Pjovimo teorija, įrankiai ir staklės

 1. PJOVIMO TEORIJOS PAGRINDAI: 1.1 Pagrindines savokos ir apibrezimai Apdirbant pjovimu nuo ruosinio pavirsiaus nuimamas metalo sluoksnis, kuris pasalinamas is pjovimo zonos drozles pavidale. Taip gaunama detale. Pjovimo proc. metu galima isskirti apdirbama ir apdirbta pavirsiu. 1- Apdirbamas pavirsius; 2.-apdirbtas pavirsius; 3- Pjovimo pavirsius; Dv- pagalbinis judesys; Ds- pastumos judesys; Db- bendras judesys pjovimo; v- pjovimo greitis; s- pastuma; vb- bendro pjovimo judesio greitis; h- pjovimo greicio kampas; p- pastumos judesio kampas. Tam, kad vyktu pjov. proc. pakanka tureti 1 detales ar irankio judesi vienas kito atzvilgiu, taciau apdirbant pavirsiu vieno judesio kaip taisykle nepakanka. Tada reikia suteikti irankiui ir detalei 2 ir daugiau tarpusavi suristu judesiu. Judesi kurio greitis didziausias vad. pagrindiniu judesiu siuo atveju sukamasis judesys Dv. Judesiai ar judesius kuriu deka po irankio pjovimo briaunu atsiranda vis nauji ruosinio neapdirbti fragmentai vad. pastumos judesiais Ds. Suminis pjovimo irankio judesis ruosinio atzvilgiu vad. bendruoju judesiu jo greitis vb nustatomas kaip pagrindinio judesio greicio v ir pastumos judesio s geometrine suma. Pjovimo proceso intencyvuma lemia pjovimo rezimas, kuris susideda is 3 elementu: pjovimo gylis- t; pastuma- s; pjovimo greitis- v. Pjovimo gylis – t. y. nupjautos per viena irankio eiga apdirbamas medziagos nupjaunamas sluoksnio storis. Pastuma – irankio arba ruosinio persislinkimas per laiko vnt. (mm/min). Pjovimo greitis – kelias kuri nueina pjovimo irankis per laiko vieneta pjovimo pavirsiuje (m/min). Pastuma ir pjovimo gylis leme nupjaunamos medziagos sluoksniu plota ar nuopjovos plota. f=t*s=ab. Nupjaunamas sluoksnio plastines def. procesas labiausiai pilnai apibudinamas ne nuopjovos plotu, o nupjaunamu sluoksnio plociu ir storiu. Nuopjovos skerspjuvio forma priklauso nuo irankio pjovimo briaunos formos ir jos padeties pastumos judesio atzvilgiu. Pjaunamo irankio su kreivalinijine pjovimo briauna nupjaunamo sluoksnio storis yra kintamas. Nasumas gali buti ivertinamas metalo turiu nupjautu per laiko vieneta Q = t*s*v*1000. 1.2 Pagrindiniai pjovimo atvejai Pagal drozles susidarymo salygas yra 2 pjovimo atvejai: laisvasis ir suvarzytasis. Laisvuoju pjovimo atveju pjauna tik viena tiesialijine briauna. Jei susidaro kampas 90 pjovimas yra laisvasis staciakampis. O jei kitoks kampas tai tada bus istrizakampis laisvasis pjovimas. Suvarzytasis vyksta tuo atveju kai pjovimo proceso metu metala pjauna 2 ar daugiau pjovimo briaunu. Labiausiai apkrautoji vad. pagrindine pjovimo briauna 1. O likusios vad. pagalbinemis. Drozles susidarymo salygos blogos. 1.3 Irankiu pjaunanciosios dalies geometriniai parametrai Irankiu pjaunancioji dalis susideda is pavirsiu kurie priklauso nuo padeties ruosinio atzvilgiu, turi tam tikrus pavadinimus. Pjaunancioji dalis susideda is darbo pavirsiu kurie yra budingi betkuriam irankiui. Paveiksle: a) tekinimo peilis; b) Drozimo peilis; c) spiralinis graztas; d) abrazivinio disko grudelis; e) saltkalviu kirstukas. 