Pastatų konstrukcijų medžiaga

1.Pastatų konstrukcijų klasifikacija.Pastatų konstrukcijnės sistemos. Pastatai pagal paskirtį skirstomi: a)civiliniai (1)gyvenamieji 2)visuomeniniai 3)komunaliniai) b)pramonės c)žemės ūkio. Viadukai, tiltai, požeminės perėjos – statiniai, nepriskiriami pastatų gr. Pastatų reikalavimai: 1)Funkciniai (turi atitikti funkcijas, geras patalpų išnaudojimas, patogus susisiekimas) 2)Architektūriniai – estetiniai (įsikomponavimas į aplinką,patrauklumas estetiniu,psichologiniu požiuriu). 3)Techniniai a)atsparumas gaisrui (skirstoma į gr. 1(atspariausias) ir paskutinios 5(neatspariausias)); b)higienos reikalavimai(apšviestumas, dirbt. Apšvietimas, atitvarų pakankama šiluminė izoliacija, ventiliacija, šiluma, vėdinimas, apsauga nuo triukšmo); c)ilgaamžiškumas (įv. nuo 5-10m. iki 50-125m) 4)Ekonominiai (pastatas t.b. pastatytas laiko ir ekonomijos atžvilgiu). 5)Gamtosaugos (turi užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas,neužteršti aplinkos). Pastato konstrukcijų klasifikacija: 1)pagal paskirtį (klasifikuojamos į laikančiasias-perima visas apkrovas ir perduoda į pamatus per pagrindą; atitvarines - skirtos atitverti nuo nepageidaujamo išorės poveikio(saulės,kritulių),taip pat patalpas viena nuo kitos.Vidinės atitvaros yra nedidelio atsparumo ugniai; 2)pagal statinį darbą : plokščiosios(perima apkrovas ir paskirsto vertikalia kryptimi(santvaros,sijos)); erdvinės (tai strypinės konstrukcijos,kurios perima darbą dviem arba keliomis kryptimis. 3)pagal padėtį 0 lygio atžvilgiu (pirmo aukšto grindų altitudė – 0 lygis. Patalpos virš jo- antžeminės, po jo –požeminės.) 4)pagal išdėstymą (vertikalios konstrukcijos(sienos,kolonos,laiptinių,liftų sienos); horizontalios konstrukc. (perdangos,sijos,sąramos,santvaros ir kt.); nuožulnios konstrukc. (stogo gegnės,laiptų sijos – tai nei tokios,nei tokios konstrukcijos). 5)pagal konstrukcinę schemą: sieninės (mažaaukšč. statybose,apkrovas perima sienos); karkasinės (visuomenin. pastatams,formuoja didesnes erdves); stiebinės(naudoj. aukštuminiuose pastat.,stiebą sudaro standumo branduolys); tūrinių elementų konstrukcijos. Rečiau naudojamos: strypinės; kevalinės, klostinės, vantinės, arkinės, sijinės,membraninės, pneumatinės. 6)pagal medžiagų rūšį: medinės; metalines. mūrinės; betoninės; gelžbetoninės; plastikinės; stiklinės. 2. Poveikiai ir apkrovos. Pastatų konstrukcijų ribiniai būviai. Laikančiųjų konstrukcijų paskirtis – atlaikyti apkrovas ir poveikius, veikiančius pastatą ir užtikrinti konstrukcijoms būtinas eksploatacines savybes visą pastato naudojimo laiką. Poveikiai ir apkrovos skirstomi: 1. Laiko atžvilgiu: a)Nuolatiniai poveikiai – savasis konstrukcijų sunkis, kitų besiremiančių konstrukcijų sunkis ir kt. b)Kintamieji – sniego, vėjo, naudojimo apkrovos. c)Ypatingieji – transporto priemonių smūgiai, sprogimas. 2. Pagal poveikio pobūdį:a)Statinės (savasis sunkis); b)Dinaminės (vėjo gūsiai, vibracijos); 3. Pagal apkrovos pridėjimo pobūdį: a)Koncentruotos (įrenginio sunkis); b)Vienodai išskirstytos (sniego danga); 4. Pagal veikimo kryptį: a)Horizontaliosios (vėjos slėgis nuo transporto stabdymo ir pan..) b)Vertikaliosios (svoris); Statybinės konstrukcijos turi atitikti saugos ir estetikos reikalavimus, kurie apibrėžiami ribiniais būviais – tai toks konstrukcijų būvis, kai konstrukcijos neatitinka eksploatacinių reikalavimų. Apskaičiuojant konstrukcijų ribinį tinkamumo būvį atsižvelgiama į tai, kad jis nėra pavojingiausias. Pastatų ribiniai būviai: 1)Saugos. (Kai konstrukcijos stiprumas ar pastovumas yra nepakankamas.) 2)Tinkamumo naudoti. (Konstrukcija tampa netinkama eksploatuoti, tačiau jos pastovumas ir stiprumas yra pakankamas; kad nedeformuotų ir nelinktų perdangos, sienos.) Saugos ribiniai būviai: 1.Konstrukcijos arba jos dalies pusiausvyros netekimas. 2.Konstrukcijų arba laikančių elementų irimas dėl nepakankamo stiprumo. 3.Konstrukcijos arba laikančiųjų elementų suirimas dėl nuovargio 4.Grunto irimas arba per didelės deformacijos. Ribinius būvius apskaičiuojame: Ed,dst ≤ Ed,st (1) (Ed,dst - destabilizuojančių poveikių efekto skaičiuotinė reikšmė (apkrovos); Ed,st- stabilizuojančių pov. ef. r.) Tikrinant tinkamumo naudoti ribinį būvį, vertinama, ar konstrukcijose neatsirado neleistinų deformacijų, poslinkių, plyšių susidarymų ir kt., kurie blogina konstr. išorinį vaizdą, ilgaamžiškumą ir funkcionalumą. Ed ≤ Cd (2) (Cd – tinkamumo kriterijaus skaičiuotinė reikšmė pvz. plyšio plotis, įlinkis; Ed – tinkamumo kriterijaus apibrėžta poveikio efekto skaičiuotinė reikšmė.) 3. Gelžbetoninių konstrukcijų medžiagos ir jų savybės. Betonas – tampriai plastinė medžiaga. Betonas ir gelžbetonis – vienos atspariausių įvairiems poveikiais ir ilgaamžiškiausių medžiagų. Gelžbetonis plačiai naudojamas pastatų sienoms iš surenkamųjų ir monolitinių elementų, pastatų karkasams statyti. Naudojama pastatų pamatų, požeminėse konstrukcijose. Betonas – sudėtinė statybinė medžiaga, sudaryta iš rišamosios medžiagos – cemento – ir smulkiųjų bei stambiųjų užpildų. Betono fizinės ir mechaninės savybės priklauso nuo užpildų stambumo, vandens ir cemento santykio, rišamosios medžiagos ir užpildų savybių bei kiekio, gamybos būdo, betono tankinimo ir klojimo, kietėjimo sąlygų. Vienas svarbiausių betono kokybės rodiklių – gniuždomasis betono stipris. Veikiamas gniuždymo jėgos betonas deformuojasi. Betono klasė – sutartinis gniuždomo betono stipris (Mpa), nustatomas gniuždant betono kubus ir cilindrus. Juo garantuojama bandomo betono 95% stiprumo patikimumas. Betono klasės būna: C12/15; C15/20; C20/25 it t.t.). Išorinių jėgų sukeltos deformacijos skirstomos į trumpalaikes vienkartines, ilgalaikes ir daugkartines. Valkšnumas – betono savybė deformuotis dėl ilgalaikės pastoviosios apkrovos. Valkšnumo deformacija priklauso nuo apkrovos didumo ir trukmės bei betono sudėties. Gelžbetoninėse konstrukcijose sukeliamiems tempimų įtempimams atlaikyti naudojama armatūra (liaunoji arba standžioji). Kad betonas geriau sukibtų su armatūra, daugumos strypų ir vielų paviršius yra nelygus. Gelžbetoninių elementų armatūra skirstoma į pagrindinę (jos kiekis, reikalingas gelžbetoniniam elementui, yra apskaičiuojamas) ir pagalbinę ( parenkama remiantis konstrukciniais sperndimais). Prieš betonuojant gelžbetoninę konstrukciją pirmiausia pagaminami armatūros strypai ir tinklai. Gaminant tinklus ir strypynus armatūros strypai suvirinami kontaktiniu būdu arba surišami. Pagal paskirtį betonas skirstomas: + konstrukcinis; + hidrotechninis; + specialusis; + atsparus agresyviajai aplinkai; + atsparus ugniai; Pagal struktūrą betonas būna: +akytasis; + impregnuotas; + tankusis; + stambiaporis; +smulkiaporis; Pagal tankį betonas būna: +ypač sunkus ( ρ(ro) >2500 kg/m3); + sunkus (ρ=2200-2500 kg/m3); + lengvesnis (ρ=1800-2200 kg/m3); + lengvasis (ρ=500-1800 kg/m3); +ypač lengvas (ρ25%. Šviežiai nukirstos medienos drėgnis w=80-100%. Konstrukcijų gamybai leidžiama naudoti ne drėgnesnę nei 20% medieną. Medienos šiluminis laidis skersai plaušo λ≈0,16 W/m*K. Medienos mechaninės charakteristikos yra stipriai: tempiamasis, gniuždomasis, lenkiamasis, glemžiamasis, skeliamasis. Šios stiprio charakteristikos tiesiogiai priklauso nuo apkrovų ilgalaikiškumo, plaušų orientacijos, temperatųros ir drėgnio. 