Platono etika

Platono (Platon, 428/427—348/347 pr. Kr.) asmenybė ir, filosofija, etika priklauso prie tų žmonijos kultūros ir intelektualinės raiškos atvejų, kurie kaip tik ir sudaro jos branduolį. Bet netgi mūsų laikais kai kurie mokslininkai linkę manyti, jog ir visa Vakarų filosofijos tradicija faktiškai esanti „sudaryta iš pastabų Platono paraštėse"1*. Tą patį galima pasakyti ir apie Platono etiką, nors dėl ne visai aiškių priežasčių filosofijos istorijoje taip jau susiklostė ir tapo tradicija pirmiausia ir visais atvejais pabrėžti Platono, kaip filosofo — netgi idealistinės filosofijos pradininko — reikšmę, nutylint arba nepakankamai įvertinant jo, kaip etiko, nuopelnus ir vaidmenį etinės minties istorijoje.
„Platonas — ­­dviejų garsiau­sių antikos giminių palikuonis: tėvas — legendinio Kodro, paskutinio antikos vienvaldžio valdovo, ai­nis, motina kilusi iš demokratinių Atėnų įstatymų leidėjo, graikų laikomo vienu iš septynių išminčių, Solono giminės. Paveldėtas aristokratizmas lydėjo Platoną visą gyvenimą: jis su panieka žiūrėjo į pre­kybą, besaiki turtų vaikymąsi, į karus, kurių tiks­las - pasigrobti vergų. Motinos giminėje šventai pai­syta įstatymų: jiems visuomenė be įstatymų — bar­barų visuomenė“2. Jis nematė skirtumo tarp de­mo ir aristokratijos tikslų. Todėl jis smerkė ir savo giminaičius (dėdę Kritiją), dalyvavusius antidemo­kratiniame sąjūdyje. {Platono patėvis, Periklio (nuo 461 m. pr. Kr. Atėnų valdovo) šalininkas, aktyviai dalyvavo politiniame ir kultūriniame Atėnų gyvenime. „Tad atrodė, kad jaunasis Pla­tonas neabejotinai žengs aristokratinės, politinės karjeros keliu. Tačiau Atėnų politinio gyvenimo palaidumas ir valdant Trisdešimties Tironų oligarchijai (404—403 m. pr. Kr.), ir vėl atkurtai demokratijai, rodos, atbaidė jį nuo minties dalyvauti šiame gyvenime“3.} Platono biografija, kaip ir jo filosofinė kūryba, kupina paslapčių, neaiškumų, netgi legendų — ir kaip tik dėl to yra tokia patraukli bei viliojanti. Ši taisyklė galioja ne tiktai mąstytojo gyvenimui ir kūrybai apskritai, bet netgi jo vardui, nes Platonas — tai nėra jo tikrasis vardas, o tik pravardė, kurią jis esą gavęs dėl atletiško kūno sudėjimo — aukšto stoto, plačių pečių, krūtinės (gr. platos —...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!