Prancūzijos švietėjai enciklopedistai

1. Įvadas.
3. Švietėjų enciklopedistų pažiūros.
2.1. Pažiūra į religiją.
2.2. Pažiūra į gamtą ir pažinimą.
2.3. Pažiūra į valstybę ir politiką.
4. “Enciklopedija” ir jos reikšmė švietimo epochoje.
5. Išvados.
6. Literatūros sąrašas.
ĮVADAS
18a. Prancūzija buvo absoliutinė monarchija valdoma karaliaus, kuris trečdalį šalies turto laikė savo nuosavybe, trečdalį skyrė valdymui užtikrinti ir trečdalį paliko savo pavaldiniams. Vyravo feodaliniai santykiai. Žmonės buvo suskirstyti į tris luomus. Dvasininkija – aukščiausias pasaulio hierarchijos luomas, pradedant nuo aukščiausio dvasininkijos luomo - vyskūpų ir miestų ar net rūmų dvasininku, ir baigiant kaimo klierikais. Dvasininkija ypač aktyvai dalyvavo politiniame valstybės gyvenime. Bajorija pradedant nuo aukščiausiosios klasės viršūnės - karaliaus ir kunigaikščių ir baigiant žemiausiomis šios viršūnės pakopomis - smulkiais bajorais – grafais ir baronais. Likusi žmonijos dalis sudarė trečiąjį luomą, apimantį didžiąją žmonijos dalį (apie 98) - amatininkus, valstiečius, darbininkus ir miesto smulkiąją buržuaziją. Pirmieji du luomai buvo privilegijuotieji, trečiasis, neturėdamas jokių politinių teisių, juos išlaikė, mokėdamas visus mokesčius. Nuo seno buvo susiformavusi nuomonė, kad šiuos luomus sukūrė Dievas, norėdamas žmonėms suteikti nuolatinę vietą gyvenime. Dvasininkija turi atsakyti už maldas, diduomenė – kariauti, o liaudis darbu, mokesčiais ir rinkliavomis garantuoti dviejų aukštesniųjų luomų egzistenciją.
Feodaliniai santykiai ir absoliuti monarchija trukdė plėtotis šalies gamybos jėgoms ir naujiems kapitalistiniams santykiams. Feodalinėje visuomenėje žmogaus vertinimo kriterijus – jo kilmė. Kilmingųjų privilegijos kritiškai nusiteikusiems žmonėms atrodė neteisingos, ypač teisė nemokėti valstybinių mokesčių. Prancūzijos šviesiausieji žmonės pradėjo galvoti kaip gyventi toliau, jie suprato, kad norint išsivaduoti iš monarchijos jungo, reikia ugdyti visų žmonių protą. Žinios ir pažanga turėjo sunaikinti prietarus ir nusižeminimą bažnyčios ir karaliaus autoritetams. Naujos mintys turėjo apšviesti liaudį įveikdamos tamsumą ir prietarus, kuriuos daug kas laikė skurdo ir priespaudos priežastimis. Taip 18a. Prancūzijoje pradėjo vystytis įtakingiausia Europos visuomenės minties kryptis - švietimas, kuris ir buvo viena iš priežasčių kilti Prancūzijos buržuazinei revoliucijai. Tai laikotarpis kai šalyje kilo pasipriešinimas pasenusioms feodalinėms institucijoms, atsirado nauja laisvės, judėjimo, smalsumo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!