Poilsiautojų veikla

Įvadas Globalios ekonomikos sąlygomis svarbu ne tik tinkamai suformuoti paslaugų pake­tą, bet ir įdomiai, netradiciškai jį reprezen­tuoti vartotojams. Vis daugiau įvairių ver­slo šakų įmonių prekiauja nebe prekėmis ar paslaugomis, o unikaliais patyrimais. Pa­saulinis turizmo sektorius persiorientuoja į asmeninių patirčių pardavimą, kadangi net trumpos kelionės metu turistui turi būti perteiktas šalies identitetas. Statiškas muziejų ekspozicijas keičia interaktyvios parodos, šalies istoriją ir kultūrą atsklei­džia karnavalo elementai. Ne tik valstybių, bet ir turizmo agentūrų marketingas glau­džiai siejasi su egzotiškų patyrimų perda­vimu potencialiems vartotojams. Turizmo paslaugų plėtra bei konkurencingumo didinimas ypač aktualūs Lietuvai, kuri po įstojimo į Europos Sąjungą siekia veiks­mingiau formuoti savo įvaizdį, panaudoti turistinį potencialą, padidinti užsienio ir vietos turistų srautus. Taigi poilsiautojų veiklos taikymo turizmo plėtros skatinimui Lietuvoje ana­lizė reikšminga tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Poilsiautojų veiklos, kaip turizmo sistemos kon­kurencingumo didinimo priemonės, pa­naudojimo galimybių, perspektyvų bei problemų analizė pateikiama daugelio už­sienio autorių (D'Alessandro, 1993; Dun-can, Moriarty, 1998; Allen, 2000; Barrow, 2000; Hoyle, 2002; Kinsman, 2002; Speth-mann, 2004; Hanover, 2005; Shermach, 2005; D'Andrea 2005; Franks, Mills, 2005; Odeli, 2005 ir kt.) darbuose. Lietuvoje poilsiautojų veikla paremtos turizmo plėtros strategijos koncepcija dar pakankamai nauja, todėl mokslinių darbų ar studijų poilsiautojų veiklos taiky­mo turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui tema stokojama. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti poilsiautojų veiklos taikymo turizmo plėtros skatinimui Lie­tuvoje galimybes. Tyrimo uždaviniai: 1. Ištirti poilsiautojų veiklos paslaugų reprezentacijos tendencijas. 2. Išanalizuoti poilsiautojų veiklos taikymo turizmo plėtrai Lietuvoje prielaidas. 3. Suformuoti poilsiautojų veikla paremtos turiz­mo plėtros strategiją Plungės rajonui. Tyrimo naujumas. Atlikta poilsiautojų veiklos tai­kymo turizmo plėtros skatinimui analizė rodo, kad poilsiautojų veiklos, kaip konkurencingumo didinimo priemonės, reikšmė verslui (taip pat ir turizmo sektoriui) nesumažės, ta­čiau keisis poilsiautojų veiklos taikymo pobūdis. Taigi būtina sukurti įvairias poilsiautojų veiklos ir kitų mar- ketingo priemonių jungtines formas. Tyrimo metodai. Mokslinės ekono­minės literatūros sisteminė analizė, loginė analizė bei sintezė; grafiniai metodai ir jų apibendrinimas. 1. Poilsiautojų veiklos paslaugų reprezentacijos tendencijos Pasaulio turizmo rinkoje vis labiau inten­syvėja konkurencijos ir vartotojų poreikių kaitos procesai. Remiantis Škotijos tu­rizmo plėtros organizacija Visit Scotland (2005), daugiau kaip 193 šalys varžosi dėl turizmo rinkos dalies. Kai kurios iš jų siūlo tas pačias paslaugas ir kovoja dėl tų pačių segmentų. Vis labiau ryškėja vartotojų polinkis rinktis egzotiškus maršrutus (pvz., Aziją, Ameriką, Ramiojo vandenyno regioną), todėl Europos šalys turi stengtis padidin­ti savo turistinį patrauklumą, užsitikrinti tvirtesnes konkurencines pozicijas pasau­lio turizmo rinkoje. Kita globali turizmo tendencija - vartotojų charakteristikų evoliucija. Turizmo sistemos klientai tam­pa labiau informuoti, rafinuoti ir tai padi­dina jų gebėjimą daryti spaudimą turizmo paslaugų įmonėms. Intensyvi konkuren­cinė kova vyksta ne tik tarp turizmo pa­slaugų teikėjų, bet ir tarp kitų laisvalaikio paslaugų rinkos dalyvių - pramogų verslo bet ir šalies mastu. 1. lentelė Turistų srautų augimas 1995-2020 metų laikotarpiu Pasaulio regionas Pokyčio prognozė Vidutinis metinis prieaugis Vidurinieji Rytai Spartus augimas 7.1 % Rytų Azija ir Ramiojo vandenyno regionas Spartus augimas 6.5 % Amerika Augimas 4% Europa Lėtas augimas pereinantis į stagnaciją 3% 2.Poilsiautojų veiklos kaip turizmo sistemos kon­kurencingumo didinimo priemonės Poilsiautojų veiklos, kaip turizmo sistemos kon­kurencingumo didinimo priemonės, pa­naudojimo galimybių, perspektyvų bei problemų analizė pateikiama daugelio už­sienio autorių (D'Alessandro, 1993; Dun-can, Moriarty, 1998; Allen, 2000; Barrow, 2000; Hoyle, 2002; Kinsman, 2002; Speth-mann, 2004; Hanover, 2005; Shermach, 2005; D'Andrea 2005; Franks, Mills, 2005; Odeli, 2005 ir kt.) darbuose. Lietuvoje poilsiautojų veikla paremtos turizmo plėtros strategijos koncepcija dar pakankamai nauja, todėl mokslinių darbų ar studijų poilsiautojų veiklos taiky­mo turizmo sektoriaus konkurencingumo didinimui tema stokojama. Europos turizmo sistemoje didžiausią potencialą padidinti rinkos dalį šiuo metu turi Centrinės bei Rytų Europos valstybės (Eriksson ir kt., 2000), kurioms priklauso ir Lietuva. Siekiant išnaudoti naujas ga­limybes, būtina sukurti turizmo infras­truktūrą ir ieškoti unikalių turizmo pa­slaugų reprezentavimo būdų. Remiantis D. D'Andrea (2005), viso pasaulio turiz­mo sistemos dalyviai investuoja į interak­tyvias komunikacijos priemones, kadangi