Prancūzija XIX amžiuje

Prancūzija XIX a.
Po Liudviko XVI mirties Liudviko brolis pasiskelbė mažamečio karalaičio, kuris buvo laikomas kalėjime, regentu. Tais pačiais metais jis apsigyveno mažame namelyje Veronoje. (Jaunystėje jis daug dėmesio skyrė malonumams – žaidimai, teatras ir puotos užimdavo beveik visą jo laiką. Jis labai mėgo pavalgyti ir būdamas dvidešimties metų jau buvo storokas. Politika jisai visai nesidomėjo, bet subrendęs pademonstravo didelį sugebėjimą daryti pinigus: manufaktūros, prekyba, spekuliacija žemės sklypais. Pirmuosius revoliucijos metus jis praleido Paryžiuje, o 1791 m. jam teko bėgti. 1792 m. jis kovojo prieš Prancūziją interventų pusėje.) 1795 m. Direktorija paskelbė, kad mažametis karaliaus sūnus mirė. Tada emigrantai regentą paskelbė karaliumi. Direktorija pareikalavo, kad Venecijos respublikos vyriausybė “Veronos karalius” išprašytų iš respublikos teritorijos. Liudvikas XVIII atsidūrė Prūsijoje, porą kartų buvo apsigyvenęs Mintaujoje, Varšuvoje, 1808 m. ilgam įstrigo Anglijoje. Nieko jis ypatingo neveikė, nes neturėjo energijos, o dėl didelio nutukimo vos užsėsdavo ant arklio.
1814 m. balandžio 24 d. jis atplaukė į Kale, nes sąjungininkai nusprendė pasodinti jį į Prancūzijos sostą. Liudvikas XVIII vedė derybas su Senato deputacija ir pasirašė sutartį: Burbonai valdys Prancūziją dieviškosios teisės pagrindu ir dovanos valdiniams Chartiją (Konstituciją). Vykdomoji valdžia liko karaliaus rankose, į įstatymų leidybą jis pasidalino su parlamentu.
1814 m. gegužės 3 d. skambant varpams ir šaudant patrankoms Liudvikas XVIII iškilmingai įvažiavo į Paryžių. Vargu, ar nors dešimtoji gyventojų dalis sveikino Restauraciją, bet mažai kas liūdėjo ir dėl imperijos – prancūzai laukė. Birželio 4 d. buvo paskelbta Konstitucija, bet ir tai neiššaukė kokio nors pagyvėjimo. Armija buvo smarkiai sumažina – 20 000 kariškių buvo atleista. Tuo pačiu skubiai buvo organizuota karaliaus gvardija. Joje buvo žmonės, kovoję prieš respubliką. Napoleono karų veteranai gvardijos labai nekentė. Armija greitai pasidarė visų nepatenkintųjų atrama. Nepatenkinti buvo ir rojalistai. Jie norėjo, kad būtų masiškai atleisti tarnautojai, kad būtų rojalistams grąžintos prarastos žemės ir kad būtų užmokėtos kompensacijos už jų prarastus turtus. Rojalistai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!