1- priekinis pavirsius – tai yra pavirsius kurio slenkamojo pjovimo proceso metu susidariusi drozle, 2 – pagrindinis uzpakalinis pavirsius – tai pavirsius nukreiptas i pjovimo pavirsiu, 3 – pagalbinis uzpakalinis pavirsius- tai pavirsius nukreiptas I apdirbta pavirsiu, 4- pagrindine pjaunancioji briauna – tai briauna kuri susidaro susikertant priekiniam ir pagrindiniam uzpakaliniam pavirsiui, 5- pagalbine pjaunancioji briauna – tai briauna kuri susidaro susikertant priekiniam ir pagalbiniam uzpakaliniam pavirsiui , 6- virsune – pagalbines ir pagrindines uzpakalines briaunos susikirtimo taskas. Pagrindine plokstuma – yra koordinatine plokstuma, kuri statmena pagrindiniu judesiu krypciai arba statmena pjovimo greicio vektoriui. Tekinimo atveju sita plokstuma yra lygegreti skersinei ir isilginei pastumai. Pagrindine pjovimo plokstuma – yra plokstuma kuri praeina per pagrindine pjovimo briauna ir yra statmena pagrindinei plokstumai, kuri yra lentos plokstuma. Pagalbine pjovimo plokstuma – yra plokstuma kuri kerta pagrindine pjovimo briauna lygegreciai pastumos judesio greiciui. Erdvine plokstuma – yra plokstuma kuri kerta pagrindine pjovimo briauna lygegreciai pastumos judesio greiciui. Pagrindine kertancioji plokstuma – yra plokstuma kuri praeina per nagrinejama pagrindines pjovimo briaunos taska statmenai pagrindines plokstumos ir pagrindines pjovimo plokstumos susikirtimo linija. Pagalbine kertancioji plokstuma – yra plokstuma kuri praeina per nagrinejamo dabar pagalbines briaunos taska statmenai pagrindines plokstumos susikirtimo linijai. Statiniai kampai yra tokie: φ – matuojamas tarp pjovimo plokstumos liestines ir pagrindinio uzpakalinio pavirsiaus liestines; γ – matuojamas tarp statmens is pagrindines pjovimo plokstumos ir priekinio pavirsiaus liestines. Jis gali buti teigiamas ir neigiamas; β – matuojamas tarp priekinio ir pagrindinio uzpakaliniu pavirsiaus liestiniu; δ – matuojamas tarp pagrindinio pjovimo pavirsiaus liestines ir priekinio pavirsiaus liestines; ά 1– pagalbinis uzpakalinis kampas matuojamas tarp pagalbines pjovimo plokstumos liestines ir pagalbinio uzpakalinio pavirsiaus liestines kurios isvestos per ta pati pagalbines briaunos taska; φ – matuojamas tarp pastumos vektorius projekcijos I pagrindine plokstuma ir pagrindines pjovimo briaunos projekcijos I pagrindine plokstuma. Φ2 – matuojamas tarp pastumos vektoriaus projekcijos I pagrindine plokstuma ir pagalbines pjovimo briaunos projekcijos I pagrindine plokstuma. ε – matuojamas tarp pagrindines ir pagalbines pjovimo briaunu projekciju I pagrindine plokstuma. λ – matuojamas tarp pagrindineje pjovimo plokstumoje tarp pjovimo briaunos ir pagrindines plokstumos liestines. Kinematiniai kampai: jie nuo statiniu skyriasi greiciu kampo h didziu. Sis kampas matuojamas tarp pjovimo greicio vektoriaus ir bendro pjovimo judesio greicio vektoriaus B – B statine pjovimo plokstumo irankiui nejudant. A – A kinematine pjovimo plokstuma, tai yra kinematiniam yrankiui judant. ά STAT ir ά K – yra stat. ir kinem. pagrindinis uzpakalinis kampas. γstat ir γK - stat ir kinem. priekinis kampas. Tekinant isilginem pastumom kampas h yra nedidelis h= 0.5 – 1, todel sio kampo galima nepaisyti. 