tai - globalios ekonomikos suformuota būtinybė. To pasėkoje didėja poilsiautojų veikla pa­remtos komunikacijos strategijos reikš­mė. Pagrindinis šios strategijos elemen­tas - įvykis - suvokiamas kaip priemonė įmonės žinutės perdavimui į tikslines auditorijas (Aaker, 1995; Behrer, Larsson, 1998; Kotler, 2002). Poilsiautojų veikla paremta turizmo paslaugų reprezentavimo strategija tampa gyvy­biškai svarbi Europos valstybių turizmo įmonėms. Didelė jų dalis seka JAV įmo­nių, kurios jau seniai naudoja šią ko­munikacijos formą, pavyzdžiu. Poilsiautojų veikla paremta komunikacijos strategija Euro­poje mažiau standartizuota, tačiau labiau struktūrizuota negu JAV (PROMO, 2006). Pagrindinė jos plėtros tendencija Europos šalyse - augantis profesionalumas per bendradarbiavimą asociacijose ir kituose susivienijimuose bei jungtinės komunika­cijos projektų įgyvendinimą (Allen, 2000; Wasserman, 2001; Hanover, 2005). Tikė­tina, kad poilsiautojų veiklos reikšmė verslui (taip pat ir turizmo šakai) nesumažės, tačiau keisis jų taikymo pobūdis. Didelę reikšmę atei­tyje turėtų įgyti poilsiautojų veiklos, kaip reprezentaci­jos priemonės, ir elektroninio marketin­go (angį. e-marketing) jungtinės formos (Goldblatt, 2002; Gupta, 2003). Poilsiautojų veiklos taikymo turizmo plėtrai s tinti perspektyvos atsiskleidžia per įvairių pasaulio šalių patirtį bei stiprėjant: tendencijas save reprezentuoti šiuo bū Pvz., Škotijos turizmo vizija - tapti šąli kurią būtina aplankyti ir į kurią visada i risi sugrįžti. Tai šalis, kurioje ne tik kintami vartotojo poreikiai, bet ir viršijami jo lūkesčiai. To pasėkoje auga Škotijos turizmo sektoriaus konkurencingumą bei užtikrinamas visų regionų ekonominis augimas (Visit Scotland, 2005; V Highlands, 2006). Savo turizmo vis Škotija įgyvendina per poilsiautojų veikla paremta turizmo plėtros strategiją. 2003 m. bu įkurta organizacija Event Scotland (anj Jos paskirtis įgyvendinti 2002 m. paskelbtos Škotijos svarbiausių poilsiautojų veiklos strategijos nuostatas, kurios remiasi poilsiautojų veiklos plėtra jų patrauklumo kūrimu. Taigi Škotija gali pasiūlyti didelę poilsiautojų veiklos įvairovę šalies lankytojams bei veiklą turistams. Tačiau vien poilsiautojų veiklos organizavimas neužtikrina atvykstamojo ir turizmo prieaugio. Galima išskirti š: poilsiautojų veikla paremtos turizmo plėtros strategijos sėkmės priežastis Škotijoje: • Turizmo plėtros priemonių integracija. Škotijos turizmo plėtros strategijoje numatytos komunikacijos priemones tarpusavyje integruotos, derančios į viena kitą papildančios. Škotijos nacionalinį charakterį išreiškianti simbolika - k tas (tradicinis languotas Škotijos vyrų a darąs) ir usnis (augalas, simbolizuojan atšiauriose sąlygose gyvenančių kalniečių drąsą kovojant už tautos laisvę) - yra t pusi šalies prekės ženklu. Prekės ženk paskirtis - pozicionuoti šalį, formuoti y įvaizdį, kurti teigiamas asociacijas potencialių lankytojų sąmonėje, todėl languoti kilto medžiagos ar usnies motyvą galimą pamatyti ant daugelio turistams skirtų suvenyrų, konditerijos gaminių, gėrimų. Na­cionalinė simbolika dominuoja ir informacinio-reklaminio pobūdžio leidiniuose (skrajutėse, lankstinukuose, kataloguose ir t.t), skirtuose pakviesti lankytojus į Škotiją arba atskirus įvykius. • Poilsiautojų veiklos programos kompleksišku­mas. Poilsiautojų veiklos programa Škotijoje pasižymi nuoseklumu, kompleksiškumu: kai kurie įvykiai sudėtiniai vietos (apjungia kelis objektus ar miestus) arba laiko (formuoja renginių ciklą) atžvilgiu. Tai skatina turis­tus aplankyti ne vieną šalies vietovę, suda­lyvauti keliuose įvykiuose, kuriuos vienija juos dominanti tematika. Žymiausi kom­pleksiniai įvykiai: „Istorinė Škotija" (angį. Historic Scotland), „Istoriniai pasivaikš­čiojimai" (angį. History Walks), „Kelionės pas vaiduoklius" (angį. Ghost Toms) ir „Škotiško viskio pėdsakais" (angį. Scot-land's Malt Whiskey Trail). • Sezoninių poilsiautojų veiklos organizavimas. Šalies tikslas - užtikrinti turizmo klestė­jimą visais metų laikais ir įvairiomis oro sąlygomis. Pavasario, vasaros bei anksty­vo rudens sezonais vyksta daug renginių gryname ore, pvz., Braemaro vietovėje kiekvieną rugsėjį organizuojamas festiva­lis, kurio metu turistai gali stebėti kalnie­čių šokius, dūdmaišininkų pasirodymus, dalyvauti tradiciniuose škotų žaidimuose (pvz., kalnų lenktynėse, akmens rideni­mo ir kūjo metimo varžybose). Vėlyvo rudens ir žiemos metu Škotijos lankytojai gali rinktis teminius įvykius, pvz., „Lite­ratūrines keliones po Edinburgą", kurių metu turistai supažindinami su praeityje garsiausių Škotijos rašytojų - A. Connan Doyle'io, W. Scottb, R. Burns'o ir kitų - lankytais barais, kuriuose ir šiandien gausu interjero detalių, primenančių jų žymiausius svečius, skaitoma jų kūryba, skamba tradicinės dainos (Event Scot­land, 2007). 