Bituminės ir degutinės rišančiosios medžiagos bei gaminiai

13. BITUMINĖS IR DEGUTINES RIŠANČIOSIOS MEDŽIAGOS BEI GAMINIAI § 1. BENDROS ŽINIOS Bituminės ir degutinės rišančiosios medžiagos — tai sudėtingi daugiamolekulinių angliavandenilių ir jų junginių su siera, deguo­nimi ir azotu mišiniai, kurių fizinės-mechaninės savybės žymiai kin­ta, kintant temperatūrai. Bituminės ir degutinės rišančiosios medžia­gos skirstomos į: bitumines, sudarytas iš naftos bitumų arba naftos ir gamtinių bitumų lydinių; degutinės — akmens anglių ir skalūnų degutu miši­nius arba pikių ir degutinių alyvų lydinius; gudrondegutus, sudary­tus iš produktų, kurie gaunami, oksiduojant akmens anglių pokosto ir naftos gudrono mišinį; deguto-bitumo-polimerų, į kurių sudėtį įei­na naftos bitumai arba akmens anglių deguto medžiagos ir polimerai (įskaitant kaučiuką). Svarbiausios bituminių ir degutinių medžiagų savybės yra šios: nepralaidumas vandeniui, atsparumas rūgštims, šarmams, agresy­viems skysčiams ir dujoms. Be to, šios medžiagos gerai sulimpa su akmens medžiagomis, mediena, metalais. Kaitinant jos suminkštėja, o atšąlant — greitai kietėja. Iš bituminių ir degutinių rišančiųjų medžiagų gaminami asfalti­niai skiediniai ir betonai, stogo dangos, hidroizoliacinės ir garo izolia­cinės medžiagos ir gaminiai, hidroizoliacinės, stogo ir kelių mastikos ir emulsijos, stogo ir hidroizoliacinės pastos. Iš jų gaminamos her­metinės medžiagos siūlėms hermetinti ir lakai — antikorozinei meta­lų apsaugai. § 2. BITUMAI Pagal žaliavą bitumai skirstomi į gamtinius ir naftos. Pagal konsistenciją (18°C temperatūroje) jie skirstomi į kietus, pusiau kie­tus ir skystus, o pagal pagrindinę paskirtį — į statybinius, stogo ir kelių. Gamtinis bitumas — tai organinė juodos arba tamsiai rudos spal­vos medžiaga. Kaitinamas jis palaipsniui minkštėja ir suskystėja, o ataušdamas — kietėja. Vandenyje bitumas netirpsta, bet lengvai tirpsta anglies disulfide, chloroforme, benzole ir, kiek sunkiau, ben­zine. Gamtinio bitumo struktūra ir fizinės-mechaninės, fizinės-che-minės savybės yra artimos naftinių bitumų savybėms (gamtinis bitu­mas atsparesnis atmosferiniams ir cheminiams veiksniams, nes jame nėra parafino ir yra daugiau mineralinių medžiagų). s Grynas gamtinis bitumas retai sutinkamas. JKiek dažniau jis ran­damas bitumo prisigėrusiose (asfaltinėse) uolienose (klintyse, dolo­mituose, smiltainiuose, grunte). Gamtinis bitumas susidarė iš naftos, pakliuvusios j viršutinius žemės plutos sluoksnius, lėtai atsiskiriant iš jos lengvoms ir vidutinėms frakcijoms ', o taip pat vykstant oksi­dacijos ir polimerizacijos procesams. Gamtinj bitumą galima išskirti, virinant asfaltines uolienas kati­luose arba veikiant jas organiniais tirpikliais. Nepakankamai kietas bitumas oksiduojamas, prapučiant perkaitintais garais arba oru. Statybinėms medžiagoms gaminti vartojami ir asfaltinių klinčių bei asfaltinių dolomitų milteliai — asfalto milteliai. Asfalto milte­liuose yra 5—8% bitumo; jie vartojami asfaltinei mastikai ir asfalt­betoniui gaminti. Pridėjus