1.4 Medziagos busena pjovimo zonoje, drozliu tipai ir ju subegimas Pjovimo proceso metu priklausomai nuo apdirbamos medziagos irankiu geometriniu parametru ir pjovimo rezimo elementu gali susidaryti ivairiu tipu drozles. Pagal isvaizda drozles buna: skaldymo, vientisines ir lauztines. Skaldymo drozlei galima isskirti atskirus elementus kurie yra sujungti tarpusavyje, vientisineje drozleje tokiu elementu pastebeti neimanoma, lauztines drozles ju atskiri elementai yra nesujungti tarpusayje. Pjaunant vidutinio plastiskumo medziagas susidaro skaldymo drozles. Pjaunant tas pacias medziagas dideleis greiciais susidaro vientisine drozle. Jos susidaro pjaunant tasu metala. Pjaunant trapes medziagas ( ketu ) susidaro lauztines drozles. Blogiausias pavirsius buna kai susidaro lauztine drozle, todel kad irankis isipjauna I metala is pradziu gniuzdo ji ir toliau isplese, todel buna didelis siurkstumas. Pjovimo proceso metu nupjaunamas sluoksnis plastiskai deformuojasi, todel keiciasi jo forma ir matmenis. Drozles plotis yra lygus nuopjovos plociui, storis buna didesnis negu nuopjovos storis, odrozles ilgis sumazeja lyginant su nupjaunamo sluoksnio ilgiu. Sito ilgio sumazejima vadinami drozles subegimu. Drozles subegimas kiekibiskai ivertinamas drozles subegimo koef. a0 – nuopjovos sluoksnio storis, b0 – nuopjovos plotis, l0 – nuopjovos ilgis, adr- drozles storis, bdr – drozles plotis, ldr – drozles ilgis. Drozles ilgio sumazejimas lyginant su nuopjovos ilgiu yra vad. isilginiu subegimu. O drozles sustorejimas lyginant su nuopjovos storiu yra vad. skersiniu subegimu. Atitinkamai yra isilginio subegimo koef. Ir skersinio subegimo koef. Sie koef. Yra lygus vienas kitam. Turio formule:a0b0l0= adr bdr ldr. Subegimo koef. Ivertina veikencias pjovimo plastines deformacijos dydi, todel tiriant kazkokia tai veikimo itaka pjovimo procesui apsprendzia is subegimo koef. Tas koef. Priklauso nuo apdirbamos medziagos savybiu, nuo pjaunanciosios dalies geometrijos ir nuo kampu. Is ju turi maziausia itaka turi pjovimo gylis, didziausia pjovimo greitis. Tepimo ausinimo skystis mazina drozles subegima todel kad mazeja trintis su priekiniu pavirsiumi. Didejant priekiniui kampui subegimas mazeja. 1.5 Prieaugos susidarymas ant irankiu pavirsiu; metalo bukle pjovimo zonoje Pjaunant metalus nupjaunamas sluoksnis plastiskai deformuojasi. Del to padideja jo aktyvumas. Sluoksnis yra prispaustas prie yrankio priekinio pavirsiaus ir sukimba su priekiniu pavirsiumi, sukibimo salygas gerina auksta temperatura pjovimo. Labiausiai suarduta yra I zona. Meziagos busena po pjovimo pavirsius gali buti vertinamas dviem parametrais. 1. Plastines def. dydis h; 2. Ir sukietinimo laipsnis c= Sie parametrai yra sukietinimo laipsnis – c, ir deformacijos gylis – h. Priklauso nuo apdirbamos medziagos savybiu, pjovimo rezimo elementu. Nuo pjaunanciosios dalies geometrijos. Nuo tepimo ausinimo skyscio, nuo terpes kurioje vyksta pjovimas ar naud. skystis. 