Pastatų medžiagos ir konstrukcijos

1.Bendros žinios apie pagr. stat. medž. savybes Visų statybinių medž. pagr. savybes:1) Fizikinės (priklauso nuo medz. sandaros. jos yra igimtos); 2) mechaninės (susijusios su išoriniais apkrovos poveikiais). Taip pat išskiriamos ir fizikinės-cheminės, technologinės bei eksploatacinės savybės. Visos jos yra svarbios parenkant konstr. Fizikinės savybes: 1. Vidutinis medz. tankis (ρm)- medz. Turio vieneto mase naturalios bukles, t.y. su poromis. ρm= m/V. Birioms medz ρm vadinamas piltine tūrio mase. Reikalingas, kad būtų galima nustatyti apkrovas. 2. Medziagos tikrasis tankis- vienalytes medz turio vieneto mase. ρt= m/V. Reikalingas poringumui nustatyti. Is medziagos pasalinamas oras ir poros. 3. Poringumas- kuno turio uzpildymo poromis laipsnis. A= 1- (ρm/ρt) Tai labai svarbi savybe, lemianti tankį. Kuo medz tankesne, tuo stiprs didesnis, vandens pralaidumas mazesnis ir pan. Poros gali buti atviros ir uzdaros. Tai priklauso nuo medz gamybos technologiju. Poru kiekis, forma ir pan lemia medz savybes. 4. Medz vandens igeriamumas- savybe igerti vandeni ja mirkant. Isreiskiama proc. (turio, mases). Wt= ( mv/V) * 100%; Wm = (mv/m) * 100% 5. Medz dregnumas- vandens kiekis medziagoje (turyje arba maseje). Zymima Dt, Dm, Wt (m) Vanduo statybinese medz buna 3 tipu: • Laisvasis vanduo (esantis atviruose kapiliaruose, porose, medz tustumose. Lengvai pasalinamas.) • Fiziskai suristas (esantis smulkiuose kapiliaruose ir medz pavirsiuose. Dar vadinamas pleveliniu) • Chemiskai suristas (buna medz kristaluose arba hidratuose. Dalyvauja cheminese reakcijose. Sunkiai pasalinamas. Pasalinus, medz suyra. 6.Dziuvimas. Priesinga medz vandens igariamumui. Vanduo pasalinamas i isore. Medz dziuvimas priklauso nuo to, koks vanduo pasalinamas is medz. Geriausiai -laisvasis. Medz turis nekinta, nesitraukia. Kai fiziskai suristas vanduo- medz pradeda trauktis. Vanduo visu pirma pasalinamas is virsutiniu sluoksniu. Medž sluoksniai dziuva nevienodai, todel medž traukiasi. 7.Medz laidumas vandeniui- savybe praleisti vandeni esant slegiui. Medz laidumas vandeniui isreiskiamas vandens kiekiu, kuris prasisunkia pro standartinio bandinio 1 cm2 plota per 1h, esant pastoviam hidrostatiniui slegiui. Nelaidumas vandeniui isreiskiamas slegiu, kuriam veikiant vanduo dar neprasisunkia pro standartini bandini. 8. Medz atsparumas salciui- medz savybe priesintis ardancioms jegoms, atsirandancions vandens prisisotinusioje medziagoje ja pakaitomis uzsaldant ir atsaldant. Charakterizuojamas markemis. Ji parodo uzsaldymo-atsaldymo skaiciu, kuriems esant medz dar nepakeicia savo asmeniniu savybiu. Pvz.: betono atsparumo marke F200. Vadinasi betonas atlaiko 200 ciklu ir kinta ne daugiau 15% 9. Silumos talpumas- medz savybe sugerti siluma ja sildant. Isreiskiamas silumos talpumo koef., lygiam silumos kiekiui, kuris reikalingas 1kg medz, temperaturai pakelti 1 laipsniu. 10. Silumos laidumas- medz savybe praleisti silumos srauta, susidaranti del temperatures skirtumo, ta medziaga ribojanciuose pavirsiuose. λ lygus silumos kiekiui, pereinanciam per 1m storio ir 1 m2 ploto siena per 1s, kai sienos pavirsiuose temperaturos skirtumas lygus 1 laipsniui. R- varza (atvirkscias λ) R= δ/λ , δ- sluoksnio storis. 