Plokščiapėdystė vaikystėje, jos profilaktika

I k. VP (auklėtojas) gr.
Doc. dr. N. Strazdienė
Klaipėda, 2010
ĮVADAS
Pėdos – vienintelė žmogaus kūno atrama, žmogui esant vertikalioje padėtyje. Svarbiausios jos funkcijos – judėjimas ir racionalus kūno svorio paskirstymas pėdos atraminiams taškams.
Kiekviena mama yra sau kėlusi klausimą, ar mano vaikas plokščiapėdis? Išgirdus teigiamą atsakymą, kyla daugybė klausimų: kas tai yra, kaip to išvengti, kaip gydyti ar reikia gydyti? Plokščiapėdystė, pasak ortopedo, - tai pažeistos pėdos kaulų, raumenų ir raiščių sistemos pasekmė.
Plokščiapėdystė – pėdos deformacija, kuri susiformuoja nusileidus arba (ir) suplokštėjus pėdos skliautams.
Skliauto plokštėjimą dažnai lydi kelių, blauzdinio pėdos, čiurnų ir kitų sąnarių deformacija, pirštų iškrypimas. Pėdos deformacija sutrikdo eiseną, laikyseną, sukelia skausmus ir kojų nuovargį. Nukenčia visų kūno organų veikla, nes suplokštėjęs pėdos skliautas jų neapsaugo nuo sutrenkimų.
TIKSLAS – apžvelgti plokščiapėdystę vaikystėje ir jos profilaktika.
UŽDAVINIAI:
1. Aprašyti plokščiapėdystę.
2. Išnagrinėti plokščiapėdystės diagnostika.
3. Pateikti plokščiapėdiškumo gydymą ir profilaktika.
METODAI - mokslinės literatūros analizė.
1. PLOKŠČIAPĖDYSTĖ
Dažnai keičiama avalynė, skaudančios kojos, kenčiantys sąnariai bei stuburas – su tokiomis problemomis susiduria plokščiapadžiai. Plokščiapėdystė yra įgimta deformacija dėl pėdos kauliuko neišsivystymo. Vėliau ši liga progresuoja. Plokščiapėdystę galima palyginti su automobiliu, kuris važinėja nesubalansuotomis padangomis. Dėl jų poveikio vėliau subyra kitos automobilio detalės. Čia tas pats – apkrauta pėda su kiekvienu žingsniu traumuojama. Paskui nukečia kelio, klubo sąnariai ir stuburas. Ortopedas – traumatologas savo darbe kasdien susiduria su tokiais pacientais.
Lietuvos statistikos duomenimis, šia liga serga apie 24 proc. gyventojų, apie 15-20 proc. vaikų yra įvairių pėdos deformacijų.
1 pav. Plokščiapėdystė: a – sveika pėda, b – plokščia pėda (nusileidusiu ir paplatėjusiu skliautu).
Plokščiapėdystė gali būti įgimta (iki 5%) ir įgyta (iki 95%). Įgimta plokščiapėdystė dažniausiai susidaro dėl nenormalios pėdos padėties gimdoje. Įgyta plokščiapėdystė gali susiformuoti po vaikystėje persirgtų ligų, pavyzdžiui, rachito, poliomielito, po traumų ir kt. Tačiau šios priežastys pasitaiko tik apie 10% atvejų. Įgytos plokščiapėdystės formos yra keturios: statinė, trauminė, rachitikė ir paralizine (Jankauskas, 1990).
Plokščiapėdystė skirstoma į skersinę, išilginę, mišriąją. Esant skersinei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!