2006 m. Škotiją aplankė 2,4 mln. už­sienio turistų (didžiąją dalį Škotijos lan­kytojų vis dar sudaro kaimyninės Angli­jos ir Airijos gyventojai). Užsienio turistų skaičius nuo 2001 m. (2002 m. - poilsiautojų veikla paremtos Škotijos turizmo plėtros strate­gijos pradžia) išaugo 50 proc. Tai didžiau­sias užsienio turistų prieaugis per visą Škotijos turizmo sektoriaus istoriją (Plan-ning Solutions Consulting, 2007). Škotija galėtų būti puikus pavyzdys ne­didelėms valstybėms (taip pat ir Lietuvai), kurios siekia pritraukti turistų srautus, su­kurti unikalų šalies įvaizdį bei paversti jį prekės ženklu, išsiskirti iš kitų globalios turizmo sistemos dalyvių, orientuotų į tą patį rinkos segmentą, ir taip padidinti savo turizmo sektoriaus konkurencingumą. 3.Poilsiautojų veiklos taikymo turizmo plėtrai Lietuvoje prielaidos Išskirtinos trys esminės probleminės sri­tys, kurios trukdo Lietuvai išnaudoti geo­grafinės padėties, gamtinės ir kultūrinės aplinkos formuojamus privalumus bei mažina Lietuvos turistinį patrauklumą, - turizmo infrastruktūra, turizmo ir susi­jusių paslaugų pasiūla bei kokybė, turiz­mo informacijos sklaida ir marketingas. Turizmo infrastruktūrai galima pri­skirti turizmo materialinę bazę, kuri pa­sižymi tiek kokybiniais, tiek kiekybiniais bruožais (pvz., įrengtų kempingų skaičius; turistų traukos objektų ir lankytinų vietų pritaikymo turizmui kokybė; informaci­nių ženklų ir gairių, skirtų užsienio turis­tams, kiekis ir t.t). Turizmo ir susijusių paslaugų pasiūlą bei kokybę charakterizuoja šių paslau­gų sektoriaus plėtros laipsnis - unikalių ekspozicijų, festivalių, renginių ir reginių įvairovė bei meninis lygis. Su pastarąja problemine sritimi glaudžiai siejasi turiz­mo informacijos sklaida bei marketingas: išskirtinio turizmo paslaugų ir pramogų komplekso formavimas; informacijos apie šalį, joje vykstančius renginius bei turistų traukos objektus pasiekiamumas; unika­lių Lietuvos, kaip turistinės vietovės, rep­rezentacijos priemonių taikymas. Remiantis atlikta analize, galima teig­ti, kad esminiai šalies turizmo sektoriaus konkurencingumo veiksniai - turizmo paslaugų kokybė ir turistinės vietovės unikalumas. Lietuvoje prioritetas teikia­mas paslaugų kokybės gerinimui, tačiau per mažai ieškoma to, kas ją išskirtų iš kitų šalių. Tikslingas poilsiautojų veiklos panaudojimas kitų rinkodaros komunikacijos priemonių komplekse leistų efektyviau išnaudoti esa­mus turistinius privalumus ir atrasti nau­jų unikalių būdų paskatinti atvykstamojo turizmo aktyvumą. Globalios ekonomikos konkurencinė­mis sąlygomis svarbu ne tik tinkamai su­formuoti paslaugų paketą, bet ir įdomiai, netradiciškai jį reprezentuoti bei pateik­ti vartotojams. Vis daugiau verslo šakų įmonių prekiauja nebe prekėmis ar pa­slaugomis, o unikaliais patyrimais (pvz., produktų išbandymas prekybos vietose, bandomieji oro linijų skrydžiai žiniasklaidos atstovams, galimybė pačiam sukurti norimo dizaino papuošalą juvelyrikos par­duotuvėse ir t.t.) (Oąvist, 1999). Pasaulinis turizmo sektorius taip pat persiorint į asmeninių patirčių pardavimą, kad net trumpos kelionės metu turistui būti perteiktas šalies identitetas. Dėl priežasties statiškas muziejų ekspozicija keičia interaktyvios parodos, istorija kultūrą atskleidžia karnavalo bei vaizdiniai elementai (pvz., prie senovinių į inscenizuojamos riterių kautynės, viduramžių prekybos mugės ir t.t.). Turizmo agentūrų markeri: vis glaudžiau siejasi su egzotiškų pajamų perteikimu potencialiems klientų - naujų kelionių pristatymuose siūlė paragauti reklamuojamos šalies potencialius klientus linksmina šios nacionalinės muzikos atlikėjai. Taigi poilsiautojų veiklą paremta turizmo plėtros strategija sprendžia didžiąją dalį problemų. Remiantis Valstybinio turizmo depar­tamento informacija (2007), mažiausiai turistų lankoma - Klaipėdos-Telšių-Tau-ragės apskritis, išskyrus Klaipėdos, Pa­langos ir Neringos miestus. Kurortai bei didieji Lietuvos miestai sulaukia ne tik lankytojų, tačiau ir išskirtinio valstybės dėmesio - investicijų, turizmo plėtros projektų bei studijų gausos. Kur kas ma­žiau investuojama į probleminius regio­nus. Tai dar labiau skatina ekonominę ir socialinę atskirtį, neleidžia įgyvendinti tolygios regionų plėtros, kuri yra vienas iš pagrindinių deklaruojamų šalies priori­tetų. Turizmo prasme neišplėtotų regionų niša - netradicinis turizmas užsienio lan­kytojams, kurie ieško substitutų masinei kultūrai ir didmiesčių civilizacijai, auten­tiškų vietovių bei unikalios gamtos. Dėl šios priežasties poilsiautojų veiklos taikymo galimybei. Poilsiautojų veiklos taikymas turizmo plėtros skatinimui Plungės mieste ir rajone Plungės rajonas įsikūręs Lietuvos šiaurės vakaruose, Telšių apskrityje, kuriai priklau­so didžioji Žemaitijos etnografinio krašto dalis. Šis rajonas suskirstytas į 11 seniūnijų: Plungės miesto, Alsėdžių, Babrungo, Kulių, Nausodžio, Paukštakių, Platelių, Stalgėnų, Šateikių, Žemaičių Kalvarijos, Žlibinų. Plungės miestas - rajono centras - išsidės­tęs abipus Babrungo upelio. Plungės miesto ir rajono turistinį po­tencialą tikslinga analizuoti keliais lygme Vidutinio statistinio turisto, atvykstančio j Lietuvą iš užsienio, charakteristikos Vertinimo kriterijai Charakteristikos Amžiaus grupė 25-54 metai Šeimyninė padėtis Pavieniai asmenys; šeimos, turinčios nepilnamečių vaikų. Geografinės rinkos