Politikos mokslas

3. Teorijos reikšmė politikos moksle.
5. Pagrindinės PM orientacijos.
• tai akademinė disciplina, siekianti sistemiškai aprašyti, analizuoti ir paaiškinti valstybės (vyriausybės) ir kitų institucijų funkcionavimą, taip pat tokią socialinę veiklą ir sąveikas, kurios legitimių autoritetinių šaltinių dėka padeda apibrėžti privalomus paskirstymus (binding alocations) arba sprendimus, o taip pat skirtingus požiūrius į žmogaus prigimtį bei nurodančias (prescriptive) teorijas, kurios skatina diskusijas apie šiuos institutus, paskirstymus ir sprendimus.
• Vienas iš būdų, siekiantis kurti žinias apie politiką. Tai visuma sąvokų, metodų, prieigų (approaches), požiūrių, kurių tikslas didinti ir gryninti mūsų supratimą apie politikos pasaulį, - įvairovė būdų, kaip politologai bando sistemiškai aprašyti ir paaiškinti politikos reiškinius.
Mokslinio pažinimo instrumentai
• politinių faktų aprašymas – atsakymas į klausimą “kas?”;
• paaiškinimas - atsakymas į klausimą “kodėl” (kaip ir kodėl atsiranda politikos reiškiniai);
• numatymas ( prognozavimas) - kas turėtų nutikti politikoje.
“KAS?” = sąvokos ir apibrėžimai
• Pagrindinis mokslininko uždavinys šiuo atveju yra kurti empirines sąvokas, kurios sistemiškai apibūdintų daugybę panašių mokslininką dominančių reiškinių – valdžia, galia, demokratija, valstybė, politinė sistema etc.
Sąvokų kūrimo pamatas yra kalba, kurią sudaro deskriptyviniai (aprašomieji) ir loginiai žodžiai (pvz., ir, arba, visi, niekas ir t.t.).
• Deskriptyviniai žodžiai:
1) apibūdina stebimų reiškinių, turinčių tas pačias savybes, klasę: “valdžia”, “valstybė”, “prezidentas” – universalios sąvokos.
2) apibūdina konkrečius šių klasių pavyzdžius: Lietuvos Vyriausybė, Jungtinės Amerikos Valstijos, Rolandas Paksas - konkrečios sąvokos.
Nominaliosios sąvokos versus realiosios sąvokos
• Mokslinės sąvokos, skirtingai nuo filosofijoje ieškomų realiųjų, geriausiai reiškinį apibūdinančių sąvokų (kategorijų), yra nominalios. Nominali definicija nėra nei teisinga, nei neteisinga. Nominalios sąvokos yra naudojamos apibūdinti mūsų stebimą pasaulį tokį, kokį jį mes matome. Jomis įvardijama tam tikra visuma stebimų empirinių reiškinio savybių. Pavyzdžiui, “galia” apibūdinama X,Y ir Z savybėmis.
Aprašymas (analizė)
• Kiekvienas mokslinis tyrimas pradedamas nuo reiљkinių apraљymo, klasifikavimo ir jų priežasčių nustatymo.
• Reiškinio analizė apima reiškinių stebėjimą, jų klasifikavimą ir apibendrinimą.
• Analizė padeda organizuoti tiriamą tikrovę.
KLASIFIKACIJA IR TIPOLOGIJA
• Klasifikacija yra reiškinio skirstymas į atskiras klases, remiantis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!