1.6 Jegu sistema pjaunant metalus Nupjaunamo sluoksnio plastine deformacija vyksta veikiant jegai kuri yra didesne uz metalo pasipriesinima deformacijai. N- drozles spaudimo jega I irankio priekini pavirsiu; Ftr1- trinities jega, kuri atsiranda slenkant drozlei irankio priekiniu pavirsiumi; N1- jega kuria apdirbtos medziagos sluoksnius veikia irankio uzpakalini pavirsiu; Ftr2- yra apdirbamos medz. ir irankio uzpakalinio pavirsiaus trinties jega. α – pagrindinis uzpakalinis kampas; δ – pjovimo kampas δ= 90- γ. P – siu jegu atstojamoji arba pjovimo jega , kuri lygi visu siu jegu geometrinei sumai; Indzinieriaus skaiciavimams svarbiausia ne pjovimo jega P o jos dedamosios arba projekcijos I tarpusavio statmenas asis. P2 – pagrindine arba tangentine pjovimo jegos dedamoji. Py – radialine pjovimo jegos dedamoji. f1 – apdirbamosios medziagos ie irankio uzpakalinio pavirsiaus trinities koef. F2 – apdirbamosios medziagos ir yrankio uzpakalinio pavirsiaus trinities koef. Pjovimo procesa galime palyginti su nupjaunamu sluoksniu plastines def. sluoksniu. Priimam tada kad gniuzdomas strypas pakeiciamas skerspjuvio sluoksniu t*s. Tada jega kuri reikalinga plastinems deformacijoms, pradzioj nustatoma pagal formule P0g= δ0ts; δ0 – santikine takumo riba apdirbtos medz.; Esant suvarzytajam pjovimui iranki veikia erdvine jegu sistema. Veikia tos pacios jegos trinities ir spaudimo kaip ir laisvojo pjovimo atveju. Siu jegu atstojamoji isskleidziama i 3 dedamasias: asine Px, radialine Py tangentine Pz. Siu jegu dedamosios apsk. pagal empirines formulas: Pilnas pjovimo darbas susideda is darbo nuopjovos plastiniam deformavimui, tampriam deformavimui, trinities jegoms nugaleti ir is darbo naujo pavirsiaus susidarymo arba dispergavimo. Galingumas reikalingas pjovimo proc. atlikti nustaomas pagal formule: 1.7 Siluminiai reiskiniai pjaunant metalus Pjovimo procesa veikia silumos issiskirimas, kuris atsiranda kai mech. pjovimo darbas virsta silumine energija. Pagrindiniai silumos saltiniai yra tokie: vidine trintis tarp nupjaunamu sluoksniu strukturiniu elementu atsiranda plastiskai deformuojant si sluoksni tai yra silumos kiekis Q1. Kitas saltines yra trintis tarp drozles ir irankio priekinio pavirsiaus. Ir trintis tarp irankio uzpakalinio pavirsiaus ir apdirbto pavirsiaus. Intenciviausias silumos issiskirimas vyksta drozles susidarymo zonoje prie skaldymo plokstumos. Siluma issiskiria del tokiu procesu. Visu pirma yra plastines susidarancios drozles elementu slities deformacijos ir antra reiskinis plastine plono metalo sluoksnio gniuzdymo deformacija Is pjovimo zonos visu pirma siluma isnesama su drozle q1, perduodama ruosiniui q2, perduodama irankiui q3 ir perduodama aplinkai q4. Siluminio balanso lygtis siluminiam procesui: Apdirbimo pradzioje temp. sparciai kyla iki tam tikros ribos ir daugiau nebedideja. Praktiniams tikslams reiksmingiausia itaka turi irankio pjaunanciosios briaunos temp. ir ruosinio temp. t.y. todel kad didejant ruosinio temp. keiciasi jo matmenys. Didejant irankio temp. blogeja pjaunanciosios briaunos savybes, mazeja atsparumas dilimui. Didejant pjovimo greiciams mazeja silumos kiekis pereinantis I iranki q3, taciau dideja bendras issiskiriamas silumos kiekis. Is pjovimo rezimu elementu turi itaka pjovimo greitis pastuma ir pjovimo gylis. Is irankio geometriniu parametru itaka turi priekinis kampas γ, pagrindinis kampas plane φ ir virsuniu suapvalinimo spindulys. Skaiciavimams naudojamos anelitines ir empirines formulas. 