Poligrafinės medžiagos

10. Popieriaus gamybos shema. Popierius - plonalakštė medžiaga iš susipynusių augalinių plaušelių, susijungusių paviršiaus ryšiais.Istorija - Išradėju laikomas Cai Lūnas pirmą kartą aprašęs popieriaus gamybą 105 m. Kinai augalinę žaliavą, trindavo rankomis akmeniniuose grūstuvuose su vandeniu. Skystą plaušinę masę semdavo semiamąja forma - ant rėmo ištemptu rėmeliu. Nutekėjus vandeniui ant tinklelio likdavo plonos susipynusių plaušų sluoksnis. Toliau lapą pakeldavo ant audeklo, nuspausdavo, džiovindavo, lygindavo ir pjaustydavo. Tokia technologija iš esmės liko iki dabar. Kinai technologiją ilgai slėpė.610 m. - pradėjo gaminti popierių japonai 751 m. - arabai sužinojo iš kinų belaisvių; jie pradėjo naudoti skudurus, kuriuos pirma virdavo su kalkėmis. XII a. - Ispanijoje pradėta gaminti. XIII a. - Italijoje rankinį grūstuvą pakeitė mechaninis, vėliau - varomas vandeniu - popieriaus malūnai. Pradėta gaminti : Prancūzija - 1338 m; Lenkijoje - 1420 m. Lietuvoje – 1524 m. (Vilniaus pilies teritorijoje) - malūnai išnyko XIX a, pradžioje, mašinos. Rusijoje – 1576 m. 1799 – prancūzas Roberas išrado popieriaus gaminimą mašiną. 1843 – įklijavimas kanifolija. Nuo XIX a. 8 dešimtmečio pradėta naudoti medienos masė ir beveik nenaudojo skudurų. Lietuvoje buvo gaminamas geras popierius, su vandens ženklais. Seniausias išlikęs popieriaus fabrikas Lietuvoje – Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas. 1 m2 popieriaus masė - iki 250 g, 1 m2 kartono masė – daugiau kaip 250 g. Be to, popierius dažniausiai esti vienasluoksnis arba dvisluoksnis, o kartonas -daugiasluoksnis Popieriaus storis esti apie 35 - 300 µm, kartono - 0,5– 3,0 mm.Popierius formuojamas ant popieriaus gaminimo mašinos tinklelio iš plaušingų ir neplaušingų komponentų vandeninės suspensijos, t.y. popieriaus masės, paskui džiovinamas ir kalandruojamas (blizginamas), Kalandruojant popierius pasidaro kur kas lygesnis.Kitaip sakant, popierius – tai poringas, turintis daug kapiliarų kūnas, į kurį gali patekti oro, drėgmės ir poligrafinių dažų, arba savotiškas karkasas, sudarytas iš celiuliozės plaušelių, stipriai tarpusavyje sujungtų cheminėmis vandenilinėmis jungtimis. Augalinių plaušelių, iš kurių sudarytas popierius, ilgis - 1-2 mm, skersmuo - apie 25 µm. Tuštumos tarp celiuliozės plaušelių - poros - gali būti iš dalies pripildytos užpildų (pavyzdžiui, kaolino, talko), įklijintos (pavyzdžiui, kanifolija), bet būtinai turi būti tam tikras, apie 7%, kiekis drėgmės. Stingant drėgmės, popierius pasidaro kietas, trapus, kai drėgmės perdaug, - netenka stiprumo, pasidaro pernelyg plastiškas.Sudrėkintas vandeniu, įprastinių rūšių popierius visiškai netenka pradinio mechaninio stiprumo. Sudrėkinto žibalu arba alyvomis popieriaus stiprumas beveik nepasikeičia. Tai rodo, kad celiuliozės plaušeliai popieriuje tar- pusavyje sujungti daugiausia vandenilinėmis jungtimis ir mažiau – Van der Valso bei trinties jėgomis. Nustatyta,kad vandenilinės jungtys nejautrios angliavandenių ir alyvų poveikiui, bet visiškai suyra nuo vandens.Popieriaus rūšis ir ypatybės priklauso nuo plaušelių sudėties, jų kilmės, apdorojimo