11. Patvarumas ugnyje- medz savybe priesintis trumpalaikiai aukstai temperaturai ir staigiam jos pasikeitimui gaisro metu. Buna patvarios ugnyje medz- tokios, kurios gaisro metu neuzsidega, nepalaiko degimo ir mazai deformuojasi (betonas, keramika). Mazai patvarios- sunkiai uzsidega, uzsidegusios smilksta, nepalaiko degimo, anglija bei liepsnoja (fibrolitas, asfaltbetonis). Nepatvarios- lengvai uzsidega, dega atvira liepsna, palaiko degima (medis, ruberoidas) 12. Atsparumas ugniai- medz savybe ilga laika priesintis aukstai temp. issaugant forma, stipri ir kt esmines savybes. 13. Cheminis atsparumas- medz savybe priesintis cheminiams veiksniams. Medz irimas, veikiant heminiams veiksniams- chemine korozija. Mechanines savybes Susijusios su mechaniniais poveikiais (jėgom). Veikiant isorinems jegoms konstrukcijose, atsiranda reakcijos- vidines jegos.Vidiniu jegu atstojamąja, atitinkancia medz skerspjuvio ploto vieneta, vad. itempiu. Zymima σ (sigma). Gniuzdant σc= Nc/A ; tempiant σt= Nt/A; lenkiant l= M/W. Išorinės jėgos sukelia vidines jėgas, o jos savo ruožtu – įtempius. 1. Medž. Stipris – didžiausi įtempiai, kuriems esant, medžiaga suyra. Jega, kuriai veikiant medz suyra, vadinama kritine arba ardanciaja. Stipris- svarbiausia medz savybe. Stipriu tipai: ◦ Teorinis stipris (apskaiciuojamas teoriskai, ivertinant medz sandara) ◦ Techninis stipris (realiu medz stipris) ◦ Konstrukcinis stipris (konstrukciniu elementu medz stipris) ◦ Dinaminis stipris (tai medz savybe atlaikyti dinamines apkrovas) ◦ Ilgalaikis stipris ( medz savybe atlaikyti max ilgamaikes apkrovas. Jas virsijus medz gali suirti) 2. Medz kietumas- medz savybe priesintis medz skverbimuisi į ja. 3. Dilumas- medz savybe dilti, veikiant trinities jegoms. 4. Tamprumas, plastiskumas, trapumas. Tamprios medz- tokios medz, kurios nustojus veikti apkrovai, visiskai atstato savo pradine forma. Tampriosios def- kurios atsistato. Medz, kurios nuemus apkrova, neatstato pradines formos arba atstato tik is dalies, vadinamos plastiskomis. Priesinga savybe plastiskumui- trapumas- medz savybe suirti be plastiniu deformaciju. 5. Medz deformavimasis. Veikiant isorinems jegoms, kurios sukelia itempius, medz deformuojasi. Deformacijos buna: • Isilgines. Sutampa su jegos veikimo linkme • Skersines. Veikia statmenai jegos krypciai Pagal pobudi: • Tamprios • Plastines Medz deformacines savybes nusako itempiu- deformaciju diagramos. E- tamprumo modulis E= tgα= σ/ε ε = Δl/l Deformaijos gali buti: trumpalaikes ir ilgalaikes. Valksnumas- tai medz savybe deformuotis ilga laika. Būtingas tik tampriai plastiškoms medž. Itempiu relaksacija- savaiminis itempiu mazejimas, esamai pastoviai deformacijai. Fizines, chemines savybes 1. Dispersiskumas- kietos arba skystos medz smulkumo laipsnis 2. Klampumas- medz savybe priesintis tekejimui, t.y. vieno sluoksnio slinkimui kitu sluoksniu. 3. Risimas- risamuju medziagu kietejimas tam tikromis salygomis. Risimasi charakt risimosi pradzia ir pabaiga. Risimosi pradzia- tai laikas, kuris praeina nuo standartines konstrukcijos teslos uzmaisymo iki jos sukietejimo, kiek nurodyta standartuose. Risimosi pabaiga- laikas, per kuri uzmaisytos konstrukcijos tesla praranda tiek plastiskumo, kiek nurodyta standartuose. 