Poligrafinės spaudos išradėjas J. Gutenbergas

Įvadas
Žiūrėdami per dabarties prizmę į senąjį pasaulį, negalime nesistebėti įvairiais dalykais: pasaulėvoka, tradicijomis, papročiais ir daugeliu kitų dalykų, tačiau dar labiau mus stebina tai, kad toje tamsioje senovėje sukurta šiandienai neprilygstančių mechanizmų, įrankių. Vienas iš svarbiausių žmonijos istorijoje civilizacijos vystimosi išradimų buvo popierius, išrastas II a. pr.Kr. ir tik praėjus septyniolikai amžių, žmonių visuomenę sudrebino dar vienas, bene reikšmingiausias išradimas po rašto.
Šis išradimas priskiriamas Mainco gyventojui Johanui Gutenbergui, jis laikomas poligrafinės spaudos išradėju bei preso sukūrėju, palengvinęs knygų spausdinimą, bet ir sukėlęs sumaištį buvusioje visuomenėje, nes atsiradus masinės knygų gamybos staklėms, ėmė keistis žmonių požiūris į gyvenimą. J. Gutenbergo išradimas paskatino reformaciją, mat spausdinimo presas paskatino knygų spausdinimą, ir beveik visas dėmesys buvo skirtas Biblijai. Taigi, šis naujas išradimas buvo pritaikytas tam, kad Biblija būtų pasiekiama ir paprastiems žmonėms. Reformacijos šalininkai tuo pasinaudojo teigdami, kad dabar, kai beveik kiekvienas gali turėti Bibliją, Dievo žodį, gali skaityti patys ir nebereikia dvasininkų. Nebereikia toleruoti ir jų grobikiškų poelgių.
Visi šie įvykiai prasidėjo viduramžiais, paskui pasiekė Renesansą ir net dabartinius laikus.
Analitinė dalis
Dar prieš Johaną Gutenbergą buvo žinomi spaustuvininkai, kurie to meto žmonių buvo vadinami spaudų raižikais. Tai buvo sunkus ir kruopštumo reikalaujantis darbas: medžio lentoje ar kokiame blokelyje būdavo išraižomi reljefiniai piešiniai ar net tekstai, vėliau jie buvo ištepami dažais ir atspaudžiami ant popieriaus. Šis spausdinimo būdas priklausė ksilografijai. Apie vieną ksilografijos spaustuvininką, seniausiai rasti įrašai priklauso meistrui Kozmui, gyvenusiam 1246m., Mongolų – totorių valstybėje. Kai kurie šaltiniai teigia, kad ksilografinė spauda paplito per Rusiją, kiti teigia, kad per Europos šalių pirklius, keliautojus, ar net per Užkaukazės tautas. Niekas neatmeta tokio teiginio, kad su ksilografine spauda buvo galimybė susipažinti ir Kryžiaus žygių metu, vykusiais XI – XIII a. Bet būtent jau anksčiau minėtas meistras Kozmas daugelio laikomas pirmuoju Europos spaustuvininku. Nors vienas italų mokslininkas J. F. De Linjaminas teigia, kad Johanas Gutenbergas ir Fustas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!