asfalto miltelių, gaminiai būna kietesni ir minkštėja aukštesnėje temperatūroje. Naftos bitumas— tai naftos perdirbimo produktas. Pagal perdir­bimo būdą naftos bitumai yra trijų pagrindinių rūšių: liekamieji gudrorian oksiduotieji ir krekinginiai. -----Liekamasis gudronas gaunamas, nudistiliavus iš naftos benziną, žibalą ir žymią dalį alyvinių frakcijų atmosferiniu-vakuuminiu būdu. • Normalioje temperatūroje gudronai yra kietos arba beveik kietos, •tamsios arba tamsiai rudos spalvos medžiagos. Oksiduotieji bitumai gaunami, prapūtus orą per naftines liekanas (mazutą, gudroną), esant 240—300 °C temperatūrai. Siame procese oro deguonis reaguoja su vandeniliu, ir susidaro vandens garai. Ne­tekdami vandenilio, naftiniai likučiai tirštėja — polimerinasi ir su-tankėja. Krekinginiai bitumai gaunami, krekinguojant naftą ir naftines alyvas (t. y. skaidant jas aukštoje temperatūroje, siekiant gauti maksimalų benzino kiekį). Prapučiant per šias liekanas orą, gaunami oksiduotieji krekinginiai bitumai. Pagal kietumą, tąsumą ir minkštėjimo temperatūrą kietieji ir pu­siau kieti bitumai skirstomi į markes (32 lent.). Bitumo kietumas (pasipriešinimas dalelių perstūmimui) priklauso nuo temperatūros. Žemoje temperatūroje bitumas būna žymiai kie­tesnis, o aukštoje temperatūroje jis suskystėja. Kietumo rodiklis — tai adatos, veikiamos tam tikro dydžio apkrovos, įsmigimo per 5 s gylis (matuojamas dešimtosiomis milimetro dalimis) į 25 arba 0 °C temperatūros bitumą. Bandoma specialiu prietaisu — penetrametnu Bitumo tąsumas randamas duktilometru, kuriuo baTfdomos (tėtri-piamos) bituminės „aštuoniukės". Bitumo tąsumo rodikliu yra „aš- A .A. A. tuoniukės" pailgėjimas (cm) iki ji nutrūksta. Tempimo greitis — 5- cm/min; bandomų aštuoniukių temperatūra — 25 arba 0 "C. Bitumo minkštėjimo temperatūra randama prietaisu „Žiedas ir rutuliukas" (13.1 pav., a). Nustatyta, kad bitumo minkštėjimo tem­peratūra atitinka vandens temperatūrą prietaise tuo momentu, kai rutuliukas nusileidžia ant apatinės lentynėlės (137T~pav., c). Sunkiausiai lydosi BH-V markės bitumas, kurio minkštėjimo tem­peratūra 90 °C. Tuo atveju, kai minkštėjimo temperatūra turi būti aukštesnė, vartojamas rubraksas — naftos bitumo perdirbimo pro-dūktas. Jis gaunamas, oksiduojant 260—300 °C temperatūroje bitumą su šarmų priedu.. Rubrakso minkštėjimo temperatūra^ 135 °C; jis vartojamas šilumai atsparioms hidroizoliacinėms medžiagoms ga­minti. Tarp aprašytųjų bitumų savybių yra tam tikras ryšys. Kietiesiems bitumams būdinga aukšta minkštėjimo temperatūra ir mažas tąsu­mas. Žemos minkštėjimo temperatūros bitumai yra tąsesni. Svarbios yrk ir šios bitumų savybės: užsidegimo temperatūra, patvarumas vandenyje (priklauso nuo alyvų, dervų ir asfaltenų kiekio bitume), adhezija, atsparumas atmosferiniams veiksniams ir kt. Bitumus sta­tybai reikia parinkti, atsižvelgiant j eksploatacines sąlygas. Skysti bitumai skirstomi j dvi klases: A klasės — tirštėjančius vidutiniu greičiu, ir B klasės — lėtai tirštėjančius; kiekvienos klasės bitumai dar skirstomi