būdo, užpildo, įklijinimo, taip pat liejimo ir apdorojimo technologijos Pagal gamybos būdą popierius būna nekreidinis ir kreidinis. Nekreidinis popierius, kurio paviršius atviras, gaunamas tiesiogiai popieriaus gaminimo masina. Kreidinis popierius gaunamas tuomet, kai popieriaus pagrindo paviršius papildomai iš vienos arba iš abiejų pusių padengiamas vandenine suspensija, susidedančia iš plėvėdarių, baitų pigmentų ir kitų medžiagų, nuo kurių popieriaus (išdžiovinto ir kalandruoto) paviršius pasidaro baltesnis, lygesnis ir jame esti daugiau kapiliarų. 2. Popieriaus gaminimo schema: 1. Celiuliozės, medienos masės, skudurinės masės, makulatūros masės gaminimas (plaušiniai pusgaminiai). 2. Popieriaus masės gamyba - malimas, užpildymas, įklijavimas, dažymas. 3. Popieriaus liejimas. 4. Apdaila - kaiandravimas, pjaustymas. Mediena - vidinė medžio dalis, be žievės, jos struktūra plaušinė - celiuliozės plaušai ir ligninas. Celiuliozė – Medvilnė - 100% celiuliozės, linas - 93 - 97% celiuliozės, mediena - 50% (kitkas - hemiceliuliozė, ligninas bei dervos). Celiuliozės plaušą sudaro fibrilės, kurios susijungusios mechaniškai ir chemiškai (vandenilinė jungtis) (12 pav.). Celiuliozė - gamtinis polimeras - polisacharidas (11 pav.) (C6H10O5 )n - beta - gliukozė, kur N = 3000 (medis), 12000 (medvilnė), 36000 (linas) 11 pav. Celiuliozės struktūra. OH - spiritiniai hidroksilai, nuo kurių priklauso savybės - hidrofiliškumas, vandenilinis ryšis - duoda popieriui stiprumą. Celiuliozė [C6H7O2(OH)3] n = 400 iki 36000 molekulės sudaro pluoštą, tankis 1,520 - 1540 kg/m3 Nesilydo, skyla 210 °C, be oro angleja. 12 pav. Celiuliozės makromolekulių ryšių schema plauše: 1. makromolekulės, 2. vandenilinis ryšis, 3. gliukozino – hidroksilinis ryšis. Hemiceliuliozė - tai taip pat polimeras, bet nesudarantis plaušinės struktūros, lengvai hidrolizuojasi silpnose rūgštyse arba 17,5% šarme. Palengvina popieriaus masės malimą ir yra natūralūs klijai. Ligninas - sudėtingos struktūros polimeras, sudarytas iš labai reakcingo aromatinio spirito. Ligninas lengvai yra, netenka stiprumo, tamsėja. Popierius su ligninu - nestiprus, geltonuoja. Ligninas lengvai tirpsta praskiestose rūgštyse ar šarmuose. Išskirtas ligninas - amorfiniai milteliai, panaudojami plastmasių gamyboje, klijams. 11. Popieriaus mase, jos sudetis ir paruosimas. Popieriaus kompozicija. Sumalti celiuliozės plaušai, medienos masė (jeigu, ji įeina į popieriaus kompoziciją), balintas ir nusodintas kaolinas, klijai, dažai sumaišomi reikalingomis porcijomis. Čia dažniausiai naudojamas aštuonių kanalų kompozicijos reguliatorius, kuris pagal popieriaus rūšį dozuoja ne tik plaušinių medžiagų (celiuliozės, me- dienos masės ir kt.) kiekį, bet ir darbinius tirpalus bei suspensijas (klijus, užpildus, dažus). Pavyzdinė knyginio bei žurnalinio popieriaus plaušinė sudėtis pateikiama lentelėje. Pridėjus į popieriaus masę šiek tiek polietilenimino, poliakrilamido (0,5% absoliučiai sausos plaušų masės), sumažėja kaolino ir plaušų nuostoliai tuomet, kai popieriaus sluoksnis formuojamas ant popieriaus gaminimo mašinos tinklo; be to, lengviau pašalinti vandenį iš drėgno plaušinio sluoksnio. Popieriaus