Svarbiausi politinės, ekonominės ir socialinės pasaulio raidos bruožai XIX amžiuje

XII TEMA. SVARBIAUSI POLITINĖS, EKONOMINĖS IR SOCIALINĖS PASAULIO RAIDOS BRUOŽAI XIX a.
Pramonės revoliucija – ekonominio gyvenimo posūkis, sukeltas sparčios industrializacijos raidos, kai XVIII am. gamyboje imta naudoti mašinas, varomas garu. 1769 m. Džeimsas Vatas išrado garo mašiną. 1815 m. anglų inžinierius Džordžas Stefensonas suprojektavo pirmąjį geležinkelį ir sukons-travo pirmą varomą garvežį. 1807 m. R.Fultonas išrado garvežį, o XIX am. pr. sukonstravo pirmuo-sius garvežius tinkamus praktiniam naudojimui. Pramonės revoliucija prasidėjo anglijos tekstilės pramonėje. Vėliau persimetė į Olandiją, Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Austriją ir kt. Požymiai: dar-bo mechanizacija, masinė gamyba, garo energijos panaudojimas.
Industrializacija – stambiosios mašinų gamybos pramonės kūrimas, leidęs agrarinę ir agrarinę pra-moninę šalį paversti pramonine agrarine arba pramonine šalimi. Industrializacija prasidėjo pramoni-niu perversmu XVIII am. pab. D.Britanijoje. Pirmoji industrializacijos banga XVIII am. pab. – XIX am. pr. apėmė Prancūzija, Belgiją, Šveicariją, JAV, antroji – Vokietiją, trečioji – Italiją, Rusiją, Skandinavijos valstybes, Japoniją. Lietuvoje – XIX am. pab.
Agrarinė revoliucija – žemės ūkio revoliucija. Agrarinė revoliucija, prisidėjusi prie industrializaci-jos, sukūrė palankias sąlygas vystytis pramonei. Augant gyventojų skaičiui, sparčiai augo žemės ūkio produktų paklausa.Vystantis žemės ūkiui išaugo pramonės gaminių paklausa ir dėl to išsiplėtė vidaus rinka. Dėl aukštų žemės ūkio produktų kainų, nemažo pelno žemės ūkyje buvo kaupiamas kapitalas, kuris vėliau buvo investuojamas į pramonę. Ir tai darė ne tik buržuazija. Anglijos aristo-kratija nuo seno savo ūkiuose kūrė lentpjūves, akmens skaldyklas. Jie vis daugiau investavo į pre-kybą, akmens anglies ir geležies rūdos šachtas, fabrikus. Aristokratija daug lėšų skyrė tiesti kelius, kasti kanalus. Kaip pavyzdys, anglijoje sukuriama tekstilės pramonė. Žemdirbiai augino javus, bet dėl blogų klimato sąlygų (drėgmės, vėjo) buvo nuspręsta dirbamus laukus paversti pievomis avims, kurių vilnos perdirbimui buvo steigiamos manifaktūros. Taip buvo pereita nuo ūkininkystės prie gy-vulininkystės bei susiformano stipri tekstilės pramonė.
Darbininkų judėjimas – pramoninio perversmo epochoje (XVIII am. pab.–XIX am. pr.) atsiradu-sio plataus žmonių sluoksnio prasidėjusi kova už savo socialines ir politines...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!