j 6 markes. Skysti bitumai gaunami ne tik perdirbant naftą, bet ir praskiedžiant kietą arba pusiau kietą bitumą skystais naftos produktais. § 3. DEGUTAI. SUDĖTINES ORGANINĖS RISANCIOSIOS MEDŽIAGOS Degutai — tai klampūs, juodos arba tamsiai rudos spalvos, bū­dingo kvapo skysčiai, sudaryti iš angliavandenilių ir jų junginių su siera, azotu ir deguonimi. Degutai gaunami, kondensuojant dujinius produktus, kurie susidaro, irstant organinėms medžiagoms (akmens anglims, durpėms, medienai ir kt.) aukštos temperatūros aplinkoje, kur neprieina oras. Statyboje plačiausiai vartojamas akmens anglių degutas, kuris dažniausiai gaunamas kaip šalutinis produktas, kok-suojant akmens anglis arba gaminant iš jų dujas. Skaidant akmens anglį, susidaro žaliasis degutas, kuris statybos .reikalams nevartojamas. Jame yra didelis kiekis lakiųjų medžiagų, kurios, net nežymiai pakaitintos (pavyzdžiui, saulės spindulių), išga­ruoja ir todėl pasikeičia deguto savybės (padidėja trapumas). Iš žaliojo deguto atskiriamos lengvosios ir vidutinės alyvos, ir gauna­mas valytas degutas. Deguto sudėtinės dalys atsiskiria jvairioje temperatūroje: leng­vosios alyvos — iki' 170 °C, vidutinės—170—270 °C; sunkiosios — 270—300 °C ir antraceno alyva — 300—360 °C. Atskyrus alyvas, gau­namas pikis — juodos spalvos, kieta medžiaga. Pikis gaminamas tri­jų rūšių: minkštasis, vidutinis ir pikis, gautas, koksuojant akmens anglis žemoje, t. y. 450—600 °C, temperatūroje. Sie pikiai vieni nuo kitų skiriasi minkštėjimo temperatūra. Pikio minkštėjimo tempera­tūra priklauso nuo alyvų atskyrimo laipsnio: kuo daugiau jame yra alyvų, tuo jis minkštesnis. Antraceno alyva — tai skysta, žalsvai geltonos spalvos masė; ji pasižymi būdingu kvapu, kurį jai suteikia fenoliai ir sieros junginiai. Akmens anglių degutas kelių statybai gaunamas, koksuojant ang­lis arba sulydant akmens anglių pikį su alyvomis, arba atskiriantvandenį iš žaliojo deguto. Jie gaminami aštuonių markių: nuo XI-1 iki Jl-8. Sudėtinis degutas (JXC\—JXC8 markių) gaunamas, sulydant pikį su antraceno alyva. Sudėtinis degutas yra pakankamai rišlus, paly­ginti netrapus, mažai suminkštėja nuo saulės spindulių. Jis varto- • jamas stogo dangos medžiagoms, priklijavimo ir dažymo mastikoms gaminti ir kelių statybai. Keičiant sudėtinių dalių santykį, galima pagaminti įvairaus kietumo ir įvairios minkštėjimo temperatūros su- : dėtinj degutą (kuo daugiau pikio, tuo kietesnis, trapesnis ir aukš­tesnės minkštėjimo temperatūros yra lydinys). Degutinės medžiagos nepūva, nes jose yra fenolų. Tačiau atvirame ore jos greičiau senėja (padidėja kietumas, trapumas, sutrūkinėja), negu bituminės. Dirbant su degutinėmis medžiagomis, reikia laikytis saugumo technikos tai­syklių. Skalūnų alyva gaminama, termiškai apdirbant degius skalūnus, neprieinant prie jų orui. Tokiu būdu gaunamos dujos, žemos tempe­ratūros degutas ir puskoksis. Degutas dar skaidomas j benziną, dize-linį kurą ir kt. medžiagas. Likutis (skysta masė) ir vartojamas kaip skalūnų alyva. Pagal savybes šis degutas skirstomas į šešias