Kaimyninės šalys: Rusija, Lenkija, Latvija, Estija, Skandinavijos šalys ir pan. Europos Sąjungos šalys (išskyrus kaimynines): Didžioji Britanija, Vokietija, Italija, Ispanija ir pan. Kitos pasaulio šalys: JAV, Argentina, Izraelis ir pan. Vyraujantys apsi­lankymo motyvai Etniniai-kultūriniai ryšiai, išeivijos sentimentai (Vokietija, JAV, Argentina, Izraelis ir pan.); Aplinkos pakeitimas, trumpalaikis poilsis (Rusija, Latvija, Estija, Skandinavijos šalys ir pan.); Naujos postsovietinės valstybės pažinimas, turistinė egzotika (ES šalys ir pan). Lankytojų lūkesčiai Išplėtotas turizmo paslaugų bei pramogų kompleksas kiekybės ir kokybės požiūriu; Turistinis patrauklumas, nepriklausomai nuo sezoniškumo ir oro sąlygų (turistams skirtų veiklų, festivalių, renginių įvairovė ir tolygus jų pasiskirstymas per visus metus); Turistinis unikalumas (tai, kuo šalis išsiskiria iš kitų turistinių vietovių, kam nėra sub­stitutų - pvz., Eifelio bokštas Prancūzijoje, kiltai ir dūdmaišiai Škotijoje). Lankytojų vertinami Lietuvos turistiniai privalumai Istorinė praeitis/ sovietinis palikimas; Kultūriniai objektai (didžiųjų miestų senamiesčiai, pilys ir t.t.); Gamtinė aplinka (civilizacijos nesugadinti kraštovaizdžiai, švarūs vandens telkiniai, auten­tiškos kaimo vietovės ir t.t.); Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis 1992-2006 m. turizmo statistika ir plėtros studijomis, 2007 Galimi privalumai, gamtinės ir kultūrinės vertybės (pvz., miškų masyvai; vandens telkiniai; saugomos teritorijos; etnografi­niai, architektūros bei istorijos paminklai ir t.t.) - pagrindas poilsiautojų veikla paremtos tu­rizmo plėtros strategijos formavimui. Remiantis atlikta Plungės rajono tu­rizmo išteklių analize, galima teigti, kad viena iš svarbiausių problemų, trukdančių išnaudoti turistinį potencialą, - vieningos sistemos, kuri sujungtų atskirus turis­tų traukos taškus, trūkumas. Šiuo metu Plungės rajono lankytojams yra siūlomi šie maršrutai: • Maršrutas aplink Platelių ežerą. Tai žiedinis maršrutas (ilgis -30 km). Juo keliaujant, galima aplankyti Plate­lių miestelį, Beržoro kaimą, militarizmo ekspoziciją, privačią L. Černiausko meno galeriją-kūrybines dirbtuves, Užpelkių piliakalnį, pamatyti Pakastuvos telmolo-ginį, Laumalenkų hidrografinį, Paplatelės botaninį-zoologinį, Juodupio botaninį draustinius, gavus Žemaitijos nacionali­nio parko direkcijos leidimą - Plokštinės gamtos rezervatą (The Oficial Lithuanian TravelGuide,2007). • Šeirės gamtos takas. Šis gamtos takas yra šalia Platelių miestelio, Šeirės kraštovaizdžio draustinyje. Maršruto ilgis - apie 4,1 km. Juo keliaujant, galima pa­matyti būdingą šiam kraštui reljefą, stebėti įvairiausias faunos bei floros rūšis. Miško takelis veda į Gaudupio pelkę. Grįžtama Platelių ežero pakrante (Žemaitijos nacio­nalinis parkas, 2007). • Pažintinis takas „Giliuko ir Kašto-niuko kelionė Platelių dvaro parke". Tai pažintinis takas vaikams, kurio paskirtis -pramoginė-edukacinė. Vaikus lydi perso­nažai Giliukas ir Kaštoniukas, kurie moko tinkamo elgesio gamtoje ir skatina meilę • Plokštinės pažintinis takas. Plokš­tinės pažintinis takas (ilgis ~3,2 km) įrengtas buvusios karinės bazės teritorijo­je. Juo keliaujant, galima pamatyti buvu­sios karinės bazės tvoros liekanas, stebėti unikalų kraštovaizdį. Plokštinės bazės teritorijoje yra įrengtos ir poilsio vietos turistams (The Official Lithuanian Travel Guide, 2007). Galima daryti išvadą, kad šiuo metu turistams siūlomi maršrutai Plungės ra­jone įtraukia tik gamtos objektus ir yra orientuoti į vidaus, o ne užsienio lanky­toją. Trūksta maršrutų, kurie sujungtų gamtos bei kultūros vertybes, formuotų kompleksinę turizmo paslaugų ir pramo­gų sistemą. Remiantis vidutinio statistinio turisto, atvykstančio į Lietuvą iš užsienio, charak­teristikomis bei Plungės miesto ir rajono turistinių išteklių analize, formuojamas naujas turistinis maršrutas - „Plungės ra­jonas: gamtos ir kultūros harmonija", ku­ris sujungia gamtos, kultūros, istorijos ir sakralines vertybes. Sukuriami ryšiai tarp to paties tipo lankytinų objektų. Jie sudaro prielaidas poilsiautojų veikla paremtos turizmo plėt­ros strategijos taikymui. Ekskursiją sudaro šios Plungės rajono vietovės: Bukantė, Šateikiai, Gintališkė, Plateliai, Beržoras, Plungė, Gandinga ir Vieštovėnai. Jos artimos tiek geografiškai (turistiniai objektai nėra nutolę vienas nuo kito toliau nei 18 km), tiek koncep­cijos požiūriu (užsienio turistas, susido­mėjęs Plungės rajono dvarų paveldu, tuo pačiu gali aplankyti ir netoliese esančius sakralinius objektus). Maršrutas „Plungės rajonas: gamtos ir kultūros harmonija" įtraukia daug krašto­vaizdžio, istorijos ir kultūros vertybių, iš kurių paminėtini dvarai (Platelių dvaro (Oginskių) dvaras), sakraliniai objektai (Plungės, Šateikių, Gintališkės, Platelių bei Beržoro bažnyčių ir varpinių kom­pleksai), gamtos ir kiti paminklai (Plun­gės, Gintališkės, Užpelkio, Grigaičių, Stanelių, Gelindėnų, Varkalių, Nausodžio ir Gandingos piliakalniai; Babrungėnų van­dens malūnas; mitologinis akmuo „Kar­vės pėda"). • „Žemaitiška Valpurgijos