Policija kaip viešojo administravimo subjektas

Temos aktualumas. Paprastai policija suprantama kaip teisėsaugos užtikrinimo, įgyvendinimo bei viešosios tvarkos palaikymo institucija, tačiau žvelgiant plačiau, policija vykdo ir viešojo administravimo subjekto funkcijas. Šiuo atžvilgiu pasireiškia probleminių aspektų, nes reikia atskirti, kada policija yra tvarkos ir prievartos vardan saugumo užtikrinimo institucija, o kuriais atvejais ji vykdo viešojo administravimo subjekto funkcijas ir kokiose ribose šių funkcijų vykdymas jai yra suteiktas. Darbo tikslas. Išanalizuoti policijos kaip viešojo administravimo subjekto statusą. Darbo uždaviniai. Išsiaiškinti, kaip suprantama policija plačiąja ir siaurąja prasmėmis; išanalizuoti policijos kaip viešojo administravimo subjekto funkcijas; nustatyti ryšį tarp policijos ir viešojo administravimo subjekto sąvokų. Darbo objektas ir tyrimo metodai. Objektas - policija, jos samprata plačiąja ir siaurąja prasmėmis, policijos kaip viešojo administravimo subjekto veikla, ryšys tarp sąvokų „policija“ ir „viešojo administravimo subjektas“. Detaliai objekto analizei pasitelkti šie metodai:  Loginis-analitinis – taikomas sukonkretinti, suprasti darbe minimas sąvokas.  Lyginamasis – pasitelkiamas teisės norminių aktų nuostatų lyginimui.  Sisteminis – juo siekiama išanalizuoti teisės aktų normas, teisines sąvokas, taip pat nustatyti ryšį tarp sąvokų „policija“ ir „viešojo administravimo subjektas“.  Lingvistinis – naudotas temai aktualių sąvokų, pavyzdžiui, „policija“, „viešasis administravimas“, „viešojo administravimo subjektas“, išaiškinimui. Svarbiausi šaltiniai. Darbui aktualiausi šaltiniai – Lietuvos Respublikos policijos įstatymas bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Taip pat darbe remiamasi A. Šakočiaus straipsniu „Gyvenamosios aplinkos saugumas ir šiuolaikinės policijos sampratos problema“ aiškinantis policijos sampratą, A. Bakavecko ir kolektyvo vadovėliu „Lietuvos administracinė teisė. Bendroji dalis“ analizuojant policijos kaip viešojo administravimo subjekto veiklą bei kitais šaltiniais. 3 1. Policijos samprata Siekiant tikslingai išanalizuoti policijos kaip viešojo administravimo subjekto statusą, pirmiausia reikėtų aptarti policijos kaip institucijos sampratą. Tam pasitelkiamas policijos sąvokos, funkcijos, jos turinio bei šiuolaikinės Lietuvos policijos sampratos išaiškinimas. Policija (vok. Polizei, kilęs iš gr. politéia – miesto valdymas) – administracinė institucija viešajai tvarkai prižiūrėti, tos institucijos (dažniausiai ginkluotos) pajėgos bei tos institucijos būstinė1. Analizuojant policijos sampratą, ją galima plačiau suprasti per policijos funkcijos išaiškinimą. Remiantis doc. dr. A. Šakočiaus straipsniu „Gyvenamosios aplinkos saugumas ir šiuolaikinės policijos sampratos problema“, policijos funkcija, „kuri savo esme yra ne kas kita kaip veikla, skirta atkurti tvarką, visuomet siejama su oficialiu prievartiniu poveikiu individui, pažeidžiančiam nustatytą tvarką užtikrinančias normas, arba siekiant užkirsti kelią tokiems pažeidimams.“2 Policijos funkcija „įgyvendinama taikant specialius oficialiosios prievartos metodus arba sudarant aplinkybes, kurioms esant tokios prievartos panaudojimo grėsmė tampa akivaizdi.