4. Sluoksniavimasis budingas statybinems emulsijoms, dazams, klijams, skiediniams, betonams ir pan. Tai dalelių issidestymas sluoksniais pagal tanki, stambuma ir pan. Technologines savybes Formavimasis- tai medz savybe igyti ir islaikyti jei suteikta forma. Medz galima lieti, presuoti, jos vibruojamos, vibrapresuojamos. Medz formavimasi apibudina klojumas, slankis arba standis. Eksplotacnes savybes 1. Senejimas- tai emdz strukturos kitimas bei savybiu blogejimas del paciose medz vykstanciu procesu. Daugiausia pasireiškia org.kilmės medž. 2. Ilgalaikiskumas- ilgiausias laikotarpis per kuri medz veikiama apkrovu ir klimatiniu savybiu, nepraranda eksplotaciniu savybiu. 2.Narūralūs akmenys ir dirbiniai iš jų Natūralūs akmenys naudojami be jokio apdorojimo: pamatams, sienoms. Pamatams yra labai tinkama medžiaga, nes joje beveik nėra kapiliarų, todėl sulaikomas gruntinio vandens kilimas. Taip pat natūralūs akmenys naudojami akmenbetonio gamybai (betonas, kuriame yra stambūs akmenys). Pagal formos tikslumą, gamtiniai akmenys skiriami į tokias grupes: • Beguoliai • Guoliniai (turi 2 daugiau ar mažiau plokščius paviršius) • Tašyti akmenys (nelygumai juose gali sudaryti iki 50% viso jų guolio ploto. Jie skiriami į grubiai tašytus-paviršiuje yra iki 2cm gylio įdubos; pusiau švariai tašytus- įdubimai iki 1cm gylio; švariai- įdubimai iki 0,2cm gylio) • Akmens plokštės (ilgis bent 2kartus viršija jų aukštį) Taip pat iš natūralių akmenų dar išpjaunami blokeliai; gaminami pastatų sienų apdarai, laiptai. Iš gamtinių akmenų gaminama skalda (granitinė, žvyro, dolomitinė). Gaminamos akmens masės plytelės, akmens vata. 3. Statybine keramika Statybinė keramika-tai degti dirbiniai iš molio ar kt. mineralinių medžiagų, dirbtiniai akmenys: plytos, blokai, čerpės ir kt. PLYTOS Pagal sudėtį ir gamybos būdą plytos skirstomos • keramines (pagr. medž-molis. Gaminamos 2 būdai: plastinio formavimo ir pussausio presavimo. Plast. formavimo yra ilgalaikiškesnės, didesnis . 120x250x65) • silikatines (susideda iš 92-95% smėlio, 5-8% klinčių, vandens ir nedidelio kieko priedų. Mišinys kaitinamas autoklave, o ne degamas krosnyje). Pigmentų dėka plytos gali būti bet kokios spalvos. Keraminės plytos. Pagal paskirtį keraminės plytos skirstomos į: 1. statybines 2. apdailos. Apdailai naudojamos faktūrinės (su reljefiniu piešiniu) ir figūrinės plytos. Krosnių, židinių pakurai, dūmtraukiams naudojamos šamotinės plytos, pagamintos iš ugniai atsparaus molio. Jos išlaiko aukštesnę kaip 1000 oC temperatūrą. Šamotinių plytų spalva gelsva, o struktūra grūdėta, nes gaminamos iš maltų keraminių šukių. Pagal tuštumų plytoje kiekį, jos skirstomos į: a) pilnavidures (pakankamai didelis šilumos laidumas) b) efektyviąsias (su tuštumomis: tuščiavidurės, skylėtosios (lengvesnės, geresnė šilumos varža), poringosios (iš esmės pinavidurės, tik jose suformuotos poros) ir skylėtosios poringosios. Jas naudojant, sumažėja sienų svoris (iki 20%), sumažėja ir apkrovos. Kuo tuštumų daugiau (jų gali būti daugiau kaip 50 %), tuo plyta “šiltesnė”. Skylėtosios plytos yra skirstomos į 2 tipus: su dideliu skaičiumi skylių (iki 78) ir mažu skaičiumi, pvz. 8. Pagal poringumą keramika skirstoma į: ◦ poringąją (poringumas esti didesnis kaip 5%, priskiriamos paprastos