mar­kes (Cl—C6). Sudėtinės organinės rišančiosios medžiagos. Iki XX a. vidurio buvo vartojamos arba bituminės, arba degutinės medžiagos. Tačiau, vienos ir kitos medžiagos turi trūkumų: bituminės medžiagos drėg­noje aplinkoje gali pūti (degutinės yra atsparios biologiniams veiks­niams), o degutinės, kaip jau buvo minėta, ore greičiau senėja. To­dėl mūsų šalyje gaminamos sudėtinės, biologiniams veiksniams atsparesnės medžiagos: pikio-bitumo, bitumo-pikio, gudrondegutai, gumos-bitumo, bitumo-polimerų. Pikio-bitumo ir bitumo-pikio mišiniai gaunami, mechaniškai su­maišant akmens anglių pikį su naftos bitumu. Sie mišiniai biolo­giškai atsparesni už bitumą, o, palyginus su degutu, lėčiau senėja. Tačiau praktiškai ne iš kiekvieno pikio ir ne su bet kokiu bitumu įmanoma pagaminti homogeniškus mišinius (dažnai jie išsisluoks-niuoja). Todėl tokie mišiniai plačiau negaminami. Gudrondegutai gaminami, oksiduojant aukštesnėje kaip 200 °C temperatūroje pusiau kietus (BH-I, BH-II) bitumus ir antraceninj akmens anglių pokostą (antraceno alyvą). Gautasis produktas yra atsparus biologiniams veiksniams ir jį galima pagaminti reikiamos minkštėjimo temperatūros. Gudrondegutai vartojami stogo dangos ir hidroizoliacijos medžiagoms gaminti. Gumos-bitumo rišančioji medžiaga gaminama iš bitumo ir gumos (senų padangų ir gumos pramonės atliekų). Guma susmulkinama ir ištirpinama bitume (kaitinant). Pagaminta vienalytė medžiaga už bitumą yra stipresnė, elastingesnė, atsparesnė šalčiui, biologi­niams veiksniams ir lėčiau senėja (lakiosios frakcijos iš bitumo neiš­garuoja, o įeina į brinkstančios gumos sudėtį).§ 4. ASFALTINIS SKIEDINYS IR BETONAS. DEGUTINIS BETONAS Asfaltiniai skiediniai ir betonai — tai dirbtinės medžiagos, gau­namos, sutankinant specialius mišinius iš bitumo, mineralinių mil­telių ir užpildų — smėlio (skiediniai) ir skaldos arba žvirgždo (beto­nai). Tokie mišiniai vartojami karšti arba šalti. Karšti mišiniai (ne žemesnės kaip 150 °C temperatūros) klojami ant sauso pagrindo, o šalti — ir ant drėgno pagrindo. Salti mišiniai kietėja lėčiau, negu karštieji; jie kietėja, išgaruojant tirpikliui. Asfaltinių mišinių rišan-čioji medžiaga yra bitumo ir mineralinių miltelių (asfaltinių, klin­tinių, dolomitinių) mišinys (asfaltinė mastika); vartojama taip pat ir gamyklose pagaminta asfaltinė mastika, pridedant j ją bitumo. Mineraliniai milteliai turi būti sausi, purūs; pervežant ir laikant juos reikia apsaugoti nuo drėgmės. Karštasis asfaltinis skiedinys gaminamas iš išlydyto bitumo, sau­sų mineralinių miltelių ir išdžiovinto bei pakaitinto smėlio. Bitumas turi atitikti sukietėjusio skiedinio eksploatacijos sąlygas. Pavyzdžiui, grindims uždarose patalpose galima vartoti asfaltinį skiedinį iš bitu­mo, kurio minkštėjimo temperatūra yra 40 °C, o šaligatviams asfal­tinis skiedinys gaminamas iš bitumo, kurio minkštėjimo temperatū­ra yra žymiai aukštesnė. Smėlis turi būti sausas ir švarus, iki 5 mm stambumo. Rišančio-sios medžiagos imama 10—-15% daugiau, negu jos reikia užpildų tuštumoms užpildyti. Asfaltinis