naktis" Platelių dvare. Organizuojama Joninių šventė Platelių dvaro parke, kur auga pa­davimuose ir legendose minimas „Raga­nos uosis" (tai - gamtos paminklas, sto­riausias uosis Lietuvoje). Šventės metu vyksta šokiai, dainos, persirengėlių ra­ganomis ir velniais vaidinimai, žaidimai, į kuriuos įtraukiami ir šventės dalyviai. laužai, plukdomi vainikai, ieškomas pa­parčio žiedas ir t.t. Specialiai šiai progai organizuojama nakvynė Platelių dvaro jaujoje įkurtuose svečių namuose. • Grigališkojo choralo koncertai Ša­teikių bažnyčioje. Šateikių Šv. Evangeliko Morkaus bažnyčioje galima organizuoti grigališkojo choralo koncertus, kuriuose dalyvautų šalies vienuolių bendruomenių nariai (pvz., geografiškai pakankamai ne­toli Šateikių įsikūrusios multinacionalinės Pakutuvėnų vienuolių-pranciškonų ben­druomenės nariai). Koncertuose būtų gie­dami liturginiai ir Šv. Rašto tekstai, psal­mės bei sekvencijos. • M.K. Čiurlionio muzikos vaka­rai Plungės (Oginskių) dvare. Vienoje iš Plungės dvaro salių siūlytina įrengti interaktyvią M.K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijų ekspoziciją, pateikiant isto­rinę informaciją (lietuvių ir įvairiomis už­sienio kalbomis) apie jo kūrybinio kelio pradžią Mykolo Oginskio dvaro orkestro mokykloje. Ekranuose keičiantis žymaus Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus reprodukcijoms bei Oginskių dvaro foto­grafijoms, lankytojai galėtų pasiklausyti gyvai atliekamų M.K. Čiurlionio simfoni­nių poemų ir kitų kūrinių. • Ekskursija „Senovinės kalvystės menas" Plungės (Oginskių) dvare. Orga­nizuojama ekskursija po išlikusius Plun­gės (Oginskių) dvaro pastatus. Ekskursija baigiama dvaro kalvėje, kur lankytojai gali stebėti autentišką kalvystės meno kūrimo procesą. Įvykio pabaigoje kiekvienas tu­ristas gauna iškaltą suvenyrinį grafų her­bą. Atskiru pageidavimu kalvis suvenyri­niame herbe įspaudžia turisto inicialus ir datą (už papildomą mokestį). Lietuvių nacionalinio žolelių ant­pilo „Trejos-devynerios" degustacija. likusios senosios Platelių vaistinės interjero motyvais), įrengti farmacijos parodą ir organizuoti lietuvių nacionalinio žolelių antpilo „Trejos-devynerios" degustacijas, supažindinant turistus su gydomosiomis žolelių savybėmis, eksponuojant origina­lią distiliavimo aparatūrą. Taip pat galima rengti interaktyvius antpilo gamybos pro­ceso pristatymus, panaudojant multimediją (pateikiami subtitrai įvairiomis užsie­nio kalbomis). • Krikščioniško jaunimo vasaros stovyklos Plateliuose. Stovyklų metu vyktų šie įvykiai: • Krikščioniškos gitaros muzikos va­karai Platelių bažnyčioje; • Evangelijos skaitymai, diskusijos tikėjimo klausimais Platelių bažnyčios šventoriuje; • Mini spektakliai Senojo Testamento ir Naujojo Testamento pasakojimų moty­vais; • Kultūros vakarai kartu su miestelio bendruomene: pažintis su bažnyčios fun­datoriais, istorija, dailės kūriniais ir kito­mis meno vertybėmis; • Kitų Plungės rajono bažnyčių, pri­klausančių maršrutui „Plungės rajonas: gamtos ir kultūros harmonija" lankymas. • „Žemaičių žaidynės" prie Platelių ežero. Žiemos sezonui siūlytina įrengti rogių trasą prie Platelių ežero ir rengti var­žybas „Ripka ant ledo" (žemaitiškas ledo ritulio variantas, vietoje ritulio naudojant medžio trinką). Vasaros sezonui siūlytina organizuoti bėgimo ir plaukimo luotais rungtynes bei rengti varžybas „Ripka ant žolės" (žemaitiškas beisbolo variantas, lazdomis atmušinėjant medžio trinką). Įvykio dalyviai būtų aprūpinami žaidimų inventoriumi, specialia apranga ir šalmais. Žemaičių ir kryžiuočių kovų inscenizacija renginio dalyviai būtų supažindinami su istorinėmis žemaičių ir kryžiuočių kovo­mis: vyktų inscenizacijos, būtų demons­truojama senovės karių apranga ir buta­forinė ginkluotė. Įvykio pabaigoje šventės dalyviai galėtų dalyvauti lauko žaidimuo­se ir kitose atrakcijose: virvės traukimo, bėgimo maišuose, medinės kuokos meti­mo, ėjimo su kojokais ir pan. varžybose. Nugalėtojai būtų nemokamai vaišinami midumi. Siūlytina sukurti maitinimo in­frastruktūrą lauko sąlygomis (kepsniai ant iešmo, lauže keptos bulvės ir t.t.). • „Amatų dienos" prie Stanelių ir Gelindėnų piliakalnių (netoli Plungės miesto). Prie piliakalnių siūlytina orga­nizuoti žemaičių liaudies meistrų darbų mugę bei meistriškumo demonstravimą įvykio metu (renginio vietoje stebint lan­kytojams galėtų būti šlifuojamas gintaras, pinama iš vytelių, audžiamos juostelės, žiedžiami puodai ir t.t.). Turėtų būti suda­rytos sąlygos kai kuriuos amatus išbandyti turistams, pvz., patiems susiverti gintaro karolius arba dekoruoti pasirinktą puody­nę ir t.t. Siūlomo turistinio maršruto įvykiai glaudžiai susiję tarpusavyje. Jie organi­zuojami geografiškai artimose vietovėse, todėl turistai gali apsilankyti įvairiuose to paties regiono renginiuose. Tikėtina, kad tai paskatintų juos domėtis ir kitais siūlomais maršrutais bei pratęsti apsi­lankymą Plungės rajone. Renginių pro­gramos buvo formuojamos atsižvelgiant į sezoniškumą (nesezoniniai ir organi­zuojami atskirais metų laikais įvykiai) bei tipą (pasikartojantys ir proginiai įvykiai). Tolygus sezoninis