6. Pastato atitvarinių konstrukcijų parinkimas. Norint tinkamai suprojektuoti, pastatyti ir eksploatuoti pastatą reikia pasirinkti tinkamą konstrukcinę schemą, numatyti laikančiųjų konstrukcijų medžiagas. Jų galimybes ir statybos galimybes. Ši inžinerinių sprendimų charakteristika – pastato statybos sistema. Laikančiųjų konstrukcijų medžiagos parenkamos remiantis techniniais, ekonominiais ir architektūriniais sprendimais. Atitvarinėms konstrukcijoms tenka atlaikyti nejėginio charakterio poveikius – bangų sklidimą (difūziją, kritulius, vėją, kondensato, temperatūros skirtumus..), todėl siena turi atitikti šiluminės technikos reikalavimus (sienos šiluminė inercija), oro laidumo ir atsparumo garų laidumui reikalavimus. Perdangų ir atitbaru pagrindinė funkcija – garso izoliacija. Pastogės perdangų – šiluminė izoliacija. Pagrindinės medžiagos, naudojamos statyboje – gelžbetonis, betonas, medis, keramika, metalinės konstrukcijos. Betonas ir gelžbetonis - patikimiausios ir ilgaamžiškiausios medžiagos. brangesnes, bet ekzploatacija pigesnė ir lengvesnė. atsparesnis įvairiems poveikiams, pvz:ugniai ir kt... Metalinės konstrukcijos dažniausiai naudojamos didelių tarpatramių, konstrukcijų statybai. 7. Pastatų ir pamatų pagrindai. Pamatų konstrukcijų klasifikacija ir pagrindiniai bruožai. Pagrindas – grunto masyvas,atlaikantis pastatą ir jam tenkančias apkrovas. Toks pagridas stiprinamas, irengiant dirbtinį pagrindą,kai yra per silpnas atlaikyti apkrovas. Gruntai skirstomi į 2 grupes:uolinius ir neuolinius: Uoliniams gruntams priskiriami vulkaninės, metamorfinės, nuosėdinės kilmės gruntai su standžiais ryšiais tarp grūdelių. Žemės paviršiuje tokių gruntų mažai, todėl pagrindu jie esti retai.Šio tipo grunto deformacijos nepriklauso nuo slėgio. Neuoliniai gruntai skirstomi pagal sudedamųjų dalelių stambumą ir formą, taip pat pagal ryšį tarp dalelių.Neuoliniai skiriami:a)smėliniai(skiriami pagal vandens įtaką jo stiprumui) b)moliniai(priskiriami prie sankabių gruntų). 57% LT dengia moreniniai gruntai(jie susiformavę ledynmečiu).Tokie gruntai- tankūs,kieti.Tinkami pastato pagrindui.32%LT teritor. dengia įv. smėliniai ir priesmėliniai gruntai. Jie yra vid. Tankumo arba tankūs,tad yra taip pat geras pagrindas pastatui.10% LT – įv. moliniai/priemoliniai gruntai.Jie nėra l.stiprūs,veikiami apkrovų deformuojasi.Jei grunte yra daugiau kaip 10% organinių priemaišų – uždurpėję gruntai. Jie drėgni,smarkiai deformuojasi,netinkami pastatų pagrindams. Gruntų peršalimas.Esant teigiamos ir neigiamos temperatūr. Pokyčiui galimos netolygios pagrindo deformacijos. Pasireiškia pagrindo dulksnumas. Smėliniai gruntai palankesni,nei moliniai.Norint išvengti kilsnumo reiškinių, reikia po pamatu daryti 15...20cm storio pasluoksnį iš žvyro ar žvyringo smėlio. Jei pastato pamatas t.b. įrengiamas į silpnus gruntus,naudojami poliniai pamatai arba tankinamas gruntas (vibruojant,voluojant, g.b. įrengiami smėlio/spec. grunto poliai arba galima injekuoti(išvirkšti) į skiedinius, pvz.:cementas,silikato pagr. chemines medž). Pamatas - pastato, kuri perduoda jų apkrovas gruntui. Tai viena svarbiausių pastato dalių, nuo jos priklauso ilgaamžiškumas ir eksploatacijos kokybė.Pagal sąlyčio su pagrindu poobūdį jie skirstomi į sekliuosius, polinius ir giliuosius. Seklieji pamatai įrengiami iškasant gruntą, pastatant pamatą ir gruntą užpildant.Toks pamatas apkrovą perduoda padu. Poliniai pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda polių galais ir jų šonais. Įrengiami tokiuose pagrinduose, kur stiprus gruntas slūgso giliai. Gilieji pamatai naudojami, kai stiprus gruntas slūgso giliai. Jie pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais, nes įrengiami grunte arba į jį įgilinami.jie yra ekonomiški.Pagal naudojamas medžiagas pamatas g.b.:a)akmeninis b)gelžbetoninis c)betoninis. Pagal pastato konstrukcinę schemą pamatai skirstomi į: juostiniai, atskirieji,ištisiniai,poliniai. Ištisiniai pamatai daromi tada, kai pagrindo viršutinis sluoksnis yra per silpnas apkrovoms nuo kitokių pamatų atlaikyti. Kai apkrovos didelės, o stiprus gruntas giliai, gali būti kalami poliai, kurie sujungiami gelžbetoniniu plokščiu rostverku. Šiuo metu gyvenamiesiems ir visuomeniniams pastatams su plytų sienomis naudojami akmenbetonio, betoniniai ir gelžbetoniniai pamatai.Išskiriamos 2 pamato plokštumos:pamato viršus,pamato padas. Pamatas atlaiko apkrovas ir padu paskirsto šias apkrovas bei perduoda į pagrindą. Pado plotui padidinti pamato šoninės briaunos daromos su nuolydžiu arba laiptuotos. Atskirieji pamatai (pavieniai) pamatai įrengiami tada, kai juos veikiančios apkrovos per kolonas perduodamos į pamatus. dažn. įrengiami po kolonomis Būna monolitiniai ir surenkamieji..Jei kolona yra monolitinė,tai ir pamatas bus monolitinis.Jei kolona surenkama,pamatai g.b. dvejopi.Būna a) laiptuotos formos b)piramidės formos. Laiptuoto pamato pakopų sk. Priklauso nuo pamato aukščio.Monolitinių atskirų pamatų betono marke C12/15,o surenkamuju – C16/20. Juostiniai pamatai.yra vadinami todėl, kad yra daromi juostos pavidalo po ištisinėmis sienomis. Jie įrengiami po išorinėmis ir vidinėmis sienomis. Jie gali būti iš surenkamų betoninių blokų, monolitiniai juostiniai, iš pavienių stulpų ir kt. yra daromi juostos pavidalo po ištisinėmis sienomis. Jie įrengiami po išorinėmis ir vidinėmis sienomis. Jie gali būti iš surenkamų betoninių blokų, monolitiniai juostiniai, iš pavienių stulpų ir kt.Sienų juostiniai pamatai daromi monolitiniai ir surenkamieji.Juostiniai pamatai skirti kolonoms: a)po pastato sienomis b)po pastato kolonomis. Juostiniai pamatai gaminami iš nežemesnės kaip C12/15kl betono. Ištisiniai pamatai daromi,po visu pastatu, kai gruntas yra per silpnas arba kai yra didelės apkrovos. Kai apkrovos didelės,o stiprus gruntas giliai, gali būti kalami poliai, kurie sujungiami gelžbetoniniu plokščiu rostverku.Ištisiniai pamatai g.b. : a)bebriaunė gelžbetoninė plokštė( naudoj., kai nedideli atstumai tarp laikančiųjų sienų/kolonų arba nedidelės apkrovos b)briaunuota gelžbetoninė plokštė(priešinga pirmajai). Ištisiniai pamatai gaminami iš nežemesnės kaip C12/15kl betono,armuojami tinklais arba strigynais.Jie skaičiuojami kaip lenkiama plokštė ant tampraus pagrindo.Plokštės storis parenkamas toks,kad kolona jo neprispaustų. Poliniai pamatai vartojami retai.Esant nepakankamai stipriam gruntui.Šiuos pamatus sudaro vienas polis arba jų grupė sujungta rostverku (atskirai stovinčia kolona,plokšte ar karkasu,kuris paskirsto apkrovą į visus polius).Rostverkas g.b. a) aukštas(dalis polių ir pats rostverkas virš žemės paviršiaus) b) žemas(rostverkas dalinai įgilintas). Rostverkas dažn. Būna monolitinis,jo betono kl. C12/15.Poliai:a) kalkiniai (gaminami gamykloje,jie ikalami) b) plūktiniai (renkami statybos aikštelėje ir įrengiami išgrežtose skylėse,ju skersmuo 40-120cm)Polis armuojamas vid. Stiprio armatūra, o betonas nuo C 15/20 iki C25/30. Skerspjūvis dažn. apvalus,pamatas siekia 120cm. 8. Medinės sienos ir jų konstrukcijos. Jos naudojamos sąlygiškai neilgaamžiams pastatams. Medienos pranašumai – nedidelė masė, ją lengva apdirbti, aukšti stiprumo rodikliai, mažas šilumos ir garso laidumas, geros estetinės savybės. Medienos trūkumai – žema atsparumas ugniai, polinkis pūti., trūnyti, struktūros nevienodumas ir kt. Mediniai gaminiai statyboms gaminami iš spygliuočių ir lapuočių medžių medienos – pušies, eglės, ąžuolo, beržo, liepos, buko ir kt. Dažniausiai vartojama spygliuočių mediena, nes kamienai tiesesni, mediena – nedidelio tankio, lengvai apdirbama ir – joje yra smėlingų medžiagų, todėl lėčiau pūva. Medinių sienų tipai : ręstinės (iš apvalių, apipjautų arba profiliuotų sienojų), karkasinės (iš tašų, lentų, plokščių) ir skydinės (surenkamos iš stambių, gamyklose pagamintų skydų) Ręstinės sienojų sienos sudarytos iš sujungtų sienojų eilių. Kampuose sujungiami spraustine sandūra arba dygiais. Sienos daromos iš rąstų ir tašų. Rąstų – rečiau naudojamos. Dažniau ręstinės sienos daromos iš tašų. Jos būna dvejopos: tokios konstrukcijos kaip ir iš rąstų arba daromas tašų karkasas, iš tokių pat tašų. Karkasinės medinės