masės užpildai. Kaip spaudos popieriaus užpildas dažniausiai naudojamas kaolinas - baltasis molis Al2O3 2SiO2 2H2O, o artimiausiu metu bus pradėtas naudoti talkas Mg3(Si4O10) (OH)2, t.y. silikatų klasės junginys, kaip perspektyviausias užpildas. Jo pridėjus, labai pagerės spaudos popieriaus kokybė neskaidrumo ir kapiliarumo atžvilgiu. Gipso CaSO4 2H2O dedama į rašomąjį popierių. Bario sulfatas BaSO4, titano dioksidas TiO2 naudojami gaminant kreidinį popierių. Cinko oksidas ZnO vartojamas kaip specialių rūšių popieriaus (pavyzdžiui, elektro- grafinio) užpildas. Pridėjus užpildų, iš esmės pasikeičia popieriaus ypatybės. Dėl to kalendruotas popierius pasidaro lygus, glotnus, neskaidrus, plastiškas, kapiliarus. Visa tai turi teigiamos įtakos popieriaus, ypač skirto iškiliaspaudei ir giliaspaudei, ypatybėms. Pavyzdinė knyginio bei žurnalinio popieriaus plaušinė sudėtis % Jeigu popierius pagamintas iš medienos baltosios masė ir nebalintosios celiuliozės, tai, pridėjus užpildo, jis pasi- daro dar baltesnis, nes užpildas baltesnis už baltąją medienos masę ir nebalintąją celiuliozę. Be to, nuo užpildo šiek tiek sumažėja mechaninis popieriaus stiprumas, nes jis kliudo susidaryti vandenilinėms jungtims tarp celiuliozės plaušelių. Toje popieriaus pusėje, kuri liečia mašinos tinklą, užpildo esti mažiau negu viršutinėje (gerojoje), nes dalis jo nuteka su plaunamuoju vandeniu, dėl to popieriaus priešingos pusės esti skirtingų atspalvių ir pasižymi skirtingomis fizikinėmis bei mechaninėmis ypatybėmis. Plaušinių pusgaminių ir užpildų savybės 12. Popieriaus iklijinimas ir jo reiksme. Popieriaus masės įklijinimas. Ofsetinio, kartografinio, fototipinio, viršelinio, braižomojo, piešimo ir kai kurių, kitų rūšių popieriaus įklijinama visa masė, o kartais ir paviršius įvairiomis klijinėmis medžiagomis.Visa popieriaus masė įklijinama kanifolijos klijais, krakmolu, karbamidinėmis dervomis, silicio organiniais poli- merais ir kitomis medžiagomis. Kai įklijinta visa popieriaus masė, tuomet popierius esti atsparesnis drėgmei, sunkiau į jį įsigeria vanduo (drėgmė), bet tai nekliudo jam sugerti aliejinius poligrafinius dažus. Popieriui, skirtam iškiliaspaudei, masės įklijinimas kanifolijos klijais neturi esminės įtakos. Popieriaus paviršius dažniausiai įklijinamas karboksimetilceliuliozės 3% vandeniniu tirpalu, dėl to jis pasidaro ne tik atsparesnis drėgmei, bet ir sustiprėja jo paviršius.Išnagrinėkime svarbiausias popieriaus masės įklijinimo rūšis. Įklijinimas kanifolijos klijais. Kanifolija (abietino rūgštis) C19H29COOH netirpsta vandenyje ir juo nesudrėkinama, todėl, gaminant klijus, kanifolija išlydoma, gerai išmaišoma karštame vandenyje ir iš dalies sumuilinama soda. Ataušinus gaunami kanifolijos klijai, t.y. stabili mikroskopinių kanifolijos dalelių, stabilizuotų kanifolijos muilu, vandeninė suspensija. Kanifolijos klijuose kanifolija turi sudaryti 1 - 3% sausų plaušų masės. Jie aštuonių kanalų kompozicijos reguliatoriumi supilami į popieriaus masę arba tiesiog į masės baseiną. Po to, kai popieriaus masė gerai susimaišo su klijais, pridedama aliuminio sulfato Al2(SO4)3 (elektrolito) tirpalo, todėl kanifolijos klijai