Politinė tvarka ir politinis nuosmukis

Straipsnyje Huntingtonas siekia paaiškinti smurto, neramumo ir nestabilumo besivystančiose valstybėse priežastis. Pagrindinė straipsnio tezė –nestabilumą šiose valstybėse sąlygojo staigūs socialiniai pokyčiai, staigus naujų grupių mobilizavimasis į politiką, per lėtai vystantis politinėms institucijoms. Pagrindinė problema: politinės institucijos atsilieka nuo socialinių ir ekonominių pokyčių, todėl būtinas legitimios viešos tvarkos sukūrimas ir atotrūkio mažinimas. Kadangi dažnai siekta modernizuoti visuomenes nesukuriant institucijų, kurios įtvirtintų politinį stabilumą, ir todėl procesas sužlugdavo.
Iš kur kyla diskusija - nesuprasta besivystančių šalių problemos esmė: visuomet tikslu buvo laikomas ekonominis, o ne politinis atotrūkis, manyta, kad ekonomikos augimas neišvengiamai skatina politinį stabilumą, atrodė, jog tarp ekonominio, socialinio vystymosi ir demokratijos tikimybės yra tiesioginis ryšys. Huntingtonas teigia, kad ekonominis vystymasis ir politikos stabilumas yra 2 nepriklausomi tikslai - vieno siekimas nebūtinai veda prie kito (panašus socialinės reformos ir politinio nestabilumo santykis). Ir net tokie teigiami pokyčiai kaip politinio dalyvavimo didėjimas, ekonomikos, raštingumo augimas besivystančioms valstybėms gali būti politinės destabilizacijos priežastys.
Huntingtonas aiškina institucijų reikšmę, o vėliau nurodydamas modernizacijos poveikį – ekonomikos augimą, išaugusį socialinį dalyvavimą, kaimo-miesto atotrūkį, raštingumo išaugimą – teigia, kad demokratizacija nevyko, kadangi demokratizacijos poslinkių reikėjo tikėtis tik esant lygiagrečiam politinių institucijų vystymuisi.
Modernizacijos problema – socialinės jėgos stiprios, o politinės institucijos silpnos, valstybės vystymasis, atsilieka nuo visuomenės vystymosi. Politiniam stabilumui būtina, kad politinės institucijos atitiktų socialinę struktūrą. Politinė sistema būtų institucionalizuota – reikalingos institucijos, kurios turėtų t.t. nepriklausomybę nuo jas įsteigusių socialinių jėgų. Huntingtonas parodo, kad ekonominio ir socialinio vystymosi poveikio sąlygoti pokyčiai, esant nepakankamam institucionalizavimui, lemia politinį nestabilumą.
Nesant institucionalizuotos interesų artikuliacijos, dominuoja privatūs interesai – todėl klesti korupcija, prievartos protrūkiai.Politiškai atsilikusioje visuomenėje, neturinčioje politinės bendruomenės jausmo, kiekvienas lyderis, grupė rūpinasi savo trumpalaikiais materialiais interesais, negalvodami apie jokius viešus bendrus interesus. Tokiame motyvaciniame- socialiniame vakuume sudėtingėja demokratijos ir ekonomikos vystymasis. Huntingtonas teigia, kad vystymosi lygį galima įvertinti pagal žmonių sugebėjimą įkurti ir išlaikyti dideles, sudėtingas ir kartu lanksčias organizacijas.
Jei visuomenė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!