“3 Svarbu paminėti, jog tokios „prievartos oficialumo pagrindas yra atitinkama socialinė norma“4, kuri tradiciškai laikoma objektyviosios teisės norma arba įstatymas. Tačiau santykiams susiklosčius kitų normų pagrindu, ši policijos funkcija neturėtų išnykti, juk „policinio pobūdžio veikla buvo vykdoma ir gilioje senovėje – nuo pat bendruomenių susiformavimo. Taigi sieti policijos funkciją tik su šiuolaikinės valstybės atsiradimu, o juo labiau su egzistuojančia policijos institucijų sistema, neteisinga.“5 Taigi, galima teigti, kad policijos funkcija – tai visuomeninis reiškinys, objektyviai egzistuojantis visuomenėje tam, kad taikant oficialaus fizinio poveikio arba grasinimo tokiu poveikiu priemones būtų užtikrintas atitinkamos valdžios įgaliojimus turinčių subjektų nustatytos tvarkos palaikymas.6 1 VALECKAS, V.; VELIČKA, V. Vidaus reikalų sistemos pareigūnų profesinis taktinis rengimas. II dalis. Policijos veiklos taktinės procedūros ir saugumo strategijos: vadovėlis. Kaunas: Mykolo Romerio universitetas, 2013, p. 58. 2 ŠAKOČIUS, A. Gyvenamosios aplinkos saugumas ir šiuolaikinės policijos sampratos problema. Vilnius: Jurisprudencija, 2002, 35(27), p. 19. 3 ŠAKOČIUS, A. Gyvenamosios aplinkos saugumas ir šiuolaikinės policijos sampratos problema. Vilnius: Jurisprudencija, 2002, 35(27), p. 19. 4 ŠAKOČIUS, A. Gyvenamosios aplinkos saugumas ir šiuolaikinės policijos sampratos problema. Vilnius: Jurisprudencija, 2002, 35(27), p. 19. 5 ŠAKOČIUS, A. Gyvenamosios aplinkos saugumas ir šiuolaikinės policijos sampratos problema. Vilnius: Jurisprudencija, 2002, 35(27), p. 19-20. 6 ŠAKOČIUS, A. Gyvenamosios aplinkos saugumas ir šiuolaikinės policijos sampratos problema. Vilnius: Jurisprudencija, 2002, 35(27), p. 20. 4 Detaliau nagrinėjant policijos funkcijos turinį, reikėtų paminėti angliškąjį policing terminą, kurio tiesioginis vertimas į lietuvių kalbą kelia prieštaravimų. „Paraidinis termino vertimas būtų policijavimas arba policijos funkcijos įgyvendinimas. Lietuviškos šio termino interpretacijos apibrėžiant policijos ir bendruomenės santykius detalizuotos Lietuvos mokslinėje literatūroje, kurioje angliškasis policing terminas verčiamas į žodžius teisėtvarka arba policija. Abu terminai kelia sunkumų aiškinantis šiuolaikinį minimo fenomeno turinį. Juk teisėtvarka gali būti suprantama ne tik dinamine (kaip veikla, palaikanti teise nustatytą tvarką), bet ir statine (kaip tvarkos, nustatytos teisės normomis, kokybinė būklė) prasmėmis, o policija ligi šiol sunkiai suvokiama dinamine prasme (kaip nuolat kintantis visuomeninis reiškinys) ir kreipia mintis tik į palyginti statinę organizaciją, vadinamą policija.“7 Pagal cituojamą doc. dr. A. Šakočiaus straipsnio dalį galima teigti, jog negali būti vienareikšmiško policing termino interpretavimo, kadangi policijos funkcija priklauso nuo jos turinio – ar tai yra kintantis socialinis reiškinys, veikla siekiant palaikyti teisės normomis nustatytą tvarką, ar tai yra stabili, nekintanti teisės normomis nustatytos tvarkos būklė. Pereinant prie siauresnės policijos sampratos analizės, reikėtų aptarti konkrečiai Lietuvos Respublikoje egzistuojančią šios institucijos sampratą: sąvoką, veiklos principus, pagrindinius uždavinius ir funkcijas bei struktūrą. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog policija yra „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!