poilsiautojų veiklos pasiskirstymas - reikšminga sąlyga, siekiant suformuoti Plungės rajono, kaip turistinės vietovės, patrauklumą visais metų laikais. Plungės kelionių agentūromis, siekdama, jog šis regionas būtų įtrauktas į jų siūlomus ke­lionių maršrutus. Siekiant užtikrinti efektyvią turizmo plėtrą Plungės mieste ir rajone, poilsiautojų veikla paremto marketingo strategiją būtina kompleksiškai derinti su kitomis turizmo skatinimo priemonėmis, tobulinti turiz­mo infrastruktūrą, propaguoti konstruk­tyvią partnerystę tarp valdymo institucijų, rekreacijos ir turizmo paslaugų teikėjų bei turizmo paslaugų vartotojų. Tik įgyvendi­nus šias priemones galima užtikrinti, jog Plungės rajonas taps ne trumpalaikių at­sitiktinių, o ilgesnės trukmės suplanuotų kelionių tikslu. Poilsiautojų veiklos strategija gali būti taikoma turizmo plėtros skatinimui ir ki­tuose Lietuvos regionuose. 4.Poilsiautojų gydomoji veikla GAMTINIAI GYDOMIEJI IŠTEKLIAI - tai gamtiniai veiksniai taikomi gydymo ir profilaktikos tikslais. Pagrindiniais gamtiniais gydomaisiais veiksniais laikomi mineraliniai vandenys, gydomieji purvai ir palankus klimatas. KURORTAS - tai įsisavinta, profilaktikos bei gydymo tikslais naudojama ypatingai saugoma teritorija, kurioje yra gamtiniai gydomieji ištekliai, jiems eksploatuoti skirti pastatai ir įrenginiai, įskaitant infrastruktūros objektus. REABILITACIJA - tai sutrikusių organizmo biosocialinių funkcijų atstatymas po sunkių ligų ar traumų. GYDOMASIS TURIZMAS (turystika uzdrowiskowa, lečebnyj turizm) - tai tikslinga žmonių veikla, susijusi su laikinu buvimu už nuolatinės gyvenamosios vietos, kurios tikslas gauti vieną ar kelias specialias gydymo, reabilitacijos, fizinės kultūros procedūras ar/ir specialaus maitinimo paslaugas. Kurortinis verslas ir kurortinė medicina, jau turinti tradicijas Lietuvoje, kaip valstybinės politikos sudedamoji dalis bei Nacionalinės sveikatos sistemos viena iš sričių, suponuoja tikslingą ir efektyvią susirgimų prevenciją, gydymą ir reabilitaciją. Organizacinė kurortinės rekreacijos pagalba (paslaugos) remiasi prevencijos ir reabilitacijos pagrindinėmis nuostatomis, etapiškai perimant pacientą iš vienos gydymo grandies į kitą (stacionaras - poliklinika - kurortas). Šiandieninėje laisvos rinkos visuomenėje sveikata tampa ekonomine kategorija. Sveikatos apsauga - nuo valstybės perkeliama ant atskirų piliečių „pečių". Tokiu būdu, sveikata pereina iš valstybės monopolio į individo rankas. Aktualu darosi ne tik ligonių gydymas, bet ir sveikatos išsaugojimas bei ugdymas. Žmonės pradeda suprasti, kad būti sveikam ir darbingam, o senatvėje kuo ilgiau išlikti aktyviam, yra prestižo reikalas. Rinkos ekonomikoje sveikata, socialinis-ekonominis aktyvumas nulemia individo socialinį ir gyvenimo statusą. Šiuo pagrindu formuojasi pasaulėžiūrinė nuostata, kad sveikata lemia žmogaus gerovę. Žmonės jau pradeda suprasti, kad jų gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo psichofizinės sveikatos, proto ir verslumo. Keičiasi ir valstybinis požiūris į sveikatos strategiją - prioritetas teikiamas prevencinėms sveikatos institucijoms bei valeologinėms technologijoms. Šalyje kuriami Sveikatos centrai, kuriuose dominuoja fiziniai gydymo bei sveikatinimo metodai. Tačiau šiandien šiai socialiai reikšmingai veiklai tinkamiausia vieta išlieka kurortai. Čia išvystyta infrastruktūra, išplėtota gydymo ir sveikatinimo įstaigų materialinė-techninė bazė, įsisavintos kurortinės medicinos technologijos ir dirba kvalifikuoti specialistai. Lietuvos kurortai, ilgą laiką būvą tik „gryno" masinio kurortinio gydymo tenkinimo institucija, pamažu reformuojasi ir integruojasi į ES šalių adekvačių struktūrų tarpą. Šį procesą, šalia investicinių resursų į kurortų plėtrą, sąlygoja šiuolaikinio žinių lygio ir naujo verslininkiško mąstymo specialistai. Turizmo industrijos pasaulyje stebima, kad žmonės mieliau renkasi tas turistines paslaugas (paketus), kuriose vyrauja sveikatinimo (valeologinės) technologijos, efektyviai atkuriančios rekreanto psichofizinį pajėgumą. Kelionių tikslai Būtent šiuos poreikius geriausiai atitinka nauja kurortinės medicinos bei kurortinio verslo kryptis - gydomasis (kurortinis) turizmas. Šioje veikloje, pilnas kurorto paslaugų paketo suformavimas, pateikimas ir pasinaudojimas turi atitikti rekreanto keliavimo pozicijas. Gydomąjį turizmą reikėtų apibrėžti pasiremiant užsienio specialistų ir mūsų patirtimi. Manytume, šį socialinį reiškinį - gydomąjį (kurortinį) turizmą - galima įvardinti kaip naują kurortinės medicinos kryptį, kuri darbo organizavimą kurortinės veiklos srityje turi atitikti keliavimo technologijos pozicijas, Tai pasiekiama kuriant turistinį produktą, kurio pagrindas yra gydymo ir/ar rekreacijos technologijos, pagerinančios gyvenimo kokybę. Šioje situacijoje socialiai pozityvu yra tai, kad suformuojamas blokas „rekreacija-reabilitacija - gydymas" sveikiems, pervargusiems ir ligoniams, kuris išplečia sveikatos apsaugos sistemos galimybes. Tuo remiantis, naujoje kurortų įmonių veikloje diegiami turizmo verslo dėsniai, naujos kokybės