praranda stabilumą ir smulkios kanifolijos dalelės nusėda ant popieriaus plaušų. Įklijinimo procesas baigiamas tuomet, kai popieriaus juosta praeina pro popieriaus gaminimo mašinos džiovinamąją dalį. Čia kanifolijos dalelės lydosi, tolygiai pasiskirsto plaušų paviršiuje, kaip smulkiausi grūdeliai, nepažeisdamos popieriaus porėtumo. Įklijintas kanifolijos klijais popierius gerai sugeria dažus, bet šiek tiek sumažėja mechaninis jo stiprumas. Įklijinimas krakmolu. Krakmolo kleisterio dedama į popieriaus masę kartu su kanifolijos klijais. Krakmolo kiekis turi sudaryti apie 1% absoliučiai sausų plaušų kiekio. Įklijinus krakmolu, pūkeliai ir smulkiausi plaušeliai prisiklijuoja prie popieriaus paviršiaus, todėl jis pasidaro stipresnis, nedulka, spausdinant jo neišpešioja dažai. Klijinti krak-molu ypač naudinga ofsetinį, fototipinį ir kartografinį popierių. Klijinant krakmolu, beveik nepažeidžiamas pop- ieriaus poreturnas, jis pasidaro atsparus drėgmei, nes, krakmolo plėvelei padengus paviršių, popierius nebrinkstą vandenyje. Vietoj krakmolo galima naudoti metilceliuliozę arba karboksimetilceliuliozė. Įklijinimas karbamidais (karbamido ir melamino aldehidais). Vandenyje tirpios karbamidinės dervos (oligomero) dedama į popieriaus masę kartu su kanifolijos klijais. Karbamido oligomerai visiškai sukietėja tuomet, kai popieriaus juosta eina popieriaus gaminimo mašinos džiovinamąja dalimi 110 °C temperatūroje. Įklijinti karbamidais labai pageidautina, nes popierius pasidaro ne tik atsparesnis drėgmei (net labai sudrėkęs popierius neblogai išsaugo savo pradinę struktūrą), bet ir stipresnis. Pagerėja popieriaus spausdinamosios ypatybės. Todėl karbamidais įklijinamas geriausių rūšių ofsetinis ir kartografinis popierius, taip pat fotografinis pasluoksnis. Įklijinimas silicio organiniais junginiais. Įklijinus silicio organiniais junginiais, popieriaus mechaninis stiprumas nepadidėja, bet jis pasidaro pakankamai hidrofobiškas, todėl tinka įvairios vandeniui nelaidžios taros gamybai. Popieriaus masės paspalvinimas ir dažymas. Popierius ir daugelis kitų medvilninių medžiagų gerai sugeria trumpabangius mėlynus spindulius, todėl atrodo šiek tiek gelsvi. Kad popierius būtų baltesnis ir nebūtų gelsvo atspalvio, popieriaus masė padažoma mėlynais ir violetiniais dažais, kartais ir neorganiniais pigmentais, pavyzdžiui, ultramarinu. Gelsvam atspalviui panaikinti naudojami ir optiniai balikliai - liuminoforai, t.y. medžiagos, kurios, apšviestos ne tik ultravioletiniu, bet ir trumpabangių regimosios saulės šviesos spindulių, švyti melsvai violetine spalva. Liuminoforai, pavyzdžiui, tiesioginis baltasis (blankoforas P), ištirpinami vandenyje ir po truputį jų dedama į popieriaus masę 13. Kreidinio popieriaus gamyba ir jo savybes. Kreidinis popierius - tai popierius, kurio paviršius padengtas sluoksniu, susidedančiu daugiausia iš baltų pigmentų ir plėvėdarių. Dengiamąja suspensija popieriaus pagrindas padengiamas arba popieriaus dažymo, arba popieriaus gaminimo mašinomis. Padengus popieriaus pagrindą dengiamąja suspensija, išdžiovinus Ir kalandravus, gaunamas labai baltas, lygus ir kapiliarus kreidinis popierius. Dengiamuoju