skiedinys vartojamas pramoninių pastatų grindims, šaligatviams ir kelių su intensyviu judėjimu dan­gai. Asfaltinio skiedinio fiziniai-mechaniniai rodikliai nustatyti tokie: Qt >2200 kg/m3; /?g„>30 kG/cm2 (2,94 MN/ra2) 2; vandens įgeriamu-mas^l,5% (tūrio atžvilgiu). Karštasis asfaltbetonis gaminamas iš bitumo, mineralinių milte­lių, smėlio ir skaldos. Skalda gali būti iki 15, 25 mm arba iki 40 mm stambumo. Užpildai turi būti iš stiprių ir tankių uolienų, sausi ir švarūs. Betono sudėtis parenkama pagal gatavus receptus arba apskaičiuojama pagal specialią metodiką. Svarbiausios asfalt­betonio savybės yra šios: stiprumas, laidumas vandeniui ir atsparu­mas šalčiui. Labai svarbi savybė yra ir asfaltbetonio stabilumas. Stabilumas bandomas tokia tvarka: 210 kG/cm2 slėgiu supresuojamas 5 cm skersmens ritinėlis ir jis prastumiamas per 4,4 cm skersmens žiedą. Aukštos kokybės asfaltbetoniniam ritinėliui prastumti reikia ne mažesnės kaip 900 kg apkrovos. Karštasis asfaltbetonis gaminamas kilnojamose ir stacionarinėse gamyklose. Bitumas, smėlis ir skalda pakaitinami iki 175 °C, o mil­teliai— iki 105 °C; po to medžiagos dozuojamos, sukraunamos į mai­šytuvą ir sumaišomos. Dangos pagrindu gali būti akmeninis grindinys, betono arba skal­dos sluoksnis. Kelio danga daroma iš vieno arba dviejų sluoksnių,kurie sutankinami sunkiais volais. Klojamo asfaltbetonio tempera­tūra turi būti ne žemesnė kaip 130 °C. Karštas asfaltbetonis varto­jamas ir labai storam hidroizoliaciniam sluoksniui, grindims ir kt. Šaltasis asfaltbetonis gaminamas iš naftinio bitumo, mineralinių miltelių, tirpiklio ir užpildų — smėlio ir žvirgždo (arba skaldos). Kaip tirpiklis, vartojamas benzolas, gazolinas3, lakinis benzinas (uaitspi-ritas) ir kt. Pagamintas mišinys vartojamas, esant bet kokiam orui; ant pagrindo jis paskleidžiamas 5—8 cm storio sluoksniu, kuris su­tankinamas lengvu volu. Galutinai sluoksnis sutankėja (per keletą dienų), judant transporto priemonėms. Kietėjimo procesas tęsiasi 20—30 parų. Šaltasis asfaltbetonis pigesnis už karštąjį, tačiau jis ne toks patvarus. Be aprašytųjų asfaltbetonių, dar vartojamas plūktasis asfaltas — bitumo ir mineralinių priedų mišinys (be užpildų), skirtas nedide­lėms duobutėms kelių dangoje užtaisyti; asfaltinės plokštės — iš as­faltinio skiedinio ir asfaltbetonio pagamintos plokštės grindims ir šaligatviams; spalvotasis asfaltbetonis — asfaltbetonis su pigmentų priedu. Degutiniai skiediniai ir betonai yra asfalto skiediniams ir asfalt­betoniams analogiškos medžiagos. Ore jie greitai oksiduojasi ir tam­pa trapiais. Palyginus su asfaltbetoniu, jie mažiau atsparūs vande­niui ir šilumai, greičiau nusidėvi, o neigiamoje temperatūroje —■ daugiau deformuojasi. Degutinis betonas vartojamas III kategorijos akeliams ir remonto darbams (už gyvenviečių ribų). S § 5. STOGO IR HIDROIZOLIACINES MASTIKOS Stogo ir hidroizoliacinėmis mastikomis vadinamos plastiškos me­džiagos, kurios gaunamos, sumaišant organines rišančiąsias medžia­gas su mineraliniais priedais ir kitokiomis medžiagomis (antisepti­nėmis, plastifikuojančiomis ir kt.). Ruloninėms medžiagoms suklijuoti ir priklijuoti ir hidroizoliacijai vartojamos bituminės, degutinės, de-guto-bitumo, gudrondeguto, bitumo-polimerų, bitumo-gumos ir gud-rondeguto-polimerų mastikos. Bituminės, degutinės ir kompleksinės medžiagos yra rišantieji komponentai, pasižymintieji klijinėmis ir hidroizoliacinėmis savybėmis. Į mastikas dedama priedų, kad jos bū­tų termiškai atsparesnės, ne tokios trapios ir kad mažiau reikėtų rišančiųjų medžiagų. Vartojami miltelių pavidalo priedai (klinčių, dolomitų, kreidos, plytų, talko milteliai, cementas ir kt.) ir pluoštiniai priedai (VII—VIII rūšies asbestas, trumpapluoštė mineralinė vata ir kt.). Galima vartoti smulkių mineralinių ir pluoštinių priedų miši­nį (kombinuotus priedus). Pagal panaudojimo būdą mastikos skirstomos į karštas ir šaltas. Vartojamos tokios karštąs mastikos: bituminės, įkaitintos iki 160— 180 °C, degutinės ir gudrondeguto — iki 130—150 °C, su polimerų prie-du — iki 70 °C. Šaltos mastikos — tai naftos bitumo tirpalo organi­niame tirpiklyje (benzine, ligroine, uaitspirite, kukersoliniame lake, žalioje naftos alyvoje ir kt.), priedų, antiseptinių medžiagų, o kartais ir specialių priedų mišinys. Šaltos mastikos vartojamos nepakaitin­tos, jeigu aplinkos temperatūra-—iki +5°C; žemesnėje temperatū­roje šaltos mastikos vartojamos pakaitintos iki 60—70 °C. Pagal paskirtį mastikos skirstomos į priklijavimo, vartojamas ruloninėms medžiagoms suklijuoti ir priklijuoti (stogo dangos ir hidroizoliavimo darbams), stogo-hidroizoliacines, vartojamas berulo-ninei dangai ir hidroizoliacijai, o taip pat ir ruloninėms medžia­goms suklijuoti bei priklijuoti, ir hidroizoliacines asfaltines, vartoja­mas hidroizoliaciniam tinkui arba lietinei hidroizoliacijai. Karštosios mastikos gaminamos tokių markių: bituminės — MBK-F-55, MBK-r-65, MBK-r-75, MBK-r-85 ir MBK-r-100; bitumo-gumos — MPE-r-n-100, MPE-r-n-1-100; degutinės — MflK-r-50, MAK-r-60, MAK-r-70; gudrondeguto — Mr-r-70. Šaltosios mastikos gaminamos tokių markių: ibitumo-soliarinės alyvos — MEK-X-60, MBK-X-65 ir MBK-X-75; bitumo-kukersolinės — BJIK-I ir BJIK-II4. Mastikos rūšis (bituminė, degutinė ir t. t.) turi atitikti prikli­juojamųjų ir suklijuojamųjų medžiagų rišančioms medžiagoms. Bi­tuminės ir kompleksinės bituminės mastikos vartojamos bituminėms arba kompleksinėms bituminėms ruloninėms medžiagoms suklijuoti ir priklijuoti, o degutinės — degutinėms. Mastikos šiluminis atsparumas (nustatomas pagal specialią me­todiką) turi atitikti klimatines sąlygas ir stogo dangos nuolydį. Kai mastikos šiluminis atsparumas per mažas, karštomis dienomis ji išteka iš po ruloninių medžiagų, o kai dangos nuolydis didelis, gali nušliaužti visa danga. Mastikos gaminamos specialiuose cechuose. Priedai turi būti ne drėgnesni kaip 3—5%. Priklijavimo mastikose turi būti 15—25% pluoštinio priedo. Sudėtinių priedų (50% pluoštinio ir 50% milte­lių) imama .20—30% (mastikoje MEK-r-55) ir 25—35% —kitų mar­kių mastikoms. Mastikoms MEKT-75, 85 ir 100 galima