sienos surenkamos iš gamyklose pagamintų elementų. Ant pamato dedama hidroizoliacija, o virš jos – apatinis karkaso vainikas. Ant jo statomi statramsčiai ir sutvirtinami ramsčiais. Paskui uždedamas viršutinis vainikas. Visi karkaso elementai paprastai daromi iš tašų. Jie sujungiami dygiais, kabėmis, plieninėmis juostelėmis ir kt. Į viršutinį vainiką remiamos perdangos sijos ir stogo gegnės. Karkaso statramsčiai dažniausiai daromi iš 150x 100 arba 180x100 tašų, išdėstomų kas 0.8...1.2 m. Angų vietose statomi papildomi statramsčiai ir rygeliai. Jie kartu yra ir langų bei durų staktos elementais. Karkasas apkalamas 20…25 mm storio apdailos lentelėmis. Tarp išorinio ir vidinio lentų apvalkalo dedamos termoizoliacinės medžiagos. Kad mažiau sieną prapūstų vėjas, klojamos ruloninės medžiagos. Karkasinių sienų apvalkalu gali būti įvairios plokštės : gipso kartono, kietos medienos plaušo, drožlių plaušo, apdailos lentelės ir kt lakštinės medžiagos. Kad sienas mažiau prapūstų, būtų geresnės jų termoizoliacinės savybės, karkasinės medinės sienos apmūrijamos ½ plytos storio sienute. Tarp sienos ir sienutės paliekamas 2-3 cm tarpas difunduojantiems vandens garams pasišalinti. 9. Mūrinės sienos ir jų konstrukcijos Mūrinės sienos statomos iš akmenų, kurių horizontalios ir vertikalios siūlės užpildytos skiediniu. Akmenys gali būti dirbtiniai arba natūralūs. Pagal konstrukcinius požymius mūriniai skirstomi į: vientisus, tuštymėtus, sluoksniuotuosius, stambiablokius, stambiaplokščius. Vientisiniai plytų mūriniai naudojami vidinėms sienoms, kolonoms, o kai kuriais atvejais – ir išorinėms sienoms. Plytų mūrinių horizontaliųjų siūlių storis neturi viršyti 12 mm. Vertikaliosios siūlės daromos 10mm storio. Mūrijant sienas turi būti perrišama kiekviena vertikali eilė. Norint padidinti sienų šilumines technines charakteristikas, galima naudoti plytas su tuštumomis arba pagamintas iš šilumą izoliuojančių medžiagų. Sluoksniuotieji mūriniai susideda iš laikančiųjų ir izoliacinių sluoksnių. Laikantieji sluoksniai tarp savęs sujungiami lanksčiaisiais ryšiai – tai korozijai atsparaus metalo strypai, antikorozinėmis dangomis padengti plieniniai strypai arba strypai, padaryti iš polimerinių medžiagų arba standžiaisiais ryšiais – tai perrištos plytos, o lankstieji. Šilumą izoliuojantis mūro sluoksnis gali būti iš putplasčio, akytojo betono, akmens arba stiklo vatos. Išorinių sluoksniuotų plytų sienų apdaila gali būti tinkas, arba išoriniai sluoksniai gali būti mūrijami iš apdailos plytų. Apdailos plytos būna keraminės arba silikatinės. Apdailiniams sluoksniams taip pat gali būti naudojamos skeltos arba mažesnių matmenų plytos. Skiriamos tokios mūrinių pastatų sienų dalys: rūsio, cokolinė, antžeminė. Cokolis - išorės sienų apatinė dalis. Ji labiausiai drėkinama atmosferinių kritulių ir dažniausiai mechaniškai pažeidžiama, todėl daroma iš surenkamų betoninių blokų arba monolitinio betono. Betono paviršius dengiamas aukštos kokybės tinku arba apdailinamas akmenimis. Ši dalis daroma ne žemesnė nei 30 – 40cm. Aplink pastatą įrengiama priegrinda. Turi būti nuolydis nuo sienos pusės, kad paviršiaus vandenys netelkšotų prie sienos. Karnizas – tai stogo tęsinys visu pastato perimetru, kuris saugo sienų išorinius paviršius nuo lietaus vandens. Kartu ir architektūrinis elementas. Jo matmenys priklauso nuo pastato monumentalumo, jo aukščio, vietovės. Siauresnis už pusę sienos storio karnizas laiko savo masę, mūro eilės iškišamos pamažu 6 – 8 cm. Platesnis už pusę sienos storio karnizas daromas iš surenkamųjų gelžbetoninių plokščių. Panašios formos būna ir mediniai karnizai. Jų plotis (užsikišimas nuo rūsio) būna 40 – 50 cm. Karnizai paprastai daromi tada, vanduo nuteka išorine pastato dalimi. Kai stogai sutapdintieji, o vandens nutekėjimo sistema vidinė, daromas parapetas – iki 1 m aukščio vertikali sienute. Sienose įrengiamos langų arba durų angos. Tarpuangis – tai sienos dalis tarp angų. Ji yra labiausiai apkrauta, nes laiko viršutinės sienos dalies, sąramų virš angų ir perdangų apkrovas. mūrijamos iš sveikų plytų. Būtinais atvejais mūrinys stiprinamas armatūra, gelžbetoninėmis arba plieninėmis apkabomis. Sąramos – tai sienų elementai angoms sienose perdengti. Jų būna : arkinių, gulstinių, surenkamų gelžbetoninių. Dažniausiai naudojamos gelžbetoninės sąramos, kartais metalinės. Pagal laikančią galią sąramos skirstomos į laikančiąsias ir nelaikančiąsias. Nelaikančiosios laiko tik savo ir virš mūrinio esančio mūrinio masę. Laikančiosios sąramos atlaiko ne viena savąją ir virš jos esančio mūrinio masę, bet atremtas į mūrinį konstrukcijas: perdangas, sijas ir kt. Balkonai: Jie dirba kaip gembės. Jie daromi gelžbetoniniai arba monolitiniai iš vandeniui nelaidaus (hidrotechninio) betono. Vidinėse sienose gali būti įrengiami vėdinimo kanalai ar dūmtraukiai, angos kitokioms inžinerinėms komunikacijoms.Deformacinės siūlės sienose įrengiamos kad būtų išvengta plyšių dėl temperatūros poveikių, medžiagų susitraukimo, netolygaus sėdimo. Jos skirstomos i dvi pagrindines rūšis: temperatūrines susitraukimo (išsiplėtimo) ir sėdimo dėl pagrindų deformacijų. Temperatūrinės siūlės daromos ilgose sienose, o sėdimo – visais atvejais, kai pastato pagrindas (pamatai) gali netolygiai nusėsti. Tai vyksta, kai : 1.Skirtingos pastato dalys statomos ant skirtingų gruntų; 2.Statant pastato dalis skirtingu laiku, arba pristatant naują pastatą prie esamo; 3.Kai didelis (daugiau kaip 10 m) pastato dalių aukščių skirtumas; 4.Kai gretimų sienų pamatų pado plotis ir įgilinimo dydis smarkiai skiriasi.Temperatūrinės ir sėdimo siūlės paprastai daromos atskirai, bet jos gali atlikti ir bendras funkcijas. Jų konstrukcijos yra panašios. 10. Monolitinio ir surenkamo betono sienos ir jų konstrukcijos Sienos iš monolitinio betono ir jų konstrukcijos lyginant su kitomis sienomis turi šiuos pranašumus: 1.Žymiai standesnės ir gali atlaikyti didesnius poveikius; 2.Gaunamas sienos paviršius, kurio nebūtina tinkuoti; 3.Galimybė mechanizuoti statybos darbus; 4.Pakankamai gera garso izoliacija; 5.Yra galimybė panaudoti įvairesnius architektūrinius sprendimus bei įrengti skirtingus tarpatramius.Mūsų šalyje iš monolitinio betono statomi įvairaus aukštingumo pastatai. Iš monolitinio betono gali būti gaminamos ne tik išorinės ir kitos laikančiosios sienos, bet ir pertvaros.Išorinės sienos daromos iš lengvojo betono (putbetonio, keramzitbetonio) arba sluoksniuotos, kad būtų galima pasiekti didesnę šiluminę varžą. Darant monolitines sluoksniuotąsias sienas, išoriniai sluoksniai dažniausiai būna iš sunkiojo betono, o vidurinis – iš kietųjų putplasčių arba akmens vatos plokščių. Monolitinių namų perdangos taip pat gali būti monolitinės. Tačiau dažniausiai yra daromos iš kiaurymėtų iš anksto įtemptųjų gelžbetoninių plokščių arba iš vienalyčių plokščių, kuriomis perdengiamas visas kambarys. Monolitinės statybos sričiai priklauso pastatų statyba perdangų ir aukštų pakėlimo metodu. Šio metodo esmė tokia : a)žemės lygiu, iš anksto pastačius kolonas, betonuojamas visų perdangų ir stogo plokščių paketas; b)stogo plokštė pakeliama i reikiamą vietą (aukštį) ir tvirtinama prie kolonų; c) panašiu būdu nuosekliai, pradedant nuo viršutinio aukšto perdangos, visos perdangų plokštės pakeliamos į projektinį aukštį ir pritvirtinamos prie kolonų. Šiuo metodu galima statyti įvairios paskirties, aukštingumo, bet kokių matmenų ir konfigūracijos pastatus. Sienos iš stambių blokų ir plokščių.Stambiablokių gyvenamųjų namų pagrindinė konstrukcinė schema yra su trimis išilginėmis laikančiomis sienomis (viena vidinė ir dvi išorinės). Siena susideda iš tokių blokų: tarpangių, sąraminių, palangių, eilinių ir kampinių juostinių blokų. Tarpanginis