suvešėjimą vagoje, kuris mažina ir taip mažą minimalų vasaros debitą. Panevėžyje (141 km nuo žiočių) įrengtas 84 ha tvenkinys. Kurį laiką veikė 42 ha HE tvenkinys Kėdainių rajone, ties Kruosto žiotimis (71 km nuo žiočių). 30 km ilgio ruožas nuo Babtų iki žiočių tinkamas laivybai. 1931 m. ties Berčiūnais iškastas 8 km ilgio Sanžilės kanalas, sujungęs Nevėžį su Lėveniu. Kai Lėvens vandens lygis aukštas, vanduo iš Lėvens kanalu teka į Nevėžį. 1963 m. Nevėžis buvo sujungtas 12 km ilgio kanalu (nuo Kavarsko iki Traupio) su Šventąja. Šiuo kanalu į Nevėžį teka iki 4,5 m³/s vandens. Panevėžyje ir Dasiūnuose yra vandens matavimo postai.Didžiausia fitoplanktono rūšinė įvairovė buvo aukščiau Raudondvario - 21 rūšis, mažiausia – žemiau Panevėžio – 5 rūšys. Upės vanduo buvo smarkiai bei labai smarkiai užterštas fosfatinėmis medžiagomis. Blogą vandens kokybę sąlygojo Panevėžio ir Kėdainių miestų nuotekos bei sumažėjęs upės vandeningumas. 2. Nevėžio vandens būklė Į paviršinius vandenis išleidžiama nepakankamai išvalytų, neatitinkančių Europos Sąjungos keliamų reikalavimų ar visiškai nenukenksmintų nuotekų (2008m. Nevėžio upės baseine buvo išleista virš 15 000 m3 nuotekų). Per pastaruosius dešimtmečius Nevėžio vidurupyje buvo daug antropogeninių pokyčių, iš jų bene svarbiausias – spartus Panevėžio miesto, užimančio 4922 ha plotą, netolygus vystymasis. Tai sąlygojo gamtinės aplinkos technogeninę taršą, tame tarpe ir Nevėžio upėje besikaupiančio dumblo. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus užsakymu buvo įvertintas miesto ir atskirų įmonių teritorijų dirvožemio (grunto) užterštumas pavojingais cheminiais elementais. Užterštų įmonių teritorijų grunte ištirtos pavojingų elementų migracinės formos, nustatyti sunkiųjų metalų kiekiai užterštose zonose esančių šulinių vandenyje ir dumble. Buvo ištirtas Nevėžio upės užterštumas. Bandiniai tyrimams buvo imami iš paviršinio grunto ir dumblo sluoksnio – iki 10 centimetrų gylio, o migracinių formų tyrimams – iki 60 centimetrų gylio. Panevėžio teritorija pagal vyraujantį veiklos, tuo pačiu ir taršos, pobūdį suskirstyta į funkcinius rajonus: gyvenamuosius bei pramoninius. Be to, išskirti centro ir vandenvietės rajonai. Centro rajonas yra gyvenamasis pramoninis, o vandenvietės – gamtinis foninis. Panevėžio miesto teritorijos silpnai šarminio-neutralaus grunto užterštumo lygis daugiausiai priklauso nuo cinko (Zn), švino (Pb), vario (Cu), molibdeno (, alavo, chromo, nikelio, kobalto, koncentracijų kaitos. Kaip tik šių elementų koncentracijos koeficientai didele dalimi nulemia suminio užterštumo rodiklio dydį, pagal kurį buvo įvertinta grunto geohigieninė būklė. Cinko, švino, vario ir kitų technogeninės asociacijos elementų kiekiai atskiruose grunto mėginiuose viršija foninius kiekius šimtus ir tūkstančius kartų. Pagrindinių miesto gyvenamųjų kvartalų – Rožių, Kniaudiškių, Klaipėdos, Tulpių ir Nemuno – gruntas mažai užterštas. Kituose gyvenamuosiuose kvartaluose, kuriuose funkcionuoja pavienės, daugiausia maisto pramonės, įmonės ir yra intensyvus autotransporto srautas, šis rodiklis svyruoja nuo leistinos taršos iki vidutinio pavojingumo lygio. Labiausiai šių kvartalų gruntą teršia švinas. Jo svarbiausias emisijos šaltinis yra autotransporto suformuoti aerozoliai. Jie apie autotransporto įmones formuoja švino technogeninės sklaidos aureoles grunte. Šių aureolių epicentruose (autotransporto įmonių teritorijose) švino koncentracija būna ypač didelė. Ryški, apimanti dalį Senamiesčio pramoninio rajono, smarkiai įtakojusi bendrą grunto geohigieninę būklę, švino anomalija susiformavo iš AB „Ekranas” išmetamų aerozolių. Aureolės epicentras – įmonės teritorijoje švino koncentracija ypač didelė, regioninį gamtinį foną viršija kelis šimtus kartų. Dėl fizinių cheminių aplinkos pokyčių pasiskirsto įvairios paviršiniame grunto sluoksnyje susikaupusios švino ir kitų elementų formos. Dalis jų migravo į gilesnius grunto horizontus. Didžiausią leistiną koncentraciją viršijantys švino kiekiai nustatyti ir AB „Ekranas” sanitarinės apsauginės zonos paviršiniame sluoksnyje. Čia biotai ypač pavojingomis judriomis švino formomis gruntas užterštas iki 0,6 metro gylio. Tačiau svarbiausi teršalų emisijos šaltiniai mieste yra metalo apdirbimo įmonės. Apie pavienes šio profilio įmones susidarė nedidelės pavojingai ir ypač pavojingai užteršto grunto zonos, jungiančios įmonės teritoriją ir