vartoti tik miltelių pavidalo priedus. MBK-F-55 ir 65 mastikoms miltelių pavi­dalo priedus galima vartoti tiktai tuo atveju, kai mastika vartoja­ma labai mažo nuolydžio (iki 2,5%) stogui. Analogiškai vartojami priedai ir degutinėms mastikoms gaminti, kurių dedama tokie kie­kiai: 5—15% pluoštinių, 15—20% sudėtinių; miltelių pavidalo prie­dai vartojami tada, kai labai mažas stogo nuolydis. Gaminant asfal­tinę hidroizoliacinę mastiką, dedama 65—70% miltelių pavidalo ir 15—25% pluoštinių priedų. Priklijavimo ir stogo-hidroizoliacinė mastika 18±2°C tempera­tūroje turi būti kieta vienalytė medžiaga, be matomų priemaišų irį bitumu nepadengtų dalelių. Sukietėjęs mastikos sluoksnis turi būti ^pakankamai lankstus, [kaitintos mastikos (bituminės — iki 160— i,180°C, o degutinės ir gudrondeguto — iki 130—150°C) turi būti j lengvai užtepamos (šepečiu arba mentele) ant lygaus paviršiaus iki \_-stiklirii§_ audinys ir kt.) jmirkytas arba jmirkytas ir padengtas organinėmis rišančiosiomis medžiagomis; medžiagos, kuriose juostinio pagrindo nėra ir kurios gaunamos, kalandrais valcuojant į juostas organinių rišančiųjų medžiagų, už­pildų ir priedų mišinį. Labiau paplitusios pirmosios grupės medžiagos; antrosios gru­pės medžiagos yra vertingos tais atvejais, kai stogo danga turi būti lankstesnė (ypač žemesnėje temperatūroje). Ruloninės medžiagos, kurių pagrindas jmirkytas ir padengtas organinės rišančiosios medžiagos sluoksniu 5, dar apibarstomas įvai­riu barstalu: talko milteliais, smulkiu žėručiu, smulkiu paprastu, spalvotu arba nuspalvintu 0,5—3 mm stambumo smėliu. Barstalas apsaugo dengiamąjį sluoksnį nuo saulės, šviesos, drėgmės, oro deguonies, dujų ir kitokių žalingų faktorių įtakos. Kuo didesnį pa­viršiaus plotą dengia barstalas, tuo lėčiau senėja ruloninis stogas. Be to, barstalas sumažina degamumą ir neleidžia sulipti juostai, suvyniojant ją į ruloną. Pagal panaudotą rišančiąją medžiagą ruloninės medžiagos skirs­tomos į bitumines, degutines, deguto-bitumo, gudrondeguto ir bitumo-polimerų. Bituminės medžiagos atsparesnės atmosferiniams veiks­niams (ypač saulės spindulių įtakai), ir stogo danga ilgiau tveria, negu danga iš degutinių medžiagų. Tačiau drėgnoje aplinkoje de-gutinės medžiagos yra patvaresnės (nepūva kartonas), nes degute yra antiseptinių medžiagų (fenolų). Stogo danga (o kartais ir hidroizoliacinis sluoksnis) dažniausiai daromi iš keleto ruloninės medžiagos sluoksnių, kurie prie pagrindo ir tarpusavyje suklijuojami bitumine (bituminės ruloninės medžia­gos) arba degutine (degutines ruloninės medžiagos) mastikomis. Dangos nuolydis — 7—15°.Daugumai ruloninių medžiagų gaminti vartojamas specialus, is augalinio pluošto, maltų skudurų, makulatūros ir celiuliozės paga-""rnintas kartonas, kuris turi būti stiprus, lankstus ir gerai įgeriatitis organines rišančiąsias medžiagas. Kartonas turi būti ištisas, bė raukšlių ir skylių. Kuo sunkesnis kartonas, tuo jis stipresnis ir dau­giau įgeria bitumo (deguto). Pagal 1 m2 kartono mase" gramais Jis ^skirstomas į markes \ (250—650) i Juostos