keraminės, akytosios ir skylėtosios plytos, apdailos keramika, termoizoliacinė keramika ir kt.) ◦ sukepusią (tankiąją) (ne didesnis kaip 5%, tai rūgštims atspari keramika, klinkerinės plytos. Pastarosios pasižymi dideliu stipriu ir ilgaamžiškumu). Ant plytų neturi patekti tiesioginio vandens, reikia apskardinti stogus, palanges, arba paprastas plytas padengti vandenį atstumiančiomis medž. ar naudoti klinkerines plytas. Silikatinės plytos. Jų matmenys tokie, kaip ir keraminių. Gamybos technologija: kalkės maišomos su smėliu, mišinys – su vandeniu. Kalkės gesinamos. Mišinys presuojamas ir kaitinamos plytos autoklavuose 6-8h prie padidinto slėgio. Silikatinės pagaminamos kartais net per 10h, o keraminės-3 paras. Silikatinės plytos yra labiau paplitusios, bet pirmenybę reikia teikti keraminėms, kurių šilumos laidumo koef. mažesnis. Namas turi būti statomas sluoksniais: silikatinės iš išorės, o keraminės iš vidaus, nes jos iš išorės paima drėgmę ir ją atiduoda. Silikatinių plytų negalima naudoti pamatams, rūsiams, kus didelis kiekis anglies dvideginio, nes tai ardo, taip pat kur aukšta temperatūra, didelis drėgnis. Blokai ir blokeliai-padidintų matmenų (mūro) sienų gaminiai. Kaip ir plytos, yra silikatiniai ir keraminiai stačiakampio gretasienio formos, gali būti pilnaviduriai ar tuštymietėji. Sienose blokai išdėstomi vertikaliai ar statmenai jėgos veikimo krypčiai. Betoniniai blokai gaminami iš betono mišinio su tankiais arba poringais užpildais, naudojami pamatams. Blokeliai-iš silikatbetonio, dujų silikato, keramzitbetonio, medžio drožlių betono, putų betono (smėlis maišomas su cementu ir putomis), keraminiai. Mūro sienų gaminių markės. Plytos ir blokai yra skirstomi į markes, kurios rodo mūro sienų gaminių gniuždomąjį stiprį. Jei mūro gaminys įv. kryptimis turi skirtingą struktūrą, tai jo markė nustatoma ta kryptimi, kuria gaminys dirba mūro konstrukcijoje. Nustatant markę, gniuždymo jėga dalijama iš viso ploto, neatmetant tuštumų. Tad gaminio stipris mažesnis už medžiagos stiprį. Mūras-tai tam tikra tvarka išdėstyti sienų gaminiai ir sujungti mūrijimo skiediniu. Tam, kad nustatyti markę, reikia nustatyti gniuž. ir lenkiamąjį stiprį. Markės kinta 75-300, t.y. stipris kinta75-300. Pagal dabar galiojančius standartus, nustatant plytų markę, gniuždomos 2 plytos, o jei jų paviršius nelygus, tai jos jungiamos cementinio skiedinio sluoksniu. Jei norime nustatyti gamtinių akmenų markę, yra išpjaunami kubai. Čerpės. Tai statybinė keramika, naudojama stogų dangai, taisyklingų plokštelių pavidalo gaminiai. Jų skerspjūvis gali būti: 1)plokščias 2)lenktinis 3) įprastas (faicinės), turinčios išilgines ir skersines briauneles. Falcinės labiausiai paplitusios. Jas naudojant, stogai yra lengvesni. Naudojant čerpes stogams, didėja medž sąnaudos, apkrova. Tokie stogai turi didelį nuolydį, nes taip apkrova geriau pasiskirto. Čerpės gaminamos iš molio ir keliami didesni reikalavimai: • l.gerai išdegta • vandens prisigėrusios čerpės masė iki 50 kg/m3 • turi būti stipri ir atlaikyti sutelktąją apkrovą ne  70kg • atlaikyti ne mažiau kaip 25 atšildymo-užšaldymo ciklus. Čerpių privalumai: 1)ilgaamžiškumas 2)pigi žaliava 3)paprasta gamyba 4)didelis patvarumas ugniai 5)graži išvaizda. Trūkumai: 1)didelis stogų nuolydis 