sluoksniu galima padengti vieną popieriaus pagrindo pusę (vienpusis kreidinis popierius) arba nuosekliai abi puses (dvipusis kreidinis popierius). Danga gali būti vienasluoksnė ir dvisluoksnė. Kreiduojant vienu sluoksniu, popieriaus pagrindas padengiamas sluoksniu, kurio 1 m2 sausos plėvelės masė 20 g; kreiduojant dviem sluoksniais, kiekviena popieriaus pagrindo pusė nuosekliai padengiama dviem sluoksniais, kurių kiekvieno 1 m2 sausos plėvelės masė 15 g. Kreiduojant dviem sluoksniais, gaunamas, žinoma, geresnės kokybės popierius. Gami- namas ir plonas, labai geras knyginis bei žurnalinis dvipusis kreidinis popierius, kurio 1 m2 masė 55-60 g; jo abi pusės padengtos kreidine danga, kurios 1 m2 masė 5-7 g. Kreidiniame popieriuje spausdinami aukšto meninio lygio leidiniai: spalvotosios reprodukcijos, albumai, iliustruoti žurnalai ir kt. Į kreidavimo suspensiją (dangos sluoksnį), kaip būtinų komponentų, dedama: baltųjų pigmentų (kaolino, blan- fikso, kalcio karbonato, titano dioksido ir kt.); plėvėdarių (sintetinių lateksų); tirštikių (karboksimetilceliuliozės, kazeino) - medžiagų, didinančių rišiklių klampumą, kad suspensija per daug nesusigertų į popieriaus pagrindą krei- duojant; optinių baliklių (blankoforo, reliukso ir kt.); putų gesiklių (pavyzdžiui, skystų silicio organinių junginių): kaolino dispergentų (pavyzdžiui, natrio metafosfato ir kt.). Kreidinio popieriaus gamyba Kreidavimas popieriaus dažymo mašinomis. Gaminant kreidinį popierių dažymo mašinomis, dengiamąja sus- pensija dengiama velenėliais (arba kitais įtaisais) ir išlyginama popieriaus pagrindo paviršiuje lanksčiais peiliais (22 pav., a) arba iš pradžių lanksčiais peiliais, po to oro „šepečiu“ (22 pav., b), kai kreiduojama, du kartus; danga ant popieriaus pagrindo džiovinama infraraudonaisiais spinduliais, karštu oru (23 pav.); kad visiškai išdžiūtų, gali būti džiovinama džiovinamaisiais cilindrais. 22 pav. Popieriaus pagrindo dengimas kreidine sus- pensija (dangos sluoksniu) lanksčiais peiliais - skutikliu (a) ir oro „Šepečiu“ (b): 1 - lankstus peilis; 2 - kreiduotas popierius; 3 - cen- trinis velenas; 4 - popieriaus pagrindas; 5 - dažomasis (padengiamasis) velenas; 6 - dažų rezervuaras; 7 - oro ,,šepetys“; 8 – rinktuvas. 23 pav. Pirmoji kreidavimo mašinos sekcija, skirta dvipusio kreidinio popieriaus gamybai (Koriukovo fabrikas): 1 - svarbiausiasis džiovinamasis tunelis su aštuoniais karšto oro kaloriferiais; 2, 4 - infraraudonieji džiovinamieji įrenginiai; 3 - šaldymo cilindras; 5 - lankstus peilis; 6 - pir- masis darbinis cilindras; 7- dažomasis velenėlis; 8 - lyginimo įtaisas; 9 - kreipiamasis velenėlis; 10 - popieriaus pagrindas; 11 - oro ,,šepetys“; 12 - antrasis darbinis cilindras; 13 - doza- vimo strypas; 14 - dažų vonia; 15 - kreipiamasis velenėlis. Kreidinio popieriaus kokybė labai priklauso nuo pa- grindo popieriaus ypatybių. Pavyzdžiui, geros kokybės kreidinį popierių galima gauti pagrindui naudojant popierių, įklijintą karbamidinę dervą. Jis yra vienalytės smulkiai porėtos struktūros, susidedantis, pavyzdžiui, iš 70% balintosios celiuliozės ir 30% balintosios medienos masės.Kreidavimas popieriaus gaminimo