valdymo technologijos, sąlygojančios įmonių rentabilumo augimą. Galutiniame rezultate suformuojamas iš esmės naujas sanatorinių-kurortinių įmonių (sanatorijų, sveikatinimo centrų, gydyklų, viešbučių, poilsio namų, svečių namų ir kt.) modelis, kuris iš esmės yra kurortinės rekreacijos įmonių veiklos modelis. Šio modelio tikslinė veikla nukreipta visapusiškam vartotojų poreikių tenkinimui poilsio ir gydymo srityse, keliavimo metu. Pastaruoju metu kai kurie turizmo verslo specialistai gydomąjį turizmą įvardija kaip turizmo produktą. Kvalifikuotai organizuoti bei administruoti kurortinės rekreacijos veiklą, šalia medicinos personalo, reikalingi įvairaus profilio ir lygio specialistai, ypač išmanantys turizmo verslą. Turizmo specialistų „invazija" į tradicinį kurortinės medicinos verslą daro jį universalesnį, išplečia jo veiklos ribas ir metodologines galimybes, o paslaugų paketai tampa patrauklesni tiek vietinėje, tiek užsienio rinkoje. Medicininė-socialinė ir ekonominė kurorto struktūra vystosi, modernėja ne savaime, o kaip atvira sistema, tenkindama nuolat augančius vartotojų poreikius bei atsiliepdama į to laikotarpio ekonominius iššūkius (žr. 2 ir 3 pav.). Suprantama, kad tik sistemiškai vystoma kurortų struktūra užtikrina jos gyvybingumą ir efektyvų funkcionalumą. Pastaraisiais metais šalies kurortuose kurortinės medicinos pagrindu ima sparčiai formuotis darni kurortinės rekreacijos sistema Reiktų atsižvelgti į tai, kad ši sistema ilgus metus pamažu formavosi ant „socialistinės sveikatos apsaugos", o kartu ir vienpusiškai orientuotos, sanatorinio-kurortinio gydymo sistemos griuvėsių. Jos poreikį, genezę, funkcijas, veiklos struktūras ir technologijas lėmė giluminiai individualios sveikatos, kaip pamatinės vertybės, sampratos pokyčiai žmonių sąmonėje ir pozityvi šalies ūkio ekonomikos plėtra laisvos rinkos sąlygomis. KRS dalyviai (vartotojai, rekreantai) aiškiai suvokė, kad šiuolaikiniame aukštų technologijų ir superintensyvaus psichoemocinio vyksmo amžiuje, tik natūralios gamtinės galios bei rekreanto motyvacija gali pakelti individo ir tautos sveikatos lygį, pagerinant kokybinę ir kiekybinę gyvenimo dimensiją. Si medicininė-socialinė teorinė ir praktinė veikla suponuoja laukiamos vidutinės gyvenimo trukmės padidėjimą, kuri tampa realiu pagrindu darbinio (kūrybinio) potencialo išsaugojimui bei atkūrimui, palaikant šalies darbo našumo augimą. Todėl neatsitiktinai šiandien kurortinė rekreacija yra masiškiausia. Modernaus pasaulio, neaplenkiat ir lietuvių, aktyvaus verslo, politikos ir visuomenio gyvenimo žmonės, vadovaujasi šūkiu: „INTENSYVIAI DIRBAME - INTENSYVIAI ILSIMĖS!" Kurortinės rekreacijos sistema (KRS) atsiranda sąveikaujant trims GAMTOS, VISUOMENĖS IR EKONOMIKOS supersistemoms. Tai nepaprastai sudėtinga sistema. Ši sistema, nuo gyvavimo pradžios, aiškiai deklaruoja pagrindinius savo tikslus bei uždavinius. Objektyviai sąlygota tikslinė kurortinės rekreacijos sistemos orientacija, kuri formuojasi naujose socialinėse-ekonominėse sąlygose, nulemia ir savo veiklos funkcijas bei technologijas. Kurortinės rekreacijos sistemos pagrindiniai tikslai: - individualios ir visuomenės (tautos) sveikatos lygio pakėlimas; - gyvenimo kokybinės ir kiekybinės dimensijos pagerinimas. Objektyviai sąlygota tikslinė kurortinės rekreacijos sistemos orientacija, kuri formuojasi naujose socialinėse-ekonominėse sąlygose, nulemia savo veiklos funkcijas ir technologijas: 1. Rekreacinę (savarankišką), kurios pagrindas - įvairios aktyvaus poilsio organizavimo ir realizavimo formos, panaudojant platų kurorto rekreacinių paslaugų asortimentą. 2. Prevencinę-valeologinę (profilaktinę). 3. Reabilitacinę. 4. Kurortinio (antirecidyvinio) gydymo. Jos visos tarpusavyje tampriai susietos, nors veikia atskirai, priklausomai nuo rekreantų poreikių tenkinimo esamu momentu. Pagrindas - nemedikamentinis gydymas, o tai pat nevengiama ir netradicinių metodų. Visa tai orientuota ne tiek susirgimų patogenetinių mechanizmų likvidavimui, kiek adaptacijos ribų išplėtimui ir atsparumo lygio pakėlimui, t.y. sveikatos galių padidinimui. Tai iš esmės skiriasi nuo ambulatorinio ar stacionarinio gydymo kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. KRS, būdama vieningu bioekologiniu ir socioekonominiu organizmu, negali prarasti savo vystymosi dinaminės pusiausvyros. Ji nuolat tobulina savo strateginių tikslų siekimo mechanizmą ir jų taktinį instrumentariumą. Tai pastovus ir niekad nesibaigiantis procesas, padiktuotas laiko tėkmės reikalavimų. KRS formavimo mechanizmo tobulinimo uždaviniai: • Žmonių (rekreantų) grupių išaiškinimas, ištyrimas ir formavimas, kurioms būtinos įvairios kurortinės rekreacijos paslaugos („Kurortinis marketingas"); prognozuoti stabilią KRS plėtrą (artimi ir perspektyviniai planai) bei galimų paslaugų asortimentą. • Vykdyti natūralių gamtinių gydomųjų resursų mokslinį-tiriamąjį darbą; kurti naujas ir efektyvias jų naudojimo technologijas ir metodikas. • Išsiaiškinti kitų organizacinių struktūrų (finansinių-ekonominių, organizacinių-technologinių, mokslinių, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir kt.) remiančių KRŠ veikimo sąlygas ir vaidmenį. • Dalyvauti valstybės ir regioninės socialinės politikos formavime bei jos vykdyme, bendrai, o žmonių kurortinės rekreacijos paslaugomis aprūpinimo sferoje išimtinai; šiuo atveju vadovautis vienintele nuostata, kad visuomenės (tautos, nacijos) sveikata pamatinis turtas. Valstybinės valdžios reguliavimo sferos uždaviniai: • Tobulinti gamtosauginius teisės aktus, apsaugant kurortinės rekreacijos teritorijas bei kontroliuoti jų vykdymą. • Ruošti ir realizuoti valstybinius aktus, išryškinančius socialinę politiką, ypač, užtikrinant galimybę šalies piliečiams naudotis visomis kurortininės rekreacijos technologijomis bei paslaugomis. KRS veikloje iš esmės dominuoja sanocentristinės medicinos doktrina.Tai ypač sietina su rekreacinės (savarankiška, t.y. siaurąja šio žodžio prasme) ir prevencinės-valeologinės sistemos funkcijomis bei technologijomis. Pastaraisiais dešimtmečiais medicinos moksle ir praktikoje vis labiau ryškėja dvi doktrinos: patocentristinė (palhos-liga) ir sanocentristinė (sanas veika ta). Šiuo metu nei vienos iš jų negalime išskirti. Jos abi dar tenkina mūsų poreikius sveikatos apsaugoje: viena - gydymo, kita - sveikatinimo srityje. XX a. pabaigoje visiems tapo aišku, kad nevaldomas susirgimų ir mirtingumo augimas dėl pablogėjusios medicininės pagalbos yra tiesus kelias medicininės-socialinės krizės link. Gydomąją medicinos kryptį lėmė gyvybiško poreikio „kūno ir dvasios galių sutrikimų šalinimas" pagal principą - „ligonis - gydytojas". Kaip matome, centrinė problema yra ligonis su savo negalavimu, liga,o ne sveiko žmogaus sveikata. Gydomoji medicina yra orientuota į ligas, organizuota pagal deficitinį patogenezės modelį. Tai ilgo istorinio kelio rezultatas: nuo individualaus gydymo iki visuomenės sveikatos sistemos sukūrimo buvo einama patocentristinės medicinos kryptimi. Šiandien daugelio aukšto materialinio gerbūvio šalyse medicinos mokslas ir praktinė sveikatos apsauga sėkmingai progresuoja sanocentristinės medicinos doktrinos kryptimi Sanocentristinė doktrina - tai ne prarastos sveikatos grąžinimas po ligos gydymo būdu, o pastovus aktyvus sveikatos puoselėjimas sveikų žmonių sveikatinimo priemonėmis, kurios eliminuoja ligą. Išvados 1. Globalioje turizmo rinkoje intensyvėja konkurencijos ir vartotojų poreikių kaitos procesai. Viso pasaulio turizmo sistemos dalyviai investuoja į interaktyvias komu­nikacijos priemones. Viena iš jų - poilsiautojų veikla paremta komunikacijos strategija. Tikė­tina, kad poilsiautojų veiklos reikšmė verslui (taip pat ir turizmo šakai) nesumažės, tačiau keisis jų taikymo pobūdis. Ateityje turėtų domi­nuoti poilsiautojų veiklos ir elektroninio marketingo jungtinės formos. 2. Globalios ekonomikos konkuren­cinėmis sąlygomis svarbu ne tik tinka­mai suformuoti paslaugų paketą, bet ir įdomiai, netradiciškai jį reprezentuoti bei pateikti vartotojams. Vis daugiau įvairių verslo šakų įmonių prekiauja nebe pre­kėmis ar paslaugomis, o unikaliais paty­rimais. Pasaulinis turizmo sektorius taip pat persiorientuoja į asmeninių patirčių lies identitetas. Poilsiautojų veikla paremta turizmo plėtros strategija galėtų išspręsti daugelį Lietuvos, kaip turistinės šalies, konkuren­cingumo problemų. 3. Plungės rajonui siūlytinas naujas turistinis maršrutas - „Plungės rajonas: gamtos ir kultūros harmonija", sujungian­tis kraštovaizdžio, kultūros, istorijos ir atsižvelgiant į poilsiautojų veiklos sezoniškumą (nese­zoniniai ir organizuojami atskirais metų laikais) bei poilsiautojų veiklos tipą (pasikartojantys ir proginiai). Tolygus sezoninis poilsiautojų veiklos pasi­skirstymas - reikšminga sąlyga, siekiant suformuoti Plungės rajono, kaip turis­tinės vietovės, patrauklumą visais metų laikais. Literatūra 1. Aaker, D. A. (1995). Building Strong Brands // Brandweek, (February). 2. Allen, J. (2000). Event Planning: The Ultimate Guide to Successful Meetings, Corporate Events, Fundraising Galas, Confcrences, Conventions, Incentives, and Other Special Events // The Wi-ley Event Management Series - New York: John Wiley & Sons. 3. Barrow, B. (2000). Design your own event: why creating a proprietary event can be better for a brand // Marketing Magazine. - Toronto: Jan 17, Vol.105, Iss. 2. 4. Behrer, M. and Larsson, A. (1998). Event Marke­ting - att anvįinda evenemang som strategisk re-surs i marknadsforingen // Goteborg. IHM Forlag AB Novum Grafiška AB. 5. DAndrea, D. (2005). Leaveri On a Jet Plain // Event Marketer. Aug 1. 6. D'Alessandro, D. F. (1993). Event Marketing // Vitai Speeches of thc Day, 0042742X, 6/1/93, Vol. 59, Issue 16. 7. Duncan, T, Moriarly, S. E. (1998). A communi-cation-based model for managing relationships // Journal of Marketing, (April). 8. Eriksson, J., Hjalmsson, A. (2000). Event Mar­keting as a Proraotional Tool // Department of Business Administration and Sočiai Sciences. -Lulea University of Technology, Lulea. 9. Event Marketing Trends Report. (2006) // PRO-MO, January. 10. Event Scotland. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!