jos sanitarinę apsauginę zoną. Pramoniniuose miesto rajonuose šio profilio įmonės, būdamos greta viena kitos, suformavo plačias įvairaus grunto užterštumo lygio zonas – nuo vidutinio iki ypač pavojingo. Šios zonos apima ne tik įmonių teritorijas bei jų sanitarines zonas, bet išplitusios ir greta esančiuose gyvenamuosiuose kvartaluose. Daugiausia teršalų, lėmusių šio pramoninio rajono grunto geohigieninę būklę, yra chalkofiliniai elementai: cinkas,varis. Susiformavusi Panevėžio miesto dirvožemio technogeninė apkrova aktyviai įtakojo Nevėžio upės dumblo užterštumą sunkiaisiais metalais ir kitais pavojingais cheminiais elementais. Šiuolaikinis upių dumblas – tai sudėtingos mechaninės, mineralinės ir cheminės sudėties polidispersinė heterogeninė sistema. Bendras Nevėžio upės dumblo užterštumas daugiausiai priklauso nuo Pb, Cu, Zn, Cr, Sr, La, Ag, Ni, koncentracijų dumble. Atskirų Nevėžio atkarpų dumblo užterštumui didelę įtaką turi kadmis. Teršiančių elementų spektras ir jų kiekiai ypač padidėja Nevėžio dumble Panevėžio miesto ribose. Tai susiję su didele taršos židinių įvairove. Chromas ir nikelis, tipiški metalo apdirbimo įmonių galvaniniuose cechuose susidarantys teršalai, kaupiasi dumble žemiau aktyviųjų emisijos židinių. Žemiau buvusios „Metalisto” įmonės lietaus kanalizacijos išeigų susikaupė didžiausia šių elementų koncentracija dumble, kuri viršija fonines reikšmes 115 ir 132 kartus.mNauja teršalų emisija iš buvusios Tiksliosios mechanikos gamyklos ir kitų šio rajono įmonių upės dumblą vėl papildė chromu, nikeliu, alavu ir variu. Atlikti tyrimai parodo, kad Nevėžio upės vanduo buvo labai užterštas fosfatinėmis medžiagomis. Blogai vandens kokybei turėjo įtakos Panevėžio ir Kėdainių miestų nuotekos bei sumažėjęs upės vandeningumas. Vidutinės fosfatų fosforo koncentracijos žemiau šių miestų kito nuo 0,01 iki 6,63 mg P/l. Daugiausia vanduo buvo užterštas 2002 m žemiau Panevėžio. DLK viršytas net 101 kartą, o kaitos tendencija žemiau miesto dideja. Pagal organinų medžiagų (BDS7 rodiklis) koncentracijas upės vanduo buvo švarus. BDS7 vidutinės vertės kito kito nuo 1,8 iki 14 mgO2/l. Didžiausios koncentracijos buvo nustatytos žemiau Panevėžio. Azotinėmis medžiagomis upės vanduo visose tyrimo vietose buvo vidutiniškai užterštas. Nitritų azoto koncentracijos svyravo nuo 2,748 iki 4,747 mg N/l. Nevėžio upėje Panevėžio mieste fosfatų fosforo, nitratų azoto koncentracijos viršija DLK keliasdešimt kartų, o kaitos tendencijos šių medžiagų kasmet didėja. Pagrindiniai teršėjai fosfatais yra Kėdainių ir Panevėžio miestai. Situacijai gerinti reikėtų griežtinti išleidžiamų nuotėkų normas arba nustatyti jų kiekio maksimalų santykį su upės debitu. Dešimtis pastarųjų metų duomenimis, didžiausios pagrindinių medžiagų koncentracijos nustatomos žemiau Panevėžio bei Kėdainių miestų, medžiagų svyravimų pokyčiai priklauso nuo šių miestų nuotekų mąsto bei žemdirbystės laukų patenkančių medžiagų apimties. Reikia maksimaliai sumažinti išleidžiamų į paviršinius vandens telkinius teršalų kiekius modernizuojant miesto nuotekų valymo įrenginius ir greižčiau kontroliuojant įmonių veiklą siekiant užtikrinti paviršinų telkinių vandens kokybę. Siekiant išsiaiškinti Panevėžio miesto technogeninės apkrovos įtaką Nevėžio upės atkarpoje nuo Maudyklos gatvės iki Panevėžio miesto nuotėkų išleistuvo, susikaupusių dugno nuosėdų užterštumui sunkiaisiais metalais ir kitais pavojingais biotais ir žmogui cheminiais elementais bei tinkamai paruošti jo renovacijos projektą, buvo atliktas šis darbas. Dugno nuosėdų ėminiai buvo surinkti 2007 m. spalio mėnesį. Dugno nuosėdų ėminių paėmimo vietos išilginiame Nevėžio upės profilyje buvo parinktos atsižvelgiant į esamas lietaus kanalizacijos išeigas. Ėminiai buvo imami žemiau stambesnių pavienių arba grupinių (labai arti viena kitos esančių) bei akivaizdžių geocheminių barjerų (Žagienio, Šermuto, Molainos, Sanžilės upelių žiočių bei Panevėžio miesto nuotėkų išleistuvo). Dugno nuosėdų ėminiai buvo imami nuo kranto metaliniu, dengtu teflonu semtuvu ir supilami į sandarius chemiškai švarius vienkartinio naudojimo indus. Natūralios drėgmės dugno nuosėdose jonometru pH 315 I/SET buvo nustatytas rūgštinis-šarminis potencialas (pH). Po to visi mėginiai buvo džiovinami kambario temperatūroje ir sijojami per kaproninį sietą, išskiriant analizei frakcija

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!