Pilnas pasaulinis ir Lietuvos istorijos konspektas

Viduramžiai V-XVa. 1. Krikščionybės plitimas. Krikščionybė atsirado I a. Palestinoje, Jeruzalėje, buvusioje Romos imperijoje. Ji suklestėjo Bizantijos laikais. Frankų valstybė yra pati ankstyviausia. Frankų valstybės įkūrėju tapo vadovas Chlodvigas, kuris 496m. pasikrikštijo. 800m. valdyti pradeda Karolis, kuris paskelbtas imperatoriumi. 8a. Italijos teritorijoje atsiranda teokratinė Popiežiaus valstybė (aukščiausia valdžia - bažnyčia). Popiežiaus valstybė iki Italijos suvienijimo. Po Karolio karūnavimo buvo sutvirtinta Katalikų bažnyčios ir imperatoriaus sąjunga: 1. Karolis norėjo prisijungti visą Italiją ir galvojo jog su Popiežiaus pagalba bus lengviau tai padaryti. 2. Popiežiui reikėjo Karolio paramos norint, kad jį pripažintų vakaruose ir padėti susidoroti su konkurentais. Karolio Didžiojo imperija buvo viena didžiausių feodalinių valstybių. Po Karolio Didžiojo mirties, imperiją valdė jo sūnus. 843m. Verdeno sutartimi valstybė padalinta į Prancūziją, Vokietiją ir Italiją. Šalys nebuvo vieningos. Vokietijos karaliai ilgiau nei Prancūzijos ar Italijos valdovai išlaikė stiprią valdžią, todėl 962m. Otonas I sukuria Šventąją Romos Imperiją, kuri išliko iki 1806m. Xa. yra laikomas Lenkijos susikūrimu, kai pasikrikštyjo jos valdovas. Maždaug Xa. apsikrikštijo skandinavų valdovai ir sukuria Daniją, Švediją, Norvegiją. 988m. krikščionybę stačiatikybės forma priėme kunigaikštis iš Bizantijos ir taip susikūrė Kijevo Rusia. Xa. pabaigoje susikūrė Vengrijos karalystė, kai vengrai priėmė krikščionybę. Krikščionybė buvo priimama: 1. Savarankiškai 2. Vertė valdovai Dėl papročių ir tradicijų skirtumų, dėl įtakos krikščionims 1054m. įvyksta bažnyčios skilimas - schizma. 1054m. Krikščionybė • Katalikai. Vakarų Europa. Popiežius. • Stačiatikiai. Rytų Europa. Patriarchas. Katalikų bažnyčios įtaka: 1. Politinė ◦ Egzistuoja Popiežiaus valstybė ◦ Vyksta kova su Šv. Romos imperatoriumi ◦ Popiežiaus vasalais save pripažįsta dauguma valstybių vadovų 2. Kultūrinė ◦ Vienuolynai - kultūros židiniai ◦ Prie vienuolynų kuriasi pirmosios mokyklos ◦ Dvasininkai buvo labiausiai išsilavinę 3. Ekonominė ◦ Bažnyčia buvo stambiausias feodalas ◦ Dideli mokesčiai bažnyčiai už apeigas ◦ Mokama bažnytinė dešimtinė 4. Socialinė ◦ Krikščionių bažnyčia vienijo visuomenę ◦ Dvasininkai buvo privilegijuotas luomas I tūkst. pab. bažnyčią drąskė daug problemų: 1. Feodalas įkūręs bažnyčią ar vienuolyną laikė save jo šeimininku. 2. Kunigais, apaštalais, vyskupais tapdavo tam nepasirengę žmonės. 3. Imperatorius turėjo teisę skirti vyskupus. Toks nutolimas nuo Kristaus griovė Bažnyčios autoritetą. Kilo judėjimas už Bažnyčios reformavimą, kurį pradėjo Kliuni vienuoliai. Kliuni nepriklausė nuo pasauliečių, buvo pavaldūs Popiežiui. Svarbiausias Kliuni vienuolyno tikslas buvo Bažnyčios laisvė. Vienas iš kliuniečių pasiskelbęs save popiežiumi Grigalijumi VII. Jis teigė, kad Bažnyčia ir popiežius yra aukščiau už pasaulietinę valdžią ir imperatorių. Jis greit ėmėsi reformų: 1. Buvo nustatyta, kad popiežių rinks kardinolai (dvasininko rangas po popiežiaus) susirinkę į konklavą. 