mašinomis. Popieriaus gaminimo mašinomis, kuriose įrengti kreidavimo įtaisai, gaminamas dvipusis kreidinis popierius. Kreidavimo suspensija ruošiama iš kaolino (pagrindinis komponen- tas), bulvių krakmolo, oksiduoto bario peroksidu, sintetinio latekso CKC-65 I II, karboksimetilceliuliozės ir kitų komponentų.Kreidavimo įtaisas susideda iš trijų dalių, sujungtų į vieną agregatą: 1) popieriaus gaminimo mašinos, kuria gam- inamas popieriaus pagrindas. Ji yra įprastinės konstrukcijos ir baigiasi mašininiu kalandru; 2) kreidavimo mašinos, susidedančios iš dengiamojo įtaiso (35 pav.) ir džiovyklos. Džiovykloje yra 18 - 22 džiovinimo cilindrai, - jais krei- dinis popierius išdžiovinamas iki 7% drėgnumo; 3) superkalandro, kad kreidinis popierius blizgėtų.Ploname kreidiniame popieriuje, kurio 1m2 masė 70 - 80 g, spausdinami žurnalai. 35 pav. Popieriaus gaminimo masinos kreidavimo įtaisas:1 - popieriaus pagrindas; 2 - dažomieji velenėliai; 3 - trinamieji velenėliai; 4 - paskirstomieji velenėliai; 5 - vyniojamieji velenėliai; 6 - surenkamieji loviai; 7 - tiekiamasis cilindras; 8 - džiovykla; 9 - džiovyklos orpūtė. Savybes: Kreidinis popierius yra balčiausias, jo paviršius lygiausias, Jame iškiliaspaude, giliaspaude, ir ofsetiniu būdu spausdinami gausiai iliustruoti leidiniai, tapybos kūrinių reprodukcijos, spalvotos fotografijos, knygos, albumai, įvairi reklaminė produkcija. Iškiliaspaudei ir ofsetinei spaudai dažniausiai vartojami greitai prisitvirtinantys blizgūs dažai. Didelis baltumas (virš 88) užtikrina gerą atvaizdo tikslumą ir kontrastingumą, išsklaidytas matinės šviesos atspindėjimas, palengvina teksto suvokimą. Matinis kreidinis popierius rekomenduojamas iliustruotoms knygoms, albumams, katalogams ir kitiems leidiniams spausdinti. Pigmentinis popierius skirtingai negu kreidinis popierius, gaminamas užnešant nedaug dengiamosios suspensijos, dengiamasis sluoksnis 35 g/m2 ir po to kalandruojant. Tokia apdaila pagerina popieriaus baltumą ir glotnumą, struktūros tolygumą, knygų ir žurnalą kokybę. 14. Popieriaus apdaila Popieriaus apdaila susideda iš superkalandravimo, pjaustymo į formatus, rūšiavimo ir įpakavimo. Popieriaus superkalandravimas. Superkalandruoto popieriaus paviršius yra lygus ir glotnus. Pro superkalndrą (21 pav.) popieriaus juosta traukiama didesniu greičiu ir yra veikiama didesnio slėgio negu kalandruojant mašininiu kalandru. Superkalandre juosta eina tarp pakaitomis sumontuotų metalinių ir pilnavidurių popierinių velenų, todėl nesugniuždoma. Kad abi popieriaus pusės būtų vienodai apdorotos, superkalandro centre greta vienas kito įrengti du pilnaviduriai popieriniai velenai. Kalandruojant labai lygų galima padaryti šiek tiek sudrėkintą popierių (pavyzdžiui, 250-300 s pagal Beką). Tačiau, per daug kalandruojant, popierius labai sutankėja, pasidaro standus, skaidresnis, prasčiau sugeria dažus. Kad popieriaus paviršius būtų lygus ir pats popierius būtų vienodo storio, nereikia jo per daug tankinti kalandruojant, bet geriau normalizuoti malimo bei popieriaus liejimo procesus. Popierių, kuriame yra daug užpildo, galima stipriau kalandruoti ir nesibijoti, kad pasidarys prastesnės jo spausdinamosios ypatybė. 