Plastmasinės medžiagos ir gaminiai

Plastmasėmis vadinama didelė grupė medžiagų, į kurių sudėti įeina polimerai — organinės, stambiamolekulinės, t. y. didelės mole­kulinės masės medžiagos. Tam tikroje plastmasių apdirbimo stadi­joje polimerai joms suteikia plastiškumą: jas lengva suformuoti, o suteikta forma išlieka ir po formavimo. Gamtiniai arba dirbtiniai polimerai dažniausiai yra pagrindine plastmasių sudėtine dalimi. Plastmasių sudėtyje gali būti dar tokių komponentų: užpildų (įvai­rių organinių ir mineralinių miltelių, įvairių plaušų, siūlų, audinio, popieriaus lakštų, faneros lukštų ir kt.), plastifikatorių, stabiliza­torių ir kitokių medžiagų.
Plastmasėms būdingas visas kompleksas savybių, kurios yra svar­bios statybiniu požiūriu: nedidelė tūrio masė (15—2200 kg/m3); geri mechaniniai rodikliai (stiprumas gniuždant — iki 2000 kG/cm2 (196 MN/m2), stiprumas tempiant —iki 9500 kG/cm2 (930 MN/m2); mažas laidumas šilumai (atskirais atvejais artimas oro laidumui šilu­mai); didelis cheminis atsparumas. Dalis plastmasių yra atsparios net koncentruotoms rūgštims, šarmams ir druskų tirpalams. Jos ma­žai įgeria vandens, atsparios trinčiai (vertinga savybė grindų dan- • gai). Kai kurios plastmasės yra skaidrios ir pasižymi geromis opti­nėmis savybėmis, kitas galima įvairiai nudažyti. Daugelis jų yra dekoratyvios.
Plastmasės lengvai apdirbamos: formuojamos (galima pagaminti sudėtingos formos ir faktūros gaminius), piaunamos, gręžiamos, dro­žiamos, tekinamos ir t. t. Jas galima suklijuoti, o kai kurias iš jų — suvirinti.
Kai kurios plastmasės gali sudaryti plonas plėveles, labai gerai prilimpančias prie įvairių medžiagų paviršiaus. Vadinasi, jos yra gera žaliava statybiniams dažams ir lakams. Daugeliui plastmasių būdingas klijingumas (iš jų galima gaminti klijus).
Plastmasės turi ir trūkumų. Palyginti nedidelis jų šiluminis atspa­rumas (nuo +70 iki +200 °C), nedidelis kietumas, didelis šiluminio plėtimosi koeficientas (2,5—10 kartų didesnis už plieno), žymus valkšnumas 1. Pavyzdžiui, net kambario temperatūroje ilgalaikių sta-tinių apkrovų atveju pastebimas nenutrūkstamas plastinių arba elas­tinių deformacijų didėjimas. Kylant temperatūrai, jų valkšnumas didėja.
Ilgai laikant arba eksploatuojant, dėl šviesos, oro ir temperatūros jtakos kai kurios plastmasių techninės savybės pakinta (plastmasė sensta): patamsėja, sumažėja stiprumas ir kietumas.
Plastmasės yra palyginti naujos statybinės medžiagos, ir dar reikia visapusiškai ištirti daugelį jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!