1.8 Metalo pjovimo irankiu dilimas Pjovimo proc. metu irankius veikia apdirbamoji medziaga todel jis ir dyla. Pjovimo vieta veikia dideli kontktiniai slegiai kontakto vietose esant aukstai temperaturai, trinasi chemiskai svarus pavirsiai jie yra be oksido pleveliu todel pjovimo irankiu dilimas yra zymiai intensyvesnis. Sis dilimas pasireiskia pjovimo briaunos formos praradimu, ir irankis praranda savo pjovimo savybes. Priklauso nuo pjovimo rezimo elementu ir irankio geometrijos, dilimas pasireiskia kaip duobute priekiniame pavirsiuje 3. Dazniausiai dyla ir priekinis ir uzpakalinis pavirsius. Priekinis pavirsius kaip taisykle dyla tam tikru atstumu nuo pjovimo briaunos fp, nudilimo demes plotis hn. Nuozulos plotis fp irankiui dirbant mazeja ir po to isnyksta. Siai nuozulai suirant irankis praranda savo pjovimo savybes. Pjovimo darbo laikas iki atsipimo vadinamas patvarumu T. Irankiu dilimo mechanizmai yra tokie: Abrazyvinis dilimas: Vyksta tada kai kieti intarpai braizo irankio pavirsiu. Pjaunant kietlydiniais abrazyvinis dilimas vyksta tada kai nuskutama minksta risancioji medziaga ir mechaniskai isplesiami kietu karbidu grudeliai. Pjaunant chemiskai aktyvioje aplinkoje tai yra su tepimo ausinimo skysciais, gaunamas abrazyvinis cheminis dilimas, kai nuo irankio pavirsiaus yra nuskutamos tos terpes ir irankio medziagos cheminio junginio pleveles. Cia δ- cheminio junginio pleveles storis; t- laikas kol pleveles storis atsistato. Athezinis dilimas: Jis vyksta tada kai del athezijos jegu isplesiamos smulkiausios irankio darbo dalies medziagos daleles. Pjovimo metu irankio ir daleles kontakto pavirsiuje veikia labia dideli kontaktiniai slegiai. Kontaktuojancios medz. nepadengtos oksido pleveles del siu priezasciu susidaro idealios salygos kontaktuojanciu medz. athezijai. Athezija- kai kontaktuojantis pavirsiai priarteja vienas prie kito 100 A, tokiu atstumu arba 100*10-10m. veikia tarpmolekulines jegos ir tarp irankio medz. ir apdirbamos medz. susidaro suvirinti tilteliai. Judant detalei irankio atzvilgiu ar atvirksciai priklauso nuo apdirbimo tie suvirinti telteliai suyra. Tas suirimas gali buti arba irankio arba detales pavirsiuje. Difuzinis dilimas: Jis vyksta tada kai pjaunant dideliu greiciu, temp. pakyla iki 1000 C ir apdirbamoji medz. suminksteja, tada santykis padideja. Nepaisant to dilimas nemazeja o dideja. Todel kad esant didioms temperaturoms irankio ir apdirbamos medz. daleles difunduoja viena i kita. Esant kambario tem. sis proc. yra nepastebimas, o kai dideles temp. padideja milijona kartu. y- difuzijos sluoksnio storis. Difuzijos medz. kiekis gali buti nustatytas is tokios formulas: Difuzijos proceso metu kietlydinio irankio pavirsiniame sluoksnyje susidaro gelezies ir volframo karbidas (Fe2W2C). Risancioji medz. C0 taip pat virsta