21 pav. Superkalandras: 1 - kalandruoto popieriaus vyniojamasis ritinys; 2 - stovas; 3 - apati- nis velenas; 4 – keltuvas; 5 – Metalinis velenas; 6 - Popieriaus prikimštas velenas; 7 - Popierių traukiantis velenėlis; 8 – viršutinis velenas; 9 – velenams prispausti ir pakelti mechanizmams; 10 – išvyniojamasis popieriaus ritinys. Popieriaus pjaustymas. Popieriaus gaminimo mašinos tinklas esti 7 m ir didesnio pločio, todėl išlieta superkalandruota popieriaus juosta pjaustoma į reikalingo pločio juostas ir vyniojama į ritinius ant kartoninių įvorių. Taip gaunami popieriaus ritiniai. Kad gautume lapus, popierių reikia supjaustyti skersai lapų pjaustymo mašina. Popieriaus formatai. Lakštinio popieriaus formatai priklauso nuo lapo ilgosios ir trumposios kraštinės matmenų centimetrais, o ritinio - nuo ritinio pločio. Popierius gaminamas šių standartinių formatų: lakštinis - 60 x 84, 60 x90, 70 x 90, 70 x 100, 70 x 108, 75 x 90, 84 x 108 cm., ritininis - 60, 70, 75, 84, 90, 108, 120 ir 160 cm. Ribinis nuokrypis turi būti ne didesnis kaip - 2 mm; popieriaus lapo kreivis – 0,2%. Popieriaus rūšiavimas. Supjaustyti popieriaus lapai rūšiuojami, kad būtų galima aptikti ir pašalinti netinkamus lapus: nuplėštais ir suglemžtais kraštais, skirtingų atspalvių, suklijuotus, suriebaluotus ir kt. Surūšiuotas popierius pakuojamas į paketus. Popieriaus pakavimas. Nuo mechaniniu pažeidimų ir atmosferos poveikio popierių apsaugo storas klijuotas vyniojamasis popierius. Prieš pakuojant popieriaus lapai sudedami į paketus ir apvyniojami vienu vyniojamojo popieriaus sluoksniu. Pakete turi būti tiek lapų, kad dalintųsi iš 50. Paketo masė - ne didesnė kaip 20 kg. Iš paketų sudaromi pakai, kurių masė turi būti ne didesnė kaip 140 kg. Pakai apvyniojami ne mažiau kaip keturiais vyniojamojo popieriaus sluoksniais arba ne mažiau kaip trimis popieriaus, pagaminto iš sulfatinės celiuliozės, sluoksniais. Pirmųjų numerių spaudos popierius, taip pat kreidinis, kartografinis, virvelinis, priešlapinis popierius, papildomai vyniojamas į tarpinį vandeniui nelaidų popierių, arba į polietileninę plėvelę. Pakas įdedamas tarp dviejų sausų lentų skydų ir tvirtai surišamas plienine juosta. Jeigu transportuojama įvairių rūšių automobiliais tame pačiame mieste arba gabenama vagonais ir konteineriais neperkraunant kelyje, tai galima ir minkštai įpakuoti pakus (be medinių skydų). Jų masė turi būti ne didesne kaip 60 kg. Ritininis popierius apvyniojamas keliais vyniojamojo popieriaus sluoksniais. Visi vyniojamojo popieriaus sluoksniai galuose už lenkiami. Po vyniojamuoju popieriumi abiejuose galuose dedami trys keturi skrituliai, o ant užlenktų galų užklijuojami vienas arba du vyniojamojo popieriaus skrituliai Pakuojant pirmojo numerio spaudos popierių, kartografinį, kreidinį ir kt., po vyniojamojo popieriaus antruoju sluoksniu įdedamas vienas parafinuoto vandeniui nelaidaus popieriaus tarpsluoksnis. Įpakuoto popieriaus markiravimas. Pateikiami šie duomenys: 1) gavėjas ir jo adresas, 2) ministerija (žinyba), kuriai pavaldi gaminančioji įmonė, 3) gaminančiosios įmonės pavadinimas, adresas ir jos prekinis ženklas, 4) standarto pavadinimas ir žymėjimas, popieriaus markė, jo 1m2 masė arba storis, rūšis, 5) popieriaus kvadratinių metrų skaičius (išskyrus popierių, kuris apskaičiuojamas pagal masę), 6) ritinio plotis arba popieriaus lapų formatas, 7) bruto ir neto masė, 8) pagaminimo data. Leidžiama nenurodyti gavėjo ir jo adreso tuomet, kai popierius jam vežamas tie- siogiai geležinkelio vagonais. 