Poezija yra stebuklas, o kūryba – palaima ir kančia. Stebuklas gimsta per palaimą kančioje ir per kančią palaimoje, ir šie jausmai susipynę nuo pradžios (minties gimimo) iki pabaigos (eilėraščio išsivadavimo). Ši sudėtinga, o iš tiesų labai paprasta kūrybos filosofija – raudona Jono Aisčio eilėraščių gija.
,,Poezija” - tai ankstyvojo J.Aisčio kūrybos laikotarpio eilėraštis iš rinkinio ,,Intymios giesmės” (1935), parašytas 1934 metais Kaune, studijuojant universitete. Tuo metu poetas dar nebuvo garsus, vertėsi sunkiai, uždarbiavo, jautėsi skurdus, neįdomus, tad visa siela veržėsi į poeziją, kuri jam atrodė tolygi pasakos stebuklui. Tuometinės poezijos kontekste jo eilėraščiai atrodė ypač nauji, netgi sunkiai suprantami. Kontekstą eilėraščiui ,,Poezija” galėtų sudaryti ,,Kūrybos valanda”, ,,Plunksna”, ,,Katarsis”, ,,Atsisveikinant” – eilėraščiai, vienaip ar kitaip paliečiantys kūrimo procesą – svarbiausią J.Aisčio kūrybos temą.
Nagrinėjant šį tekstą ir reikėtų nuolat turėti minty tą svarbiąją kūrimo temą, tačiau iš karto į akis krenta pirmoji opozicija - pavadinimas visai neatitinka eilėraščio turinio. Eilėraštyje kalbama apie vakarą, pasaką, karalaitę, bet ne apie poeziją. Pirmojo posmo vaizdai taip pat visiškai nesusiję, net prieštaringi ( slibinas – blogis, tamsa; Pegasas – įkvėpimas, šviesa). Tačiau tai negali būti atsitiktinis minčių kratinys, nes net ir labiausiai nesusijusiais vaizdais autorius visada siekia nusakyti kažką viena. Tai kas čia yra prasmė? Gal vakaro grožis?.. Jau eilėraščio pradžioje pateikiamas vakaro vaizdas ( Tai vakaras, tai mariose prigesęs ) leidžia įsivaizduoti tamsėjantį dangaus skliautą, gęstančią saulę ir vakarinį dangų atspindinčias marias. Šį peizažą J.Aistis paverčia poetine metafora: Tai slibinas užčiaupęs degančius nasrus… Ir daugiau prie vakaro vaizdo negrįžtama. Vadinasi, čia prasmės centre – ne gamta.
Metaforiškų vaizdų kilmė – saulėlydžio regėjimas – labai giliai paslėpta. J.Aistis nekalba apie atvirą gamtos grožį, - jis kalba apie jos ,,supasakintą” pavidalą. Tik kūrybos ir meno žmogus gali gebėti pamatyti vakaro peizaže atgyjant pasaką, o kreipinys į Pegasą sukonkretina: tas meno žmogus – poetas. Kvietimas joti ieškoti pasakų – tai...
Šį darbą sudaro 1496 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!