karbidu C0xwycz. Sio virsmo isdavoje vyksta risanciosios medz. surisimas i karbida o kietlidinio grudeliai iplesiami. Elektroerozinis dilimas: Sis dilimas atsiranda veikiant termoelektrovaros jegai. Ta jega atsiranda del skirtingu irankiu ir ruosinio tasku temperature, todel pjovimo zonoje susidaro sudetingu elektros grandiniu sistema. Esant grandines trukiams vienos medz. lasai pernesa ant kitos, priklausomai nuo pavirsiaus kruvio zenklo. Kai apdirbamos medz. lasas pernesamas ant irankio pavirsiaus paprastai jis prisivirina ir toliau islauziamas. Taip pat delto kietos daleles braizo irankio pavirsiu del to dideja abrazivinis dilimas. Elektroerozinis dilimas pasireiskia pjaunant dideliais greiciais. 1.9 Pagrindinis pjovimo irankiu patvarumo desnis Tyrimais nustatyta, kad irankio patvarumo priklausomybes nuo pjovimo greicio funkcijai yra ekstremali. Apdirbant skirtingas medziagas priklausomybe yra skirtinga. Turi 2 maksimumus. Ekstemali todel kad athezinio ir difuzinio dilimo intensyvumas kinta didejant greiciui. Didejant greiciui nuo v1 iki v2 temperatura pjovimo zonoje dideja o athezinio dilimo intensyvumas mazeja. Didejant greiciui nuo v2 iki v3 dideja difuzinio dilimo intensyvumas. Ir esant greiciui v3 difuzinis dilimas tampa dominuojanciu, o athezinis beveik sumazeja iki 0. ∆ - suminis dilimas; ∆a- athezinis dilimas; ∆d- difuzinis dilimas. Ne monotoniskoje patvarumo priklausomybe nuo pjovimo greicio pastebima pastebima placiame pjovimo greicio intervale. Taciau gali dirbti ir siaurame pjovimo greicio intervale. Taciau kietlidinis negali dirbti esant dideliems pjovimo greiciams del nepakankamo atsparumo kaitrai. 1.10 Tepimo – ausinimo skyscio vaidmuo pjaunant metalus; tepimo – ausinimo skyscio padavimo i pjovimo zona budai. Apdirbant metalą pjovimu į apdirbimo zoną tiekiamos tepimo – aušinimo medžiagos. Jos būna skystos, kietos ir dujinės. Skystosios medžiagos – muilų, aliejų, tirpalai vandenyje, augaliniai ir gyvuliniai aliejai, mineralinės alyvos, žibalas ir kt. Dujinės – angliarūgštė, azotas, tepimo aušinimo skysčių ….., putos (skysčių), garai ir kt. Kietosios – parafino, vaško, grafito, muilo, vario, aliuminio ir kt. Medžiagų milteliai. Šių medžiagų paskirtis: tepti ir aušinti pjovimo zoną, tuo pačiu metu nekenkti dirbančiojo sveikatai; neskatinti korozijos; neužsiliepsnoti pjovimo zonos temperatūroje. Dažniausiai naudojami tepimo aušinimo skysčiai. Jie skirstomi: 1) geriau aušinančius, nei tepančius; 2) geriau tepančius, negu aušinančius. Aušinimas reikalingas įrankių pjovimui padidinti. TAS efektyvumas priklauso nuo to, kokiu būdu jis tiekiamas į pjovimo zoną. Tai daroma 4 būdais: savitaka, slegiant, pro įrankių vidinius kanalus, purškiant aerozolį. Savitakos trūkumas: sunaudojama daug skysčio, o aušinimas neefektyvus. Slegiant (aušinimo skystis tiekiamas slegiant) 2MPa slėgiu aušinimo skystį pro 0,8 mm skylutę į pjovimo zoną (paduodant į priekinį arba užpakalinį paviršių. Būdas daug efektyvesnis, bet reikalingi sudėtingi įrengimai. Skystis intensyviai įsiskverbia į mikroplyšius ir į pjovimo zoną, dalis skysčio pavirsta garu ir gerai aušina