15.Popieriaus dregnumas ir jo reiksme Popieriaus drėgnumas (GOST 1352519 - 71). Nustatant drėgnumą, tiksliai analitinėmis svarstyklėmis pasvertas popieriaus bandinys džiovinamas termostate 105°C temperatūroje tol, kol masė pasidaro pastovi. Po to vėl pasveriamas. Drėgnumas reiškiamas procentais pradinės bandinio masės atžvilgiu. Popieriaus drėgnumą sparčiau galima nustatyti nesudėtingu prietaisu (48 pav.) arba elektroniniais higrometrais. Pas- taraisiais galima greitai nustatyti, pavyzdžiui, rietuvėje esančio popieriaus drėgnumą. Popieriaus vilgymas skysčiais. Skysčio sąveikos su popieriumi charakteris priklauso nuo adhezijos ir kohezijos jėgų santykių sistemoje (1.9. pav.). Skysčių sąveika su popieriumi. (a) –vilgymas, (b) – nevilgymas. Vilgymo atveju adhezijos jėgos (f13) yra didesnės už kohezijos jėgas. Tokiu atveju skystis išsilieja paviršiuje. Jei f11>f13, tai skysčio molekulės stipriau laikomos skysčio tūryje ir skystis nevilgo paviršiaus. Vilgymo laipsnis kiekybiškai gali būti įvertinamas pusiausvyriniu vilgymo kampo () dydžiu, kuris gali būti apskaičiuojamas iš paviršiaus įtempčių santykių trijų fazių riboje: skystis-oras (12), kieta fazė-oras (23) ir skystis-kieta fazė (13): Energija (adhezija), reikalinga norint nutraukti kietos ir skystos fazės sąlytį, yra Atsižvelgiant į tai: Taigi, jeigu: Molekulių struktūra nulemia įvairias sąveikos jėgas tarp jų. Dispersinės jėgos (fd) visada susidaro tarp molekulių, nepriklausomai nuo jų struktūros. Jeigu molekulės yra polinės, prie jų prisideda orientacinės sąveikos jėgos (for), susidarančios dėl dipolių orientacijos ir traukos. Indukcinės sąveikos jėgos (find), kurios yra silpnesnės už orientacines, susidaro suartėjus polinėms ir nepolinėms molekulėms dėl pastovių dipolių ir dipolių, kurie indukuojami nepolinėse molekulėse, sąveikos. Jeigu molekulėse yra funkcinių grupių su judriu vandeniliu (-OH, =NH) tai dar prisideda specifinės sąveikos jėgos (fs) susidarant vandeniliniam ryšiui, kurių energija eile didesnė už kitų anksčiau minėtų sąveikos jėgų energiją. Neįklijinto popieriaus paviršiuje yra daug celiuliozės hidroksilinių grupių. Polinės vandens molekulės prie jų traukiamos dispersinėmis, orientacinėmis ir specifinės sąveikos jėgomis. Tai užtikrina stiprią vandens adheziją popieriui, o tuo pačiu vilgymą, nepaisant, kad vanduo pasižymi didele paviršiaus įtemptimi. Todėl popierius yra hidrofilinis ir gerai vilgomas vandeniu ir vandeniniais tirpalais. Sąveikaujant popieriui su nepoliniais organiniais skysčiais, dėl dispersinių ir indukcinių sąveikos jėgų tarp celiuliozės hidroksilinių grupių ir organinių skysčių nepolinių molekulių, taip pat užtikrinama adhezija. Ji šiuo atveju yra mažesnė negu vandens atveju, nes find

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!