plotis —^50, 1000 ir 1025 mm. L---------—J Ruloninės medžiagos, kurių pagrindas yra kartonas, gaminamos pagal tokią technologinę schemą. Kartonas išvyniojamas iš rulono, išdžiovinamas ir traukiamas per išlydytą bitumą (degutą); po to jis praleidžiamas tarp dviejų velenų, kurie išspaudžia bitumo (deguto) perteklių. Jeigu daromas apsauginis sluoksnis, tuomet juosta dar traukiama per kitą vonią, kurioje yra išlydytos sunkiai lydžios orga­ninės medžiagos. Po to karšta juosta apibarstoma karštu barstalu, ataušinama šaldomaisiais cilindrais (pastarieji aušinami vandeniu), supjaustoma mechaninėmis žirklėmis į dalis ir suvyniojama į ru­lonus. Ruloninei stogo dangai (o kartais ir vandens bei garo izoliacijai) dažniausiai vartojamos tokios ruloninės medžiagos: bituminės — pergaminas ir ruberoidas; degutinės — tolis; deguto-bitumo ruloninės medžiagos ir kt. Pergaminas (11-350)6 — tai stogo dangos ir hidroizoliacinė me­džiaga, gaminama iš stoginio kartono, jį įmirkant (impregnuojant) karštu naftos bitumu (minkštėjimo temperatūra — 40—53 °C). Juos­tos jplotis — 750, 1000 ir 1025 mm; juostos (rulono) plotas — 20±0,5 m2. Pergaminas vartojamas daugiasluoksnės stogo dangos apatiniams sluoksniams (klijuojant karšta mastika) ir „klijuotinei" garo izoliacijai. Ruberoidas7 — tai stogo dangai ir hidroizoliacijai vartojama me­džiaga, kuri gaminama iš kartono, jį įmirkant žemos markės bitume, o po to iš abiejų pusių padengiant sunkiai lydomo bitumo ir priedtj (asbesto, talko ir kt.) mišiniu ir apibarstant barstalu. PK-420 ir PK-350 markės ruberoidas iš vienos pusės apibarstytas smulkiais (iki 0,5 mm dydžio) mineraliniais milteliais, o iš kitos — stambiagrūdžiu barstalu; PH-350 markės — iš vienos pusės mineraliniais milteliais, o iš kitos — žėručio žvyneliais; PI1-250 markės ruberoidas — iš abie­jų pusių apibarstytas mineraliniais milteliais 8. Rupus barstalas gali būti paprastas, spalvotas, nudažytas. Pasta­raisiais dviem atvejais gaunamas PU,-420 markės spalvotasis rube­roidas. Ruberoido PK-420 ir PU-350 juostos pakraštys (70—100 mm •pločio juostelė) neapibarstoma (paliekama užleisti ir priklijuoti gre-timai juostai). Juostos plotas: PK-420 — 10±0,5 m2; PH-350 — 15±0,5 m2, PIl-250 —20±0,5 m2. Piūvyje ruberoidas turi būti juo­das arba juodas su rusvu atspalviu ir jame neturi būti šviesių ne­įmirkusių vietų; ruberoido juosta turi būti ištisa, be skylių ir raukš­lių. Juostos galai ir pakraščiai turi būti lygūs, neįplėšti. Ruberoidas PK-420, PK-350 ir P^-350 vartojamas daugiasluoks­nės stogo dangos viršutiniam sluoksniui, o PIl-250 markės — tik apatiniams sluoksniams. Prie pagrindo ruberoidas ir sluoksniai tar­pusavyje klijuojami karšta arba šalta bitumine mastika. Visasąjunginio statybos organizavimo, mechanizavimo ir techni­nės pagalbos mokslinio tyrimo instituto ir Lietuvos TSR Statybos ministerijos „Orgtechstatybos" tresto darbuotojų grupė pasiūlė tech­nologinėje linijoje ruberoido apatinę pusę padengti bituminės masti-kos sluoksniu (ne

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!