įkaitusius paviršius pro įrankio vidinius kanalus. Gręžiant TAS paduodamas tiesiai į pjovimo zoną, gerai aušina pjovimo briaunas ir padeda pašalinti iš pjovimo zonos drožles, su kuriomis išeina daug šilumos. Oras ir TAS, aerozolis į pjovimo zoną paduodamas kaip ir suslėgtas skystis. Šio būdo pranašumas, kad sunaudojama mažai TAS. Būdas taikomas ten, kur negalima naudoti skysčio, pvz.: kai frezuojama pagal žymėjimą įrankių galandinimo operacijose.Ausinimo budai.dazniausiai tepimo –ausinimo skystis paduodamas i pjovimo zona laisva srove Tepimo ausinimo skystis is rezervuaro siurbliu paduodamas i vamzdyna ir toliau per antgali papuola i pjovimo zona.Is pjovimo zonos suteka i spec.lovi ir toliau suteka i ten is kur buvo atejas,tokiu budu cirkuliuoja tepimo ausinimo skystis.Slegis magistraleja buna nedidelis 0,02..0,05MPa o debita sudaro 2-20 litru/min.ivairioms techninems operacijoms priklausomai nuo naudojamo irankio tipo ir konstrukcijos naudojami skirtingi antgaliai: Pvz: Naud. kai kai grezimo staklese, kai tepimo ausinimo skystis paduodamas isilgai irankio asies, grazto, duslintuvo ir t.t. a) Naudojamas frezavimo krumpliu apdirbimo staklese kur reikia placios sroves. b) Naud. tekinimo staklese kur reikia koncentruotos sroves. Staklese kurios turi daugiau kaip viena siurbli naud. antgaliai su lankscia dalimi, kad galima butu keisti sroves kripti. Staklems kuriu apdirbimo zona didesne negu 100mm naud. antgaliai su soninemis skylemis. Intensyviam ausinimui norint pagerinti to proceso ausinimui naud. antgaliai su vidiniu ausinimu. Budas dazniau taikomas asiniams irankiams, graztams sriegikliams, duslintuvams ir pan. Taciau gali buti taikomas peiliams ir kitiems. Kanalai padaromi kad jeis teketu ausinimo skystis. Gali buti naud. peiliai bet jie labai brangus Ausinimas laisvai krentancia srove yra paprastas ir patogus. Taciau kai kada jis negali buti naudojamas. Pvz: apdirbant sunkiom skylem dideja spaudimas skyliu kreipenciosiom. Ir atitinkamai kreipenciuju dilimas.Svarbus kreipenciuju tepimas.Tepimo ausinimo skystis nuplauna tepala nuo kreipianciuju todel ju dylimas padideja.Apdirbant pagal zymejima vienetineja gamyboje srove uzdengia zimejimo linijas.Apdirbant trapias medziagas kaip ketu susidaro lauztine drozle ir susimaiso su tepimo –ausinimo skysciu ir uztersia labai darbo vieta,tas misinys sunkiai nuvalomas.masinineje gamyboje 10..30% operaciju vyksta be ausinimo,vienetineje gamyboje 40..60%,o sunkiuju masinu gamyboje iki 90% todel siekent padidinti mechaninio apdirbimo efektyvuma buvo ieskoma nauju tepimo ausinimo skysciu padavimo i pjovimo zona budu:1.Padavimas putomis.neissitasko,neissilieja ir maziau uzterse darbo vieta.Trukumai:palyginti mazas efektyvumo koeficientas KT=1.2-1.5 Lyginant su ausinimo laipsniu sis metodas taikomas dazniausiai kai apdirbamos nesimetriskosa detaleskuriu issikisancios dalys numusa tepimo ausinimo skyscio srove.Kai naudojamas ausinimas laistymu efektyvumas gali buti padidinimas tepimo ausinimo skysti aktivuojant:mechanine,termine,apsvitinimas ultravioeletiniais spinduliais. 