blokas gali būti vienas arba iš trijų atskirų blokų. Blokai mūrijami cemento arba sudėtiniais skiediniais. Betoniniai blokai gaminami iš įvairių lengvųjų betonų, kurių tūrinis tankis yra nuo 600 iki 1600 kg/m³. Darant vienalyčius blokus šiluminė varža yra nedidelė. Todėl statyba iš tokių blokų nebuvo plačiai išvystyta. Todėl juos pakeitė statyba iš didelių, nestorų (palyginti su jų aukščiu ir pločiu) plokščių. Stambiaplokščių pastatų konstrukcinės schemos yra trys: 1.su išilginėmis išorinėmis sienomis; 2. vidinėmis – laikančiomis s; 3.skersinėmis – laikančiosiomis s. Sienų plokštės gaminamos iš įvairių rūšių lengvųjų betonų, gelžbetonio, gerai šiluma izoliuojančių medžiagų. Plokštės yra be angų ir su įstatytais langais ir durimis. Pagrindiniai konstrukciniai stambiaplokščių pastatų elementai yra išorinių sienų plokštės. Jos gali būti laikančiosios ir kabamosios. Jų aukštis dažniausiai būna lygus vienam pastato aukštui, o plotis apima vieną arba du kambarius. Pagal savo konstrukciją išorinės sienų plokštės būna vienasluoksnės ir sluoksniuotos. Vienasluoksnės yra gaminamos iš lengvojo betono. Joms sujungti su vidinėmis sienomis ir perdangos plokštėmis yra naudojamos įvairios detalės ir fiksatoriai. Plokščių išorinis sluoksnis yra daromas iš sunkaus dekoratyvinio betono (15 – 20 mm storio), o vidinis apdailos sluoksnis (10 – 15 mm) – iš sudėtinio skiedinio. Trisluoksnės sienų plokštės susideda iš dviejų gelžbetoninių sluoksnių ir termoizoliacinio sluoksnio tarp jų. Išoriniai gelžbetoniai sluoksniai gali būti iš lengvojo arba sunkiojo betono. Termoizoliaciniam sluoksniui įrengti naudojamos pusiau kietos akmens vatos, putų polistirolo plokštės, putų stiklo, putų silikato blokeliai ir kitos panašios termoizoliacinės medžiagos ir dirbiniai. Išorinių sluoksnių storis ne mažiau kaip 5 cm, vidinis nustatomas šiluminiais skaičiavimais ir būna iki 20 cm. Plokščių išoriniai sluoksniai standžiai sujungiami (visu perimetru) arba lanksčiaisiais ryšiais iš nerūdijančio plieno arba plieno strypų, padengtų patikima antikorozine danga. Dabar pastatų statybai vis plačiau pradedama naudoti sudėtinės trisluoksnės plokštės, kurių išoriniai sluoksniai yra įvairios lakštinės medžiagos ir jų dirbiniai: plieno, aliuminio, stiklaplasčio ir pan. lygūs ir profiliuoti lakštai. Sienų sudėtinės plokštės dažniausiai būna su plonais aliuminio sluoksniais ir vidiniu putplasčio sluoksniu ir laiko save. Vidinių laikančių sienų plokštės ir pastato standumo sienos daromos iš sunkiojo betono ir būna kambario didumo. Pastatų iš stambiaplokščių elementų statyboje ypatingas dėmesys skiriamas sandūroms. Nuo jų konstrukcijos ir kokybės priklauso viso pastato patikimumas, ilgaamžiškumas bei eksploatacinės savybės. Jungtys turi būti stiprios, turi izoliuoti garsą, drėgmę, nepraleisti oro ir vandens, turi būti atsparios korozijai. Paprastai sandūros skiriamos pagal ryšių pobūdį ( suvirinamosios, kilpinės, užfiksuotosios ir varžtinės) ir pagal hermetiškumą (uždarosios ir atvirosios). Vidinių sienų plokščių sandūros, kaip ir išorinių sienų, yra horizontaliosios ir vertikaliosios. Vertikaliosios įrengiamos naudojant panašius ryšius. Horizontaliosios sandūros konstrukciniu požiūriu skirstomos į platformines ir kontaktines. Plačiau yra taikomos (iki 16 aukštų pastatams) platforminės sandūros. 11. Perdangų klasifikacija.Medinės ir metalinės perdangos. Tai funkcinis elementas bei vidaus horizontaliosios konstrukcijos, skiriančios pastatą į aukštus. Perdangomis sujungiamos išorės ir vidaus sienos arba kolonos,todėl jos užtikrina pastato stabilumą ir standumą.Kaip pertvarinės konstrukcijos, perdangos atlaiko orinio ir smūginio triukšmo poveikį. Šis triukšmas gali prasiskverbti per perdangų konstrukcijas į kaimynines patalpas, todėl perd. konstrukcijose turi būti įrengiama garso izoliacija, sugerianti triukšmą. Perdangos klasifikuojamos pagal įvairius požymius: Pagal funkcinius požymius skirstomos į: rūsio(virš rūsio patalpų), tarpaukštines, pastogės,viršutinio aukšto perdangos.(Jeigu pastatai yra be pastogės, tai perdanga virš paskutinio aukšto vadinama denginiu) Pagal naudojamas medžiagas, būna: medinės, plieninės, gelžbetoninės, kompleksinės (iš plytų, keraminių blokų ar kt. medž.) Pagal laikančiųjų elementų konstrukciją perd. Būna: Sijinės (laikančiosios sijos išdėstytos tam tikru žingsniu išilgai ar skersai pastato, atremtos į sienas arba kolonas), Nesijinės (plokštės remiasi į kolonas arba jų kapitelius). Pagal degamumo laipsnį: nedegamosios, sunkiai degamos ir degamosios. Pagal įrengimo būdą gelžb perd. skirstomos į monolitines, surenkamąsias monolitines ir surenkamąsias. Medinės perdangos leidžiamos naudoti gyv namams neaukštesniems kaip 2aukšt.,o apdorotą medieną spec ugniai atspariom cheminem medžiagom(antipirinais), nutinkavus lubas, perdangos tampa sunkiai degancios, tokias leidžiama naudoti ne daugiau kaip 5a. gyv namams. Medines sijos perd konstrukcijose naudoj angoms iki 5m perdenngti. Jos išdėstytos 0,6-0,8m iki 1,2 atstumais. Atstumas tarp laikančių sijų parenkamas,kad prdangos ilinkis nuo apkrovos butu nedidesnis kaip 1/250 tarpatramio.Atstumas tarp sijų priklauso nuo jų skerspjuvio apkrovu bei grindu konstrukcijos. Plieninių sijų perdangas naudojmos tarpatramiams virš 6m perdengti. Jos tinkamos bet kokio aukštingumo pastatams. Pradėjus vartoti betoną, plieninių sijų perdangos buvo daromos iš monolitinio gelžbetonio su plokšte viršutinėje perd dalyje. Perdangos su monolitine plokšte viršutinėje dalyje gerokai stipresnės ir standesnės, nes ši plokštė kartu dirba su sijomis. Sios perdangos dažn naudojams visuomeniniams pastatams.Esant dideliliam apkrovimui ir did. tarpatramiams naudojamos sudėtinės sijos. Sudėtinių/ valcuotų sijų,kurios išdėstytos statmenai viena kitai sistema vadinama sijiniu. Sijyną sudaro pagr.(perduoda apkrovą atramoms) sijos ir šalutinės (skirtos įrengti perdangą). Sijynas buna: a)paprastas (visą apkrovą perima tik pagr. sijos) b)normalus(apkrovą perima ir pagr.,ir šalutinės sijos) c)sudėtingas (apkrovą perima pagr.,šalutinės,pagalbinės sijos). Norint gauti standžią perdangą reikia mažinti atstumus tarp sijų arba didinti sijų skerspjūvį.Sijas pagal jungtis skirstomos: a)ant pagrindinių sijų uždėtos šalutinės b)šalutinės sijos prijungtos prie pagrindinių c)šalutinės sijos prijungtos prie pagrindinių žemiau 12. Perdangų klasifikacija. Monolitinės ir surenkamos gelžbetoninės perdangos. Tai funkcinis elementas bei vidaus horizontaliosios konstrukcijos, skiriančios pastatą į aukštus. Perdangomis sujungiamos išorės ir vidaus sienos arba kolonos, jos užtikrina pastato stabilumą ir standumą. Kaip pertvarinės konstrukcijos, perdangos atlaiko orinio ir smūginio triukšmo poveikį, todėl perd. konstrukcijose turi būti įrengiama garso izoliacija, sugerianti triukšmą. Perdangos klasifikuojamos pagal įvairius požymius: Pagal funkcinius požymius skirstomos į: rūsio(virš rūsio patalpų), tarpaukštines, pastogės,viršutinio aukšto perdangos.(Jeigu pastatai yra be pastogės, tai perdanga virš paskutinio aukšto vadinama denginiu) Pagal naudojamas medžiagas, būna: medinės, plieninės, gelžbetoninės, kompleksinės (iš plytų, keraminių blokų ar kt.) Pagal laikančiųjų elementų konstrukciją perdangos būna sijinės (laikančiosios sijos išdėstytos tam tikru žingsniu išilgai ar skersai pastato ir atremtos į sienas arba kolonas), nesijinės (perdangų plokštės remiasi į kolonas arba jų kapiteliu). Pagal degumo laipsnį: nedegamosios, sunkiai degamos ir degamosios. Pagal įrengimo būdą gelžb perd. skirstomos į monolitines, surenkamąsias monolitines ir surenkamąsias. Monolitinės surenk. perd daromos iš pavienių surenkamųjų elementų, o tarpai tarp jų pripildomi monolitinio gelžbetonio. Jos sujungia visus elementus į vieną bendrą konstrukciją. Surenkami elementai buna gelžbetonines sijeles ir ant ju renkami blokeliai (sunkaus betno ar keramikiniai). Surenkamosios monolitinės perd apatinė dalis padaryta iš įtemptojo stygbetonio juostų su iškišta skersine armatūra. Ant jų remiamos lovinio skerspjūvio gelžb plokštės. Virš jų dedamas tinklas ir užmonolitinama.Vartojamos ir surenkamosios monolitinės perd su įtemptaisiais elementais. Tai plokščios su įtemptomis stygbetonio juostomis.jos neturi išleistos armatūros. Briaunotosios skliautinės perdangos yra labai stiprios ir standžios. Pagal konstrukcinę schemą tokios perdangos g.b.: sijinės ir besijinės. Sijinės būna:a)kai plokštė dirba viena linkme b)kai plokštė dirba dviem linkmėm.Pagr. sijos skerspjūvio aukštis 1/8 – 1/12 jos tarpatramio ilgio.Šalutinės – 1/12 – 1/20 jos ilgio.Pačios perdangos plokštės storis 50-70mm.Tokia perangos plokštė armuojama tinklais.Šalutinės sijos armuojamos strypais. Surenkamosios gelžbetoninės perdangos. Dažniausiai vartojamos yra tuštymėtosios perdangų plokštės su apskritomis tuštumomis. Gelžbetoninės plokštės su apskritomis tuštumomis, 220mm aukščio yra tipinės konstrukcijos ir naudojamos 3...7,2m ilgio pastatų perdangoms. Plokščių laikomoji galia keičiama vartojamos armatūros kiekiu. Įrengiant perd, plokštės sudedamos vientiso pakloto pavidalu ir atremiamos į išorines bei vidines sienas ant skiedinio sluoksnio. 13.Įvairios paskiries pastatų stogai ir jų dangos. Nuo vertikalių, išorinių veiksnių,kaip sniegas,lietus ar kt., apsaugo stogas. nuo stogo dangos priklauso denginio geometrinė ir konstrukcinė schema,jo forma ir šlaito nuolydis. Pastogė – uždara erdvė tarp stogo ir viršutinės perdangos,dažn. panaudojama gyv arba pagalbinėms patalpoms. Pastogėje įrengiamos vėdinimo kameros ir kanalai.Mažiausias pastogės aukštis praėjimo vietose – 1,6m.Išilgai išorinės sienos žemiausioje pastogės vietoje aukštis turi būti ne mažesnis kaip 1,2m.)Esant ilgiems pastatams pastogės suskirstomos gaisrasienėmis. Pastogei apšviesti, vėdinti, taip pat išeiti ant stogo įrengiami stoglangiai. Išdėstomi vienoje eilėje 1...1,2m virš pastogės perdangos. Laikančiosios konstrukcijos dažniausiai daromos iš medienos. Stogą laikančių konstrukcijų schemos priklauso nuo nuolydžio pastogės aukščio.Gyv. namų stogai būna šlaitiniai ar sutapdintieji(kai perd. ir stogas yra viena konstrukcija). Įrengiant stogo dangą ji parenkama pagal ekonominius, priešgaisrinius ir architektūrinius reikalavimus. Ji įrengiama iš įvairių medžiagų: plieno, keramikos, šiferio, plastmasės, medienos ir kt. Laikiniems pastatams dažnai naudojamos Ruloninių medžiagų stogų dangos. Dengiami viensluoksne tolio danga ant viensluoksnio lentų pakloto. Tolio juosta klojama lygiagrečiai kraigui, užklojant viršutinę juostą ant apatinės 60mm.Tolio dangos nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 8...10°Ilgaamžiškesnių pastatų (kai eksploatavimo trukmė 10 ir daugiau metų) tolio danga daroma dvisluoksnė arba trisluoksnė(kai maži nuolydžiai). Jos klojamos ant dvisluoksnio medinio pakloto. Ruberoidas už tolį stipresnis ir atsparesnis atmosferos poveikiams. Ja galima dengti mažo nuolydžio stogus. Tačiau ji nepatvari. Rulonine ruberoido danga paprastai dengiami 10-30°nuolydžio stogai su pastoge. Ji daroma dvisluoksnė, o kai nuolydis mažesnis,- trisluoksne ar net ketursluoksne. Didesnis kaip 30°nerekomenduotinas. Danga įrengiama ant medinio arba gelžbetoninio plokščių pakloto. Kai stogo nuolydis iki 22°, rulonai vyniojami lygiagrečiai kraigui, o kai nuolydis didesnis viršutinio sluoksnio rulonai vyniojami išilgai šlaito. Latakai apklijuojami 3 ruberoido sluoksniais. Šiferiniai stogo dangai grebėstai daromi iš lentų arba tąšų. Lakštai kiekvienoje horizontalioje eilėje užklojami vienas ant kito per bangą. Lakštai prikalami prie grebėstų cinkuotais vinimis. Čerpių stogo dangos būna iš įvairių formų čerpių. Klojamos ant grebėstų. Jos yra užkabinamos arba pritvirtinamos viela. Plokščioji juostinė čerpė prie grebėstų kalama vinimis per esančias skyles. Ši danga viena iš patvariausių, dengiami statūs stogai. Skardos stogo danga daroma iš lakštinės cinkuotos ir necinkuotos skardos. Jos masė maža ir nuolydis nedidelis (16...22°). daug reikia metalo, danga nepatvari. 14. Medinės stogo konstrukcijos. Sijos santvaros arkos. Medines gegnes sijos gyv namu slaitiniu stogu laik. konstrukc buna parengtines gegnes arba santvaros. Atitvarine stogo konstrukc sudaro danga kuri klojama ant vientiso arba isretinto pagrindo. Parengtines gegnes daromos kai tarp ju nedidelis atstumas ir yra tarpines atramos. Esant iki 5,5 plocio pastatui vienslaiciam stogui parengtines gegnes buna be tarpiniu atramu. Gegnems reikalingas stogo nuolydis, o kt elementai stogo konstrukcija daro pastovesne. Gegnes isdestomos 0.6 iki 1.4 atstumu viena nuo kt. Apatiniai gegniu galai remiasi i murloti tokiu atveju kai sienos betonines ar gelzbeton, arba i virsutini vainika kai sienos medines. Kai gegnes ilgis duagiau uz 5.5m reikia eliminuoti skietimo jegas. Gegnes papildomai atremiamos spyriais arba stabdziais- tokia konstr yra kaip spyrine sistema. Ji leidzia sumazinti skaiciuojamaji tarpatrami. Spyrine sist irengiama ivairiai: atsizvelgiant i atstuma tarp pagrindiniu atramu, i siju skerspjuvi, veikiancios apkrovos dydi. Dar naudojama efektyvi stogo konstruksc- kabancioji gegne. Tokios gegnes naudoj dvislaiciams stogams ir angos perdengiamos be tarpiniu spyriu ir statramsciu. Gegnes is lentu - lengvuiem mediniu karkasiniu pastatu denginiui ir stogio irengt. Visuomeniniams ir pramones stogams, kaip laikanc konstrukcijos panaudoj medines SIJOS. Dazniaus sutinkama siju forma yra dvislaite pastovaus aukscio. Jos naudoj dvislaic stogams irengti ir buna 6-12m ilgio. Gaminamos dviTejo skerspjuv sijos su vertikalia sienele, kuri buna is lygios faneros su standumo briaunomis, taip pat is banguotos faneros su gofruota skardos sienele. Siju skerspjuv aukstis – pastovus arba kintamas. Kai reikia perdengti tarpatramius didesnius kaip 12m naudoj ivairiu tipai strypines SANTVAROS. Jos sujungiamos ne istisine sienele, kaip sudetinese sijose, o atskirais strypais:statramsciais spyriais templemis. Santvaru juostos buna trikampes, segmentines, trapecines, daugiakampes. Naudoj perdengti tarpatramiam iki 24 m, reciau-36m. Santvaros aukstis priklauso nuo jos geometr formos ir ilgio. Santvaru tipai parenkamo ivertinant stogo danga, santvaru gamybos buda, gamybos ir montavimo sudetinguma, metalo iseiga. Dideliems tarpatramiams(24-50m) ir plotams perdengti naudojARKOS. Pagr arkiniu sistemu ypatumas –sketimas(tai horizontaliosios krypties reakcija, atsirandanti del vertikaliosios apkrovos) arkos buna belankstes, 2ir3 lankstu. Arkos projektuojamos taip kad dirbtu gniuzdymui arba lenkiamajam gniuzdymui. Vertikaliosios atramines reakcijos arkoje yra tokios pat kaip ir tokio tarpatramio sijos, esant tai paciai vertikaliai apkrovai. Arka dabar yra daroma is klijuotu elementu. Trikampems mazesniutarpatramiu arkoms g.b. panaudoti vienalycio skersmens rastai arba tasai. 