2. Jis uždraudė simoniją (bažnytinių pareigų pirkimą) 3. Uždraudė pasaulietinę investitūrą - įgaliojimų suteikimą 4. Reikalavo laikytis celibato Tokia Popiežiaus valdžia nepatiko kunigaikščiams, siekiantiems išlaikyti savo valdžios viršenybę. Tarp Henriko IV, Šv. Romos imperatoriaus ir Gigralijaus VII didėja įtampa. Imperatorius nušalino Popiežių, Popiežius Grigalijus VII atskyrė imperatorių nuo Bažnyčios (ekskomunikavo). Prieš imperatorių sukilo vasalai ir ruošėsi išrinkti naują valdovą. Henrikui IV nieko kito neliko, tik vykti pas Popiežių ir prašyti jo atleidimo (Ėjimas į Kanosą). 1122m. tarp imperatoriaus ir Popiežiaus Vormse pasirašytas konkordatas (sutartis tarp pasaulietinės ir bažnytinės valdžios). Bažnyčia XI-XIIa. tampa viena galingiausių ir įtakingiausių viduramžių jėgų. Popiežiui nusileido ir jo viršenybę pripažino aukščiausių, galingiausių valstybių vadovai. Katalikų bažnyčioje buvo žmonių kurie kitaip suprato tikėjimo teiginius. Jie buvo vadinami atskalūnais, eretikais. Eretikai buvo nuoširdžiai tikintys žmonės. Bet kritiškas jų požiūris į Bažnyčią, reikalavimas atsisakyti turto, raginimas keisti tikėjimo tradicijas kėlė Katalikų bažnyčios pyktį, todėl ji norėjo su jais susidoroti: 1. Eretikai buvo nuolatos persekiojami 2. Atsiskirdavo nuo bažnyčios 3. Pati žiauriausia bausmė - sudeginimas ant laužo. XVa. pr. Europą sukrėtė Husitų judėjimas. Valstybių susikūrimas Rytų ir Pietryčių Europoje · 10a. įkurta Lenkijos valstybė, po to, kai jos valdovas pasikrikštyjo Mokymas ir mokslas Viduramžiais būdingi 7 laisvieji menai: 1. Gramatika 2. Retorija 3. Dialektika 4. Aritmetika 5. Geometrija 6. Muzika 7. Astronomija Skolastika – krikščionikškos filosofijos kryptis kuri remiasi biblija. Pirmosios viduramžių mokyklos kūrėsi vienuolynuose ir prie bažnyčių. Kuriantis ir augant miestams, juose steigėsi miestų mokyklos ir universitetai. XIIa. Miestų mokyklos pradėjo konkuruoti su vienuolynų mokyklomis. Universitetai Viena pirmųjų aukštųjų mokyklų viduramžiais – Akademija. Universitetai pradėjo steigtis nuo XI a., kuomet Europoje sparčiai augo miestai. Studentai studijavo teologiją, mediciną, teisę, filosofiją ir kitus mokslus. XII – XIII a. – įsikuria daug universitetų. Universtetui vadovavo rektorius. Kiekvienam fakultetui vadovavo dekanas, o filosofijos fakulteto dekanas vadinosi rektoriumi. Mokslas Viduramžiais svarbiausias žmogaus protui keliamas uždavinys buvo Dievo pažinimas. Badmečiai, epidemijos ir kitos nelaimės Juodoji mirtis Didžiausia nari epidemija, pavadinta „Juodąja mirtimi“, prasidėjo XIV a. viduryje. Niekas nežinojo epidemijos priežasčių. Vieni manė, kad tai Viešpaties bausmė už nuodėmingą gyvenimą. Dievobaimingų žmonių būriai žiauriai plakdamiesi, žaizdoti, giedodami