2)sunki stogo danga 3)sunku mechanizuoti stogo dengimo darbus. Prie stat. keramikos dar priskiriamos keraminės drenos (korėtos keramikos vamzdžiai drenažui įrengti, jų ilgis 32-50cm, skirti statinių ir pastatų pagrindų nusausinimui), keraminiai nuotekų vamzdžiai( iš vidaus ir išorės padengiami glazūra, pasižymi dideliu ilgaamžiškumu, atsparumu chem. poveikiams). Keramzitas- korėto žvirgždo ar skaldos pavidalo, gaminamas iš lydyto molio. Naudojamas, kaip užpildas lengvam betonui ir gelžbetoniui, termoizoliacinė medž. Agloporitas taip pat sukepusi keraminė šukė, tik susmulkinta su stambiom dažniausiai atviromis poromis. 4. RISAMOSIOS MEDZIAGOS (RM) rišamosios medž. būna mineralinės ir organinės. Mineralines RM yra milteliu pavidalo medz, kurios sumaisytos su vandeniu arba kai kuriu drusku tirpalais, vyxtant fizikiniams ir cheminiams procesams kieteja surisdamos imaisytus uzpildus i akmeni. Neorganines medz skistomos i: 1)orines 2)hidraulines3) autoklavinio kietejimo Orines RM – tai medz kuros gali ristis, kieteti ir islaikyti bei didinti stipri budamos ore. Hidraulinies RM sumaisytos su vandeniu ir pradejusios kieteti ore veliau kieteja ir vandenyje. Autoklavines RM kieteja autoklavuose esant aukstesnei temp ir didesniam slegiui. Orinės RM – gamtinis gipsas, bevandenis gipsas, statybinis gipsas (gaunamas iš gamtinio jį kaitinant 150-170C. Gipsui būdinga tai, kad veikiant aplinkos dregmei jis igerai dregme ir suminksteja. Statyb gipsas naud. gipso betono, glaistų gamybai, įv.el.perdangoms, sienų apdailai. tirpusis stiklas– silkatiniai klijai, naudojami betono gamybai ypac kaitrai atsparaus betono gamybai (išgaravus vandeniui, tirpusis stiklas užkemša poras ir betonas tampa atsparus vandeniui). Orines kalkes gaminamos is dolomitiniu klinciu, kreidos jas degant. Gaunamos degtos kalkes. Jos yra gesinamos vandeniu.statyboje naudojamos gesintos kalkes: CaO + H2O→Ca(OH)2. Kalkes kieteja jungsdamosi su CO2. jos naudojamos murijimui ir tinkavimui,priedas, padidinantis muro plastiskuma, silikatiniu dirbiniu gamybai. Hidraulines RM Hidraulines klakes -2 sav reikia apsaugoti nuo dregmes. Naudojamos betono gamybai. Portland cementas-pagr risamoji naud betoniniu ir gelzbetoniniu medz. gamybai. Portland cementas kieteja ir vandenyje ir ore. Jis gali buti pilkas, baltas ir spalvotas. Gaminamas is molio ir klinciu (kalkiu). Jis turi drug atmainu: greitai kietejantis; pletrusis (kietedamas padidina turi); šlakinis. Autoklavines RM RM yra kalkes. Apdorojus autoklavuose stipris buna labai didelis. Organines RM. Jos dėl jose vykstančių fizikinių chem procesų, sukietėja arba pasidaro mažiau plastiškos. Naud. betonų, skiedinių, dažų, klijų gamybai. Daugiausia tai polimerines dervos (epoksidines, idenokumarono-akrilatines dervos), stirolas (medžio drožliu ploksciu gamybai, stiklo pluostu gamybai), bitumas (asfalto gamybai). 