15. Metalines stogo konstrukcijos. Santvaros. arkos. Metalines santvaros kaip ir medines yra panasios paskirties ir geometrines formos. Metalines santvaros buna su lygiagreciomis juostomis, trapecines, daugiakampes(parabolines), trikampes. Strypu tinkleliu buna trikampis, trikampis su papildomais statramsciais, trikampis su paspyriais ir kt. Geometrinis santvaros konturu apibrezimas parenkamas atsizvelgiant i perdengiama tarpatrami, apkrovas ir stogo konstrukcijas. Stogo danga paprastai nusako virsutines juostos nuolydi. Pramones past statyb dazniaus naudoj santvaros su lygiagreciomis juostomis ir trapecinemis. Optimalus spyriu pasvyrimo kampas 45. Irazos santvarose nustatomos pagal bendruosius statybines mechanikos desnius. Dazniaus laikoma kad mazguose yra lankstai. Kartais patogu irazas nustatyti mazgu ispjovimo metodu. Stogo danga kuri remiasi ant santvaru buna ivairi ir susideda is atitvarines dalies ir laikanciuju elementu. Dabar naudoj lengvos sluoksniuot plokstes (su termoizoliac sluoksniu) vadinamos daugiasluoksnemis, kurios dedamos tiesiai ant santvaru. Taciau dazniaus naudoj ir ilginiai, kurie yra kaip vienalyciai strypai arba kaip strypine sistema. Vienalyciai ilginiai naudoj kai atstumas tarp santvaru 6m dazniaus lovio profilio ir isdestomi ties mazgais, jei virsutine juosta pasvirusi, skaiciuojami kaipistrizi lenkiamieji mazgai. Del kryzminio lygiasoniu kampuociu isdestymo padideja strypo standumas. Strypai is 1 kampuocio naudoj, kai nedideles apkrovos. Strypai is loviu- kai ir dvitejo dkerspjuv kai juostose veikia dideles irazos. Ekonomiskiausi strypai is apvaliu ir keturkampiu vamzdziu(standesni), jie isdestomi kad mazguose ju asys susikirstu viename taske- mazgo centre Dideliems tarpatramiam (80-100m) perdengti naudoj metalines ARKOS. Ju geometr schemos ir tipai tokie pat kaip mediniu arku. Irazu nustatymo principai vienodi. Metal arku pakyla yra 1/5-1/6 tarpatramio ilgio Arkos yra istisines arba spragotines. Istis arku skerspjuv aukstis (1/50-1/80)l, o spragotiniu(1/30-1/60)l (l- trapatramis) istisines arkos dazniaus islenkiamos pagal kreive, nes grazesnis estetinis vaizdas.Spragotiniu arku konstrukscija g.b. panasi i lengvuju santvaru konstrukcij: juostos sudarytos is dvieju kampuociu arba dvieju loviu. Arku tinklelis g.b. trikampis su papildomais strypais, tuo atveju pagrindiniai stogo ilginiai tarp arku dedami papildomu strypu plokstumoje. Darant spyrini tinkleli su vertikaliais strypais pagrindiniai ilginiai prijungiami vertikaliosje plokstumoje. Dazniau naudoj trikampis tinklelis. Arku strypu irazos paprastai yra labai mazos ir ju skerspjuviai konstruktyviai parenkami pgal lankstuma. Atraminiu arku lankstai g.b. cilindrinio pavirsiaus, ploksti, balansyriniai. Lengvu arku virsaus lankstai g.b. projektuoj varztiniai arba glakstiniai. Sie lankstai gali perimti gniuzdymo ir tempimo jegas. Dedant lakstiniuose lankstuose platesnius lakstus, prie ju galima prijungti isilginius rysius, reikalingus arkos standumui is jos plokstumos padidinti. 16. Gelžbetoninės stogo konstrukcijos. Stogo plokštės dažniausiai būna briaunuotos. Briaunuotos plokštės gali būti nuo 6m iki 24m ilgio. Briaunuotos 6 ir 12 m ilgio plokštės būna 1,5-3 m plocio. Plokštės iki 6 m gali būti su itemptaja arba su neitemptaja armatura, o didesnio ilgio plokštės gaminamos su išanksto itemptaja armatūra. Išilginių briaunų aukštis siekia nuo 300 iki 450 mm. Tokių plokščių lentynos armuojamos suvirintais tinklais, briaunos – suvirintais plokščiaisias strypynais. Tokiose plokštėse dažniausiai montuojama inžinerinė įranga (vandentiekio, elektros kanalai). Stogo plokštėms dažniausiai naudojamas C20/25 iki C35/45 klases betonas. Denginiui gali būti naudojamos gelžbetoninės kevalinės plokštės. Jos gaminamos su statybine pakyla. Šios stogo plokštės turi išanksto nedidelį stogo nuolydį. Taip pat stogam perdengti naudojamos gelžbetoninės stogo sijos: vienšlaitės (6,912m ilgio), dvišlaitės (didesnių tarpatramių angoms perdengti 12-18m ilgio) arba su lygegrečiomis lentynomis(6-9-12m ilgio). Siekiant sutaupyti betono ir palengvinti sijas gaminamos dvišlaitės spragotuosios sijos. Taip pat taupant betona stogo sijos T‘ejinio arba dvi‘TT‘ejinio skerspjuvio. Sijos sienele ties atramom yra praplatinama iki apatinės lentynos pločio. Sijos skerspjūvio aukštis ties tarpatramio (l) viduriu yra 1/10 – 1/15 l; sienelės storis 60 – 100mm; apatinės lentynos plotis 250 – 300mm; viršutinės lentynos 1/50 – 1/60 l. Stogo sijos gaminamos iš C20/25 iki C40/50 b.kl. Pastatai, kuriu tarpatramis 18 – 36m dažniausiai dengemi santvaromis. Gelžbetoninės santvaros reikalauja mažiau metalo nei metalinės, taip pat atsparios korozijai.Santvaros pagal formą skirstomos į : segmentines, arkinės (jos yra racionalios, spyriuose ir statramsciuose yra nedidelės įražos,o juostose jos yra beveik vienodos); trikampės; paspyrinės; su lygiagrečiomis juostomis; 17. Mediniai rėmai, karkasai. Pagrindinis medinių rėmų privalumas – prie kolonų lengvai tvirtinamos sienų konstrukcijos, o rygeliu galima suteikti nuolydį, kuris atitinka stogo nuolydį. Todel mediniai rėmai naudojami ivairios paskirties pastatu statybai. Remai is klijuotu elementu dazniausiai gaminami gamyklose tuo tarpu is vienalyciu elementu (rastu,tasu,lentu)statybvieteje. Mediniu remu ivairove gan plati, bet dazniausiai naudojami: dvieju lankstu ir triju lankstu remai. Triju lankstu labiausiai paplite ir nuo arku skiriasi tik geometrine forma. Remu elementai dazniausiai buna kintamo skerspjuvio aukscio. Sudetingiausias remu elementas yra karnizinis kampas. Remu elementu skerspjuvio matmenys parenkami pagala irazas (lenkimo momentus ir isilgines jegas). Statybvieteje nesunkiai galima irengti remu sistemas su lankstais, karniziniais intarpais, taciau trukumas tas, kad nemazas mazgu skaicius, darbo imlumas. Remu ir mazgu sanduros irengaimos įkirčiais, padėklais ir varžtais, metaliniais apkabais, antdėklais ir t.t. Dvieju lankstu remai susideda is kolonu ir rygeliu. Esant didesnem apkrovom kolonos yra sudetinio skerspjuvio. 18. Metaliniai rėmai, karkasai. Vienaaukščiuose pastatuose metaliniu remu konstrukcijos nesiskiria nuo mediniu. Pagrindiniai elementai: statramščiai ir rygelis. Rėmas perima visas apkrovas kurios veikia pastatą.. Rėmų elementai panasus kai buna vienos arba daugiau angu. Skerspjuviai parenkami pagal veikiancias irazas metaliniai remai gali buti ištysiniai arba sudėtiniu konstrukcijų. Jei yra ištysinis rygelis tai jis dazniausiai su kolona sujungiamas standziai. Esant didesnėms apkrovosms arba tarpatramiams tiek rygeliai tiek kolonos gali buti sudetinio skerspjuvio, aukstis – pastovus arba kintamas. Esant santvarai metalines sienos su kolona yra tvirtinama lankstais (prie atramos srtypo prisukma juosta). Apkrova per kolonos stieba per kolonos baze perduodama i pamata 2 budais: 1. pritvirtinama standziai 2. lankstais. Atrėmimas lankstais yra gan retas del sudėtingo montavimo. Prie kolonos apacios tvirtinamas lakstas yra papildomai sustiprinamas standumo briaunomis. 19. Gelžbetoniniai rėmai, karkasai. Labiausiai paplite vienaaukščių pramonės pastatu statyboje gelžbetoniniai karkasai. Pagrindine laikanti konstrukcija – skersinis rėmas. Rėmas sudarytas: vertikalių elementų – kolonų, horizontalių – sijų, santvarų. Dazniausiai parmoniniuose pastatuose naudojami tiltiniai (remiasi išilgine kryptimi į kolonas,sijas) arba pakabinamieji (irengiami prie stogo siju ar santvaru, pritvirtinamos begiais) kranai. Išorinės pastatu sienos buna mūrinės, lengvos trisluoksnes ar sluoksniuotos gelžbetoninės plokštės. Konstrukcinės schemos: tarpatramiai- 6; 7,5; 9; 12; 18; 24;m, o rėmai- 3; 4,5; 6; 12;m zingsniu. Del temperaturiniu deformaciju pastatų kolonose atsiranda irazos. Tam kad irazu sumazinti pastatas skirstomas i blokus per deformacines siules. Nesildomuose pastatuose irengiamos siules kas 48m, sildomuose – 72m. erdviniams standumui uztikrinti pastatuose gali buti panaudoti metaliniai rysiai: horizontalus (santvaru apacioje ir virsuje), vertikalus (tarp kolonuir santvaru perima horizont. jegas). Vienaaukščių pastatų konstrukcijos Dažniausiai naudojamos konstrukcijos yra sienos, stulpai ir kolonos, sijos, santvaros ir kt. Konstrukcijos remiasi i pamatus. Standziai itvirtintos kolonos perima vertikalias ir angos linkme veikiancias horizontalias apkrovas. Konstrukcinis junginys kai sija standziai sujungiama su kolona – rėmu, o sija – rėmsija. Viena iš pagrindinių 1auksciu konstrukcinių sistemų – rėmai. Denginio konstrukcijos dirba dviem linkmemis: 1. remesi i pastato kampus arba visu perimetru esancias kolonas 2. denginio konstrukcijos perima visas horizontalias apkrovas. Vienaukscio pastato arkineskonstrukcijos remiasi I pamatus arba masyvias atramas (piliastrus). Tokiu pastatu denginio konstrukcijos skirstomos i plokščias (dirba tik vertikalioje plokstumoje tai santvaros, sijos, arkos, rėmai) ir erdvines (dirba dviem ir daugiau krypciu tai kupolai, kevalai, persikertancios sijos). Pagal vertikalias atramines reakcijas konstrukcijos skirstomos i skiečiančia (jos itvirtinamos lankstais) ir laisvai atremtasias (viena atrama lanksti o kita paslanki). 