2. APDIRBIMO PJOVIMU BUDAI IR NAUDOJAMI METALO PJOVIMO IRANKIAI; 2.1 Pjovimo irankiu medziagos, ju charakteristikos. Ir plienas-pl,turinti 0.7% C.У7А,У8А,...,У12А;У-углеродистая сталь,7-0.7% C,A-pagerintas plienas.Is ju galima pagaminti sudetingu profiliu ir,taciau turi nemazai trukumu:1)mazi pj gr(10m/min),2)did siluminio pletimosi koef,3)zemas atsparumas korozijai.Gaminami rankiniai ir.Ju kietumas pakankamai didelis,bet prarandamas silant.Masininiai ir:dildes,plestuvai,sriegikliai ir kt.Dazniausiai ir kotai,laikiklaia,iv itaisai.legiruoti ir pl gaminami is anglinio ir pl.Legiruojami Ch,Si,Mn ir kt elementais.Rusisku pl standartuose:Х-Сh,H-Ni,T-Ti,B-volframas,Г-Mn,C-Si,Ф-vanadis,M-Mo,K-Co.Uzgrudinus,ju kietumas siekia HRC 65.Atsparumas temp θk=250-320°C.Is ju taip pat gaminami lietai pjaunantys ir,kuriu pj greitis v=10-20m/min.Gaminami kai kurie spec ir rankiniai.9ХС,ХВГ-≈1% Ch,volframo,Mn ir plienas,grudinant maziausiai deformojasi;0.9% C Ch ir Si.Greitapjuviai pl Skiriasi nuo legyruotu ir pl,kad pagrindinis legir elementas yra volframas 5.5-18%.XIXa pab teiloras sukure. Juose yra ir kt legir elementu:kobalto Co,kuris ↑ pl kietuma ir temp patvaruma.Nors karbidu sitie elem nesudaro,taciau zymiai padidina atsparuma temp θk=620-650°C,todel pj greiti galima ↑ iki 2 k,lyginant su angliniais ir plienais.Siu pl mechanines sav priklauso nuo chemines sudeties ir gamybos technologijos,ir yra viena is pagrindiniu ir medz.P9,P18,P9K6,P6M5-dazn vart,P9K5-9%volframo,6% Co.Kietlydiniai metalo keramines medz gaminamos sukepinant aukstoje temp(iki 2000°C) ir dideliame slegyje metalo karbidu miltelius.kaip rysanti medz naud Co.Karbidai yra labai didelio kietumo,patvarus aukstoje temp ir atsparus dilimui.Karbidas-metalo ir C junginys.Tokiu budu pagamintos ploksteles yra pritvirtinamos prie ir koto ir sudaro ir pjaunanciaja dali.Kietlydiniai labai atsparus dilimui.850-900°C ikaitant nesikeicia pj sav.jais galima apdirbti netgi uzgrudintus ar kt nemetal medz,pvz parcelenas.Pagrindinis minusas-trapumas.Del to projektuojant ir reikia dairrytis spec konstrukcijos.Kietlydiniai skirstomi i 4 pogrupius:vienakarbidziai volframokobaldiniai BK,dvikarbidziai volframotitanokobaldiniai BTK,trikarbidziai folframotitanotantalokobaldiniai BTTK,bevolframiniai THM.BK6 6%Co,94%-WC;BK8.Kuo > Co,tuo tasesnis,mazesnio atsparumo dilimui,pvz BK3 trapesnis,bet atsp dilimui negu BK8.Kai daug Co-rupiam apdirbimui.T15K6 6%Co,15%TiC,79%WC;TT15K6 6%Co,15%(TiC+TaC),79%WC;TH-20 79%TiC,16%Ni,5%Mo;TH-40 61%TiC,30%Ni,9%Mo.Mineralokeramines medz. Gaminamos is pigios ir medz oksidu Al2O3(molio).Is jo presojamos reikalingos formos formos ploksteles ir kepinamos aukstoje temp 1800°C krosnyje.Ploksteles gaunamos labai kieos HV2100 ir nekeiciant temp lygi 1200°C.jomis galima dirbti did greiciais negu kietlydiniu.Taip pat mazas silumos laidumas.naudojamas tik glotniam apdirbimui.ЦМ-332.Jomis galima apdirbti legirotus karsciui atsparius lydinius.Siekiant ↑ metalokeraminiu medz atsparuma pjovimui,i juos deda stiprinanciu priemoniu pvz MO,Ti,Co ir kt.Su tokiais priedais sukepintos ploksteles tampa

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!