Platonas - Meilės teorija

Platonas – Meilės teorija

Kalbant apie meilę, galime teigti, jog vieno apibūdinimo šiai sąvokai nėra. Meilės sampratą žmonija jau bando suvokti šimtmečius. Kas yra meilė? Kaip ji atsiranda? Kokia jos reikšmė? Nuo pat jaunystės mes klausiam ir ieškom atsakymo, kas yra meilė. Mes ieškom jo ir suaugę, ir pasenę. Vieni tiki, kad meilė tampa pažinimo sąlyga ir pagrindu, kiti teigia, jog meilė tai tik cheminė reakcija, nereiškianti nieko daugiau. Nedaugelis laikosi nusistatymo, jog per meilę atsiveria ne tik žmogus, bet ir visa jo būtis. Ji pakelia mus ir neša į turiningesnes gyvenimo patirtis. Meilės jausmas žmogų priverčia jaustis laimingam , pakylėtam be jokios logikos. Graikų filosofas Platonas savo veikale ,,Puota, arba apie meilę’’ pasakoja apie meilės svarbumą gyvenime. Veikale filosofas sieja meilę su dievu Erotu. Šiame veikale taip pat aptariamos sąvokos siejamos su meile – grožio, laimės, gerio bei pergalės sąvokos. Patariama kaip derėtų bendrauti su dievais, kaip mokėti gražiai pagirti kitą asmenį.

,,Puota’’- rimtas, bet tuo pačiu ir linksmas dialogas. Šiame dialoge plėtojama meilės reikšmė bei filosofija. Puota yra perpasakojama per keletą pasakotojų, ko pasekoje negalima pasitikėti pilna istorija. Taigi šiais laikais supratimas apie meilę yra gana paprastas ir aiškus, meilė – tai tiesiog jausmas, kurį jaučiame tiek dvasiškai, tiek kūniškai kitam asmeniui. Puotoje buvo nuspresta vakaro tema – Meilės dievo Eroto aukštinimas. Kiekvieno pasakotojo metu buvo atskleista kiekvieno supratimas apie meilę. Pirmasis pradėjo Fraidas – priėjas prie įsimylėjėlio atskleidė kaip įsimylėjusysis dėl savo klaidos gėdijasi labiau už viską prieš mylimąjį. Meilėje svarbiausiu tampa mylimasis, jokio kito žmogausnuomonė nebetampa svarbi, tik mylimojo. Fraidas pasakoja kaip sumišes būna įsimylėjusys, kuris nebemat nieko kito tik mylimąjį. Su šia meile ateina didžiausia baimė – būti smerkiamam mylimojo. ,,Negana to, tik mylintieji sutinka numirti už kitą: ne vien vyrai, bet ir moterys’’. Silpniausios lyties atstovė kovojanti už meilę yra lygi su vyrais. Meilės sampratoje visi yra lygūs. Kitas pasakotojas – Pausanijas, mėgina išsiaiškinti kurį dievą garbinantis. Jo nuomone yra du Erotai, liaudiškasis ir dieviškasis. Liaudiškuoju yra vadinamas ,,…labiausiai myli jų kūną nei sielą, galiausiai pasirenka kuo kvailesnį taikinį, siekdamas vien atlikti veiksmą’’. Liaudiškam Erotui svarbus veiksmo atlikimas, nepaisant kitų vertybių – sielos, proto. Svarbiausia vertybė yra kūnas, nepaisant grožio. Tokia meilė būna trumpalaikė ir išblėstanti. Pausanijas tokį įsimylėjalį vadina bloguoju. Pausanijo nuomone, iš mylimojo galima pasisavinti ir gero, ir blogo. Patys turime pasirinkti, ar tai mums, ar ne. Eriksimachas pasakodamas apie dievą Erotą teigia, jog jis valdo viską. ,,Žodžiu, ir muzikoje, ir medicinoje, ir visuose žmogiškuose bei dieviškuose reikaluose reikia žiūrėti dievą Erotų, - mat abiejų ten esama.’’ Jis pritaria abiems dievo būdams. Aristofanas teigia, jog pradžioje buvo trys žmonių lytis: moteriška, vyriška ir androginų. Moterų ir vyrų meilę jis priskiria androginams. Androginai nepakluso jokiems dievams, dėl to jie buvo nubausti. Buasmės išradėjas – Dzeusas: ,,Atrodo, būsiu radęs išeitį, kadi r žmonės išliktų, ir apsilpę laitųsi šitaip šėlioję. Tuoj aš juos, -pažadėjo jis, - kiekvieną perpjausiu pusiau: pasidarys silpnesni, o drauge ir mums naudingesni, nes padidės

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!