20. Dideliu tarpatramiu konstrukciju bendrybes ir klasifikavimas Sios konstrukcijos naudojamos didelems patalpoms be papildomu atramu uzdengti. Dideliu tarpatramiu pastatu konstrukcijos skirstomos i:ploksciasias ir erdvines. Ploksciosios konstrukcijos(santvara, sija, plokste) dirba kaip atskiras elementas, o erdvinese konstrukcijose ivarzos pasiskirsto ivairiomis kryptimis. Erdvines konstrukcijos yra skirstomos i: 1) plonasieniai kevalai ir klostes; 2) erdvines kryzmines konstrukcijos; 3) kabamosios konstrukcijos; 4) pniaumatines konstrukcijos; *erdvines konstruk. buna is standziu medziagu (medis, metalas, betonas, plastase) ir is nestandziu medziagu(lakstai, lynai, pleveles). Dideliu tarpatramiu konstrukcijoms ploksciosios konstrukcijos priskiriamos tuomet kai ju perdengiamos tarpatramis siekia 40m ir daugiau. Plonasieniai kevalai ir klostes. Kevalas yra dvieju kreivu pavirsiu ribojamas kunas kai atstumas tarp tu pavirsiu yra nedidelis lyginant su kitais matmenimis. Minetas atstumas yra kevalo storis. Kevalai yra skirstomi i 5 pagrindines grupes: cilindriniai kevalai, kupolai, kanoidiniai kevalai, hiperboliniai paraboloidai, laisvos formos kevalai. Kevalai buna viengubo ir dvigubo kreivumo, gaminami, surenkami arba montuojami. Pagrindine medziaga – gelzbetonis. Isgaubtuose yra gniuzdymo, igaubtuose tempimo jegos. Kevalai remiasi ant atraminio konturo, kuris atlaiko ivarzas perduodamas is kevalo. Kevalo atrama gali buti santvara, arka, sija. Klostes erdvine forma sudaro plokstieji elementai. Klostemis dengiami ivairios formos pastatai. Klostes gali buti sijines, arkines ar lauzytos formos, o dazniausiai pasitaikantis skerspjuvis yra trikampis arba trapecinis. Tinkamiausia medziaga klostems – gelzbetonis.labiausiai sio tipo konstrukcijos tinkamos stogams. Cilindriniai kevalai. Sie kevalai yra kreivi tik viena kryptimi. Jie remiasi galais i standzias diafragmas, kurios isdestomos tam tikru zingsniu. Cilindriniai kevalai gali buti vienanaviai arba daugianaviai, o pagal bangu skaiciu – vienabangiai arba daugiabangiai. Pagal tarpatrami ir bangos ilgi cilindriniai kevalai skirstomi i trumpus ir ilgus. Kupolai. Tai yra konstrukcija kurios forma gaunama sukant geometrine kreive aplink vertikalia asi. Kupolai gali buti remiami visu perimetru arba atskiruose taskuose. Gaminami is ivairiu medziagu. Kupolas yra gniuzdomas visomis kryptimis. Kupolai gali buti lygus, briaunuoti, banguoti ir kt. Kupolo danga gali buti skaidri ir neskaidri, pasitaiko ir sluoksniuotu kupolu. Kanoidiniai kevalai. Kevalu plokstuma gaunama dviejuose lygegreciose plokstumose, vienam strypo galui judant tiese, o kitam kreive. Kanoidiniai kevalai kaip ir cilindriniai dazniausiai buna viengubo kreivumo. Tokiu kevalu galuose irengiamos standumo diafragmos. hiperboliniai paraboloidai. Ju forma sudaro hiperbole slenkancios paraboles. Kertant juos nuozulniomis plokstumomis galima gauti israiskingos arhitekturos statinius ar denginius. Sio tipo kevalais dengiami staciakampio ar kvadrato formos visuomeniniai pastatai. Laisvos formos kevalas. Sios konstrukcijos formos negalima apibudinti zinomomis matematinemis israiskomis. Laisvos formos kevalai konstruojami remiantis eksperimentu rezultatais su sumazintu modeliu. *erdvines kryzmines konstrukcijos buna 2 tipu: kryzmines strypines konstrukcijos (trumpu strypu, plokscios stogo sistemos, uzdengiami ivairios paskirties stogai); kryzmines briaunuotos konstrukcijos (kvadratinio plano, su vienodais atstumais isdestomomis briaunomis). Pneumatines konstrukcijos. Tai kevalai kurie sujungti is orui nelaidziu medziagu. Kevaluose yra didesnis uz aplinkini oro slegis. Pneumat konstrukc tipai: Pripuciamos konstrukcij yra strypo arkos ar remo formos, uzdara erdve yra pripuciama iki tam tikro pastovaus slegio kuris suteikia laikancios galios. Svarbu uztikrinti konstrukcijos hermetiskuma. Dazniaus naudoj pripuciamos arkos, kurios isdestomos per pastato ilgi vienodu zingsniu ir sujungiamos rysiais. Dideliu tarpatram arkos prie pamatu jungiamos lankstiskai, o nedideliu- standziai. Pripuciamos konstruks patogios eksploatuote. Oru remiamos konstrukcijos sudaro 4- oruo ir h2o nelaidus apvalkalas, atraminis konturas, oro putimo irenginiai ir tamburas. Oro putim ireng sudaro patalpose perteklini slegi(didesn nei aplinkos) kuris ir palaiko projektine padeti. Privalumas- apvalkalas neprivalo buti hermetiskas, taciau putimo irenginiai turi uztikrinti slegi viduje(ventiliatoriai, kompresoriai) 3 ventiliatoriai- 1 nuolat veikia, 2as kai reikia kompensuoti slegio nuostolius del duru varstymo, 3ia konstrukcij pripuciant 1a karta. Trukumas- reikalingas nuolatini nenutrukstamas elektros energy tiekimas. Itin svarbu apvalkala apsaugoti nuo vejo. Apvalkalai stiprinami lynu tinklais. Pneumatines linzes Yra 2 kevalai kurie sujungti tarpusavyje ir atremti visu konturu ar tam tikrose vietose. Linzes buna skritulio arba staciakampes formos. Linzese buna sukuriamas perteklinis slegis arba sudaromas nedidelis vakumas. Linzes turi buti kuo plonesnes, taip sumazinamas pastato turis. Kaip linziu medz bandoma naudoti ne tik medz bet ir plona metala. Kombinuotosios pneumatines sitem t.y. arba pneumat ivairiu tipu konstrukcij derinys arba iprastu ir pneumat konstrukc derinys. KABAMOSIOS konstrukcijos ir ju pagr laikantieji elementai yra plonos metalines membranos arba lankstus plieniniai lynai.Butinas atraminis konturas, prie ju tvirtinami lynai , membranos 8 pagrindiniai kabamuju konstrukciju tipai: Kvantiniai tinklai juos sudaro statmenai susikertantys lynai, vieni is ju laikantys kiti stabilizuojantys. Lynai dzniaus tvirtinami prie pasvirusiu arku. Kvantiniu tinklu uzdaras konturas buna ziedo apskritimo ar elipses formos kuris islenktas erdveje. Dar 1as kabamuju konstr kvant tipu butu tentai. Kabantieji kevalai gaminami gelzbetonones ar lengvojo betono plokstes remiant ant kvantu veliau uzmonolitinant kvantu ir ploksciu sanduras. Kvantai isdestomi lygiagreciai arba radialiai. Trukumas- didele denginio mase. Membranos jos atlieka laikanc ir atitvarine funkcijas. Tokio tipo denginys irengiamas is ruloninio plieno arba aliuminio. Membranu formos yra ivairios, jomis galima uzdengti didelius plotus o statyb technolog nesudetinga Styginiai stogai nedidelio 18-36m tarpatramio usdengimui. Stugos isdestomos lygiagreciai arba radialiai. Didel tarpatramiu uzdengti negalima tik del didelio islinkimo nuo apkrovos, per dideliu sketimo jegu. Standziuju vantu stogai stadz vantu funkcij gali atlikti santvaros arba sijos(isdest arba radialiai arba lygiagreciai) tvirtinamos prie atraminio konturo, o si sudaro pasvirusios arkos arba islenkti ziedai. Stogai lengvi ir labia standus, bet metalo iseiga near itin ekonomiska. Dvijuosciu konstrukciju stogai sudaryti is lanksciu lynu kurie stabilizuojami ramsciais arbe templemis. Tokie stogai g.b. su lygiagrec arba radialiniais vantais. Laikantieji vantai visais atvejais yra igaubti. isgaubti vantai skirti stogui stabilizuoti. Stoguose atsiranda sketimo jegos kurios per atodangas perduod i grunta arba sienines pastato konstrukc. Laikancius ir stabilizuojancius vantus isdescius skirtingose vertikaliose plokstumose gaunamas klostuotas stogas. Kombinuotos sitemos jas sudaro lankstus ir standus vantai. Kartu atlaiko apkrovas todel pastati buna lengvesni (vilniaus sporto rumai) virs santvaru isdest ilginiai ir irengiama rulonine danga, po santvaromis pakabinamos rulonines lubos. Pakabinamos sistemos konstrukcijos sudaryt is iprastu standziu konstrukc ir isorin vantu. Vantai pritvirtintiprie statramsciu todel sios sistemos itin standzios. 