5. SKIEDINIAI: kalkiniai, cementiniai, sudėtiniai ir kt. Statybiniais skiediniais vadinami tam tikru santykiu ir dozėmis gerai išmaišytų neorganinių rišamųjų medžiagų, smulkių užpildų ir vandens bei plastifikuojančių priedų mišiniai. Statybiniais skiediniais mūrijami akmenys, plytos, užtaisomos sandūros, daroma apdaila, įrengiami išlyginamieji sluoksniai ir pan, gali būti naud. injektavimui, hidroizoliacijai ir antikorozinėms dangoms įrengti. Pagal rišamąją medžiagą skiriami: cemento, kalkių molio, gipso ir mišrieji skiediniai. Skiedinių sudėtis apibrėžiama jų sudedamųjų medžiagų tūrių santykiais. Pagal tai skied gali būti: Cementiniai Kalkių -naudojami mažaaukščių pastatų sienoms mūryti. Molio-naudojami pastatų vidinėms sienoms, krosnims. Mišrieji skiediniai gaminami iš cemento, kalkių ir smėlio. Riš.medž.rūšis ir markė priklauso nuo statyb. skiedinio paskristies, pvz. jei mūro darbams, tai skiedinio stipris gali būti nedidelis ir pan. Lengvi skied.gaunami naudojant smulkintą šlaką, trupinant lengvas uolienas ir pan. Pagrindinės skiedinių savybės (ką tik pagamintų): 1. slankis –apibūdina technologines skiedinio savybes; 2. nesisluoksniavimas – tai skiedinio savybė išlikti vienalyčiu pervežant; 3. vandens užlaikymas – transportuojant iš skiedinio neturi išsiskirti vanduo. Tai savybė, kai poringieji užpildai sugeria iš mišinio tiek vandens, kad jo užtektų hidraulinėms rišamosioms medžiagoms normaliai kietėti. Tam, kad sulaikytų vandenį, dedami dispersiniai priedai (smėlis). Pagrindinis technologinis skiedinio rodiklis yra plastiškumas. Jis apibūdinamas standartinio metalinio kūgio įsmigimo gyliu. Pagal paskirtį statybiniai skiediniai būna: 1. mūrijimo (cementiniai, naud.mūrinių konstr. gamybai, įrengimui, statybai); 2. apdailos (skirti tinkavimui: paprastieji ir dekoratyviniai); 3. nelaidūs vandeniui (gaminami naudojant plėtrųjį cementą, įprastą cementą su priedais); 4. karščiui atsparūs (naud. konstr. elementams, eksploatuojamiems veikiant aukštoms temperatūroms) Užpildams naudojama – šamotas, šlakas, kūryklų pelenai, degto molio plytų laužas. Tamponažiniai skiediniai naudojami šachtų, šulinių, tunelių hidroizoliacijai ir greitam kiaurymių užtaisymui. Polimeriniai ir polimercementiniai skiediniai. Polimerinių skiedinių rišamoji medžiaga – epoksidinės ir polimerinės dervos. Užpildas – smėlis, cemento dulkės, kūryklų pelenai ir kt. Jie dar vadinami mastikomis. Polimeriniai skiediniai naudojami įvairios išorinės armatūros priklijavimui, statant tiltus (sijų elementų klijavimui). Polimercementiniams skiediniams 2 ir daugiau rišamųjų medžiagų. Pagrindinė medžiaga – cementas, kaip priedai – vandenyje tirpios dervos (polimerinės). Pagal tankį skiediniai gali būti sunkieji (tankis  kaip 1500 kg/m3) ir lengvieji (tankis kaip 1500 kg/m3). Skiediniai pagal stiprumą skirstomi į markes. Skiedinio markė yra skiedinio stipris, nustatomas bandant 70x70x70 mm dydžio kubus, išlaikytus 28 paras standartinėmis sąlygomis. Skiediniai būna 4, 10, 25, 50, 75, 100, 150 ir 200 markių. 6. Betonai ir betoniniai dirbiniai Betonas- dirbtinis akmuo, kuris gaunamas sukietėjant rišančiajai medžiagai mišinyje su užpildais. Sudėtis: rišančioji medž.; smulkieji ir stambieji užpildai; vanduo. Gali būti naudojami įv.priedai savybių pagerinimui. 1. Betonas klasifikuojamas pagal tankį: • sunkusis betonas (įprastasis) tankis iki 2400 kg/m3. Naudojamas laikančiųjų k-jų el., betoninių ir gelžbet. el. gamybai; • lengvasis betonas (tankis iki 2200 kg/m3): •lengvesnysis(ρ=1800-2200kg/m3)•lengvasis(ρ=500-1800 kg/m3, naudoj. atitvarinėms k-joms)•ypatingai lengvas(ρ

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!