Klaudijaus Manioko straipsnio ,,Lisabonos sutarties implikacijos Lietuvai: kvalifikuota dauguma ir Europos Sąjungos darbotvarkė“ analizė
2007 m. gruodžio 13 d. atverčiamas naujas puslapis ES gyvenime – Lisabonos sutartis numato svarbias institucines ir procedūrų reformas, Europos Sąjunga greičiau priiminės sprendimus, jie bus aiškesni ir suprantamesni piliečiams, pasaulyje ES kalbės vienu balsu, o ištikus krizėms, stengsis vis daugiau veikti kartu, drauge rūpintis saugiais ir nenutrūkstamais energijos tiekimo šaltiniais, saugos sienas bei kovos su nusikalstamumu.
Esminis konstitucinės ir Lisabonos sutarčių skirtumas yra tas, kad anksčiau buvo bandoma į vieną teisės aktą apjungti visas egzistuojančias sutartis, o šįsyk – atspindėti tik pasikeitimus. Pasak Lietuvos diplomatų, tarp reikšmingiausių naujovių yra iki šiol nebuvusių pareigybių atsiradimas ir svarbiausia iš jų – Europos Vadovų Pirmininkas, kuris nuolatos pirmininkaus viršūnių taryboms bei aukščiausiame politiniame lygyje užtikrins ES vykstančių diskusijų tęstinumą. Tokio pareigūno skyrimo teisė priklausys visoms Europos Sąjungos šalims narėms ir konkurencija užimti šį postą bus išties didelė.
Šį straipsnį galima priskirti prie studijų metu nagrinėtos temos- ,,Tarptautiniai santykiai“. Paskaitų metu buvo nagrinėjama Lietuvos užsienio politika, o šiame Klaudijaus Manioko straipsnyje nagrinėjami Lietuvos santykiai su ES ir Lisabonos sutarties poveikis mūsų valstybei. Darbas nagrinėjamas dviem aspektais: Lisabonos sutarties poveikis Lietuvos institucinei sandarai ir šios sutarties poveikis viešosios politikos sritims. Straipsnyje aiškiai pabrėžiama problema, kad Lietuvos santykiai su Europos Komisija Lisabonos procese vis dar išlieka gana formalūs. Tačiau tai iš dalies galima paaiškinti ankstesne santykių su Europos Komisija patirtimi iki narystės ES, kai buvo siekiama kuo pozityviau pristatyti Lietuvos pažangą ir gauti palankesnį Europos Komisijos įvertinimą. Be to, pačiai Europos Komisijai mažiau aktuali mažesnių šalių narių pažanga.
Kaip ir kitos ES šalys narės, ES lygiu Lietuva siekia daryti įtaką jai skirtoms ES institucijų rekomendacijoms, o tai iš anksto mažina potencialios kolegų iš kitų šalių įtakos galimybes. Tyrimo metu atlikta apklausa rodo, kad Lietuvos atstovai aktyviausiai siekia daryti įtaką smulkiai Lisabonos proceso įgyvendinimo tvarkai ir...
Šį darbą sudaro 2282 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!