21.Daugiaaukščių pastatų bendrybės. Metaliniai ir gelžbetoniniai karkasai. Pagal aukštingima pastatai skirstomi i vienaaukscius, mazaaukscius ir daugiaaukscius. Daugiaauksciai pastatai skirstomi i pramoninius, visuomeninius, gyvenamuosiu. Šių pastatų laikančios konstrukcijos yra labai panašios, pagrindiniai reikalavimai - konstrukcijų ilgaamžiškumas, atsparumas ugniai. Konstrukcijų parinkimo principai: jeigu tarpsniai, apkrovos, aplinka yra panašūs, tai tos pačios perdangų plokštės ar kitos konstrukcijos tinka visiems daugiaaukšiams pastatams. METALINIAI KARKASAI: Dažniausiai pasitaikantys metalinio karkaso pastatai yra stačiakampio ar kvadrato formos, kuriuose kolonos išdestytos vienodu žingsniu (4-6m).Dg.pastatų karkasas sudarytas iš sijų ir kolonų, kurios atlaiko vertikaliai veikiančias apkrovas. Horizontalias apkrovas atlaiko vertikalių ryšių sistema, kuri garantuja bendrą pastato standumą. Norint išvengti neigiamų pasekmių pastatuose yra įrengiamos temperatūrinės, deformacinės siūlės, kurios išdėstomos 60-90m atstumais. Šis išdėstymas priklauso nuo pastato paskirties,konstrukcinio sprendimo. Prie pagrindinių laikančių konstrukcijų priskiriame ir standumo ryšius. Skerspjūviai sudaryti iš nedidelio skaičiaus elementų ir yra patogūs sijoms prijungti. Sijos prie kolonu prijungiamos standžiai naudojant montažinius staliukus arba antdeklus, gaunamas standus skersinis remas. Metalinės kolonos dažniausiai būna 2 aukštų aukščio ir pastovaus skerspjūvio. Dg. pastatų kolonų skerspjūviai yra dvitėjo,daugiasienio, kryžminių tipų. GELŽBETONINIAI KARKASAI:G.karkasai skirstomi į 2 rūšis;rėminiai-diafragminiai, diafragminiai. Diafragmos –metaliniai ryšiai išdėstomi visuose aukštuose. Rėminiai pastatai, tai mažesni daugiaaukščiai pastatai, kurių rėmą sudaro sijos, kolonos. Kolonų ir sijų jungtis- standžios. Aukštesniuose daugiaaukščiuose pastatuose apkrovas atlaiko remas ir diafragma.Tokie pastatai: rėminiai-diafragminiai. Jei pastatas labai aukštas, tai apkrovas atlaiko tik diafragmos. Tokie pastatai vadinami diafragminiais. Tipinis daugia.pastatų aukštų aukštis 3,6/4,8/6 ar 7,2m. Kolonų aukštis 1-4aukštų.Dažniausiai būna apvalaus arba stačiakampio skerspjūvio ir išdėstomos šiais žingsniais: 6x6; 6x9; 9x9; 6x12; 12x12. Kolonoms naudojama nuo c16/20 iki c45/55 klases betonas. 22.GRINDŲ IR LAIPTŲ KONSTRUKCIJOS.REIKALAVIMAI LANGAMS IR DURIMS. GRINDYS-pastato konstrukcija, kuri įrengiama ant perdangos arba grunto. Grindims reikalavimai:standumas, stiprumas, elastiškumas, šilumos izoliacija,atsparumas drėgmei, nedegumas, paprasta priežiūra, ekonomiškumas. Grindų konstrukcijos sluoksniai:grindų danga, pasloksnis, islyginamasis sluoksnis, hidroizoliacija, paruošiamasis sluoksnis, šilumos ir garso izolicija, kiti papildomi sluoksniai. Grindų danga skirstoma į ruloninę, vienalytę monolitinę, gabalinę. Ruloninės grindys yra iš polimerinių medžiagų, klojamos ant sauso, lygaus medžiagų paviršiaus. Jos klijuojamos, prišaudomos arba prikalamos. Vienalytes monolitines- betoninės arba asfaltinės grindys. Asfalto grindys įrengiamos liejant asfaltą, klojant asfalto plyteles.Smelis, žvyras naudojamas kaip užpildas (15-25mm storio) ant kieto paviršiaus.+nelaidžios vandeniui,nebrangios. –paviršius nelygus, šiurkštus, o del aukštos temperaturos deformuojasi. Betoninėe grindys įrengiamos iš gamykloje pagamintų plytelių. + nelaidžios vandeniui,nebrangios, ilgaamžės. –šaltos, kietos. Gabalinės grindys: lentų grindys, medienos plaušo, parketo, keraminės plyteles,laminuotos grindys. Lentų grindys klojamos ant tarpaukštinių perdangų arba grunto. Buna vienasluoksnes, dvisluoksnes. Drėgnis lentų 10-12%. +šiltos, lengvai remontuojamos, elastiškos. –degios, sunku užtikrinti sanitarines, higienines savybes. Parketo grindys- daromos iš aukščiausios rūšies medienos: ąžuolo, buko, skroblo, uosio, beržo. Parketo grindų paviršius šlifuojamas,padengiamas laku, vašku. Drėgnis ne didesnis kaip 8% Savybės kaip lentų grindų. Laminato danga-klojamos ant betono su garso ir drėgmes izoliacijos psgrindu. Turi 6 klases, pagal kurias nustatomas atsparumas nusidevejimui. + lengvai montuojamos, kietos,patvarios. Keramines plyteles- irengamos ant 15-20mm storio skiedinio, kuriuo užpildomos siūlės.Jei patalpa drėgna po plytelių grindimis įrengiamas hidroizoliacinis sluoksnis. + gerai valomos, ilgaamžės, atsparios cheminiams poveikiams.- nepatvarios smūgiams. LAIPTAI: pastato dalis, kuri padeda susisiekti patalpoms, išdėstytoms skirtinguose lygiuose. Laiptai gali būti mediniai, gelžbetoniniai, metaliniai, misrūs.Laiptus sudaro nuožulni horizontali aikštelė, turėklai ir laiptatakiai, kurie yra pagrindiniai laikomieji elementai. Dažniausiai naudojami laiptatakio nuolydžiai 1:2, 1:1,8, 1:1,5 nuolydis priklauso nuo pastato architekturinių –planinių sprendimo. Viename laiptatakyje 10-15 pakopų. Pakopų matmenys priklauso nuo laiptatakio nuolydžio, o parenkant laiptatakio plotį reikia atsižvelgti į pastato paskirtį, žmonių skaičių. Laiptakio plotis buna 1-1,2m, rūsycokoliniuose aukštuose 0,8-0,9m. Laiptų aikštelės daromos nesiauresnės kaip 1,2m. Turėklų aukštis 0,9-1m. Tureklai gali buti mediniai,metaliniai. Porankiai mediniai,metaliniai, plastmasiniai. LANGAI: medžiagų, stiklo ivarovė leidžia gaminti įvairių formų ir dydžių langus.Tai priklauso nuo architektūrinių, estetinių reikalavimų. Dažniausiai naudojami stačiakampes formos langai. Langų plotas turi būti ne mažiau kaip 1/8 grindų ploto. Pagrindiniai lango elementai: stakta, rėmas, stiklas ar stiklo paketas. Rėmai iš medienos gali būti vientiso skerspjūvio arba klijuoti. Rėmai būna su viengubu, dvigubu, trigubu stiklu ar stiklo paketu. Norint pasiekti didesnę šiluminę varža ir geresnę garsi izoliacija, reikia rėmus su trigubu stiklu arba paketu ir viengubu stiklu.Stakta ir rėmai gali būti mediniai, plastmasiniai,aliuminiai. Jei stakta medinė, ją būtina apsaugoti nuo dregmės, tai galima padaryti impregnuojant medines dalis ar su hidroliacines medziagos pagalba.Rėmai gali būti varstomi i vidų, į išorę, suktis ties viduriu apie horizontalia ašį ir t.t. Langų kategorijai priskiriamos balkonų durys. DURYS:priklausomai nuo paskirties būna ivairių matmenų ir formos. Medines, plastmasines, kompleksines, metalinės, vienvėrės, dvivėrės, aklinos, istiklintos.Pagal varstymo kryptį jos būna : varstomos į vieną pusę,varstomos i abi puses,stumdomosios, sukamosios. Jos skirstomos į išorines ir vidines. Vidines patalpų durys būna vienvėrės, dvivėrės, įstiklintos, aklinos, su slenkčiu ir be jo. Bendrų kambarių durys-aklinos, įstiklintos,vienvėres 0,9-1,1m pločio ir dvivėres iki 1,4m pločio. Miegamųjų- vienvėrės 0,8-1m pločio. Pagalbinių patalpų, vonios- aklinos 0,6-0,7m pločio. Durų aukštis- 2-2,3m. Vienvėrių durų plotis 0,9m., dvivėrių 1,3-2m. Durys susideda iš staktos , su slenkčiu ar be jo ir ikabinamų su vyriais durų savarų. .

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!