Prancūzmetis Lietuvoje (konspektas)

1794 m. Rusijos imperijai nuslopinus T. Kosciuškos sukilimą, įžymiausi sukilėlių vadai pasitraukė į užsienį. Pagrindiniu jų veiklos centru tapo Paryžius. Kilo mintis prancūzų armijoje organizuoti lenkų ir lietuvių legionus. 1797 m. sukurtų pirmųjų dalinių karių antpečius papuošė šūkis: „Laisvi žmonės yra broliai“. Prisidėti prie kovos Napoleonas paragino ir Paryžiuje apsigyvenusį T. Kosciušką, tačiau sukilėlių vadas nesutiko. Legionieriai buvo nusiųsti numalšinti juodaodžių vergų sukilimo Karibų jūros regione. Daugelis legionierių žuvo nuo sukilėlių rankų arba palaužti atogrąžų ligų. Iš 6 tūkst. karių į Europą grįžo tik 300. Lietuvių ir lenkų kariai pasijuto apgauti.

Napoleono pergalė kare su Prūsija vėl pažadino Lenkijos ir Lietuvos bajorų siekius atkurti savo valstybę. 1807 m. Prancūzijos imperatorius su Rusijos caru Aleksandru I pasirašė Tilžės taikos sutartį. Pagal ją iš Prūsijai per padalijimus atitekusių žemių įkurta Prancūzijai pavaldi Varšuvos kunigaikštystė. Į ją pateko Lietuvos Užnemunė.

Kunigaikštystės valdovo sostas atiteko Napoleono sąjungininkui XVIII a. ATR valdžiusios Vetinų dinastijos atstovui Saksonijos kunigaikščiui. Tikros nepriklausomybės kunigaikštystė neturėjo. Joje stovėjo Prancūzijos kariuomenė, o valstybės politiką lėmė Napoleono valia ir interesai. Artimas Aleksandro draugas ir jo užsienio reikalų ministras kunigaikštis Adomas Jurgis Čartoriskis puoselėjo planus atkurti Lenkijos ir Lietuvos valstybę, priklausomą nuo Rusijos. 1811m. didikas Mykolas Kleopas Oginskis parengė LDK atkūrimo Rusijos globoje projektą ir įteikė carui.

1812 m. Rusijos caras Aleksandras pareikalavo iš Napoleono išvesti savo kariuomenę iš Varšuvos kunigaikštystės ir Prūsijos. Karas tarp imperijų buvo neišvengiamas. Netrukus caras pasirodė Lietuvoje, Vilniuje įkūrė savo karinę būstinę. Bajorija tikėjosi, kad lankydamasis Lietuvoje Aleksandras paskelbs LDK atkūrimą. Bet bajorų lūkesčiai neišsipildė. Pasienyje sutelkęs kariuomenę Napoleonas atvyko į vieną prie Vilkaviškio esančių dvarų. Čia jis pareiškė „apie 50 metų Rusijos daromą žalą Europai“ ir paskelbė imperijai karą. 1812 m. birželio pabaigoje Napoleono Didžioji armija persikėlė per Nemuną ties Kaunu ir įžengė į Lietuvą. Aleksandras I, jį palaikantys Lietuvos bajorai ir Rusijos kariuomenė pasitraukė. Lietuvos bajorai jau gerai suvokė, ką reiškia pernelyg tvirtai tikėti imperatorių pažadais, todėl Vilniuje Napoleoną sutiko palankiai, bet be didesnio susižavėjimo. Napoleonas stengėsi pelnyti Lietuvos bajorų palankumą. Pirmajam į Vilnių įžengti leido kunigaikščio Dominyko Radvilos pulkui, kurio daugumą sudarė lietuviai. Prancūzijos imperatoriaus įsaku įkurta atskira LDK vyriausybė – Laikinoji Lietuvos vyriausybės komisija, tačiau ji tebuvo marionetė, turinti maitinti ir aprūpinti kariais milžinišką imperatoriaus armiją. Į kariuomenės sandėlius Lietuvos gyventojai privalėjo tiekti maistą ir pašarus. Vyko turto rekvizicijos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!