keliavo Europos keliais. Jie manė, kad Dievas sustabdys ligos plitimą. Tai flagelantai. Flagelantai – žmonės, kurie, užgriuvus nelaimėms, plakė save tikėdami, kad Dievas atleis žmonių nuodėmes. Kita ligos priežastis buvo „rasta žemėje“. Žmonės apkaltino žydus. Prietaringi ir įtarūs viduramžių žmonės į kitatikius žiūrėjo labai priešiškai. Viduramžių žmogaus pasaulėvaizdis Viduramžių visuomenė – tai kaimo ir žemdirbių visuomenė. Žmonės gyveno labai uždarą gyvenimą. Gyvenimo centras buvo senjoro pilis, bažnyčia, vienuolynas. Viduramžiais keliauta labai retai. Populiariausios kelionės – šventų vietų lankymas. Keliauninkai, vadinami piligrimais, norėdami aplankyti šventas vietas, leisdavosi į pavojingas keliones. Atstumas būdavo nusakomas laiku, kurį reikėjo sugaišti kelionėje. Žmogaus žinios apie aplinkinį pasaulį dažniausiai siekė artimiausią aplinką. Biblija buvo vienintelė ir pagrindinė knyga, iš kurios buvo galima sužinoti apie kitas šalis ir jų praeitį. To meto mokyti vyrai be Europos žinojo dar esant Aziją ir Afriką. Žemėlapiai turėjo nurodyti šventas vietas. Žemėlapių centre visuomet būdavo šventasis miestas Jeruzalė. Žinias apie Aziją praturtino Venecijos pirklys ir keliautojas Markas Polas. Žmogus savo gyvenimą, sunkumus, džiaugsmus, nelaimes aiškino Dievo valia. Į žemiškąjį gyvenimą buvo žiūrima kaip į laikiną, kurį pakeis amžinasis, pomirtinis gyvenimas. Menininkai viduramžiais vaizduodavo ne suprančią tikrovę, bet Šventojo rašto, tikėjimo pasaulį. Prietaringumas. Ydos ir dorybės Prietaringumas – vienas būdingiausių viduramžių žmogaus bruožų. Sekti Kristumi – didžiausiu to meto autoritetu – buvo didžiausia dorybė. Viena didžiausių ydų buvo puikybė. Kita didelė yra – godumas. Godumo priešingybė – dosnumas. Kuklus, asketiškas gyvenimas buvo aukštinamas. Didžiausia viduramžių dorybė buvo ištikimybė ir duoto žodžio laikymasis. Priesaikos, duotojo žodžio sulaužymas laikytas didele gėda. Viduramžiais bausmė už padarytą nusikaltimą priklausė nuo to, kokio luomo žmogus bei prieš kokio luomo ir lyties asmenį įvykdė nusikaltimą. Trūkstant įrodymų, galėjjo būti skiriami išbandymai, vadinami ordalija, arba Dievo teismu. Kaltieji būdavo nuteisiami laisvės atėmimu, piniginėmis baudomis arba mirties bausme (sedeginant ar paskandinant). Gėdingiausia bausmė – pakorimas. Renesanso kultūros plitimas Europoje. Renesanso menininkai ir mąstytojai. 1. Johanas Gutenbergas apie 1440 m. išranda knygų spausdinimo mašina 2. Gutenbergas sukūrė surenkamąjį šriftą. Iš atskirų švininių raidžių (literų) būdavo galima surinkti bet kokį tekstą. Menas Architektūra Viduramžiams būdingi architektūriniai stiliai – romaninis ir gotikinis. Svarbiausia meno šaka vid. a. buvo architektūra. Romaninis stilius Statytojai daug statybos elementų perėmė iš senovės Romos, todėl to laikmečio architektūrą vadiname romaniškąja. Romaniškojo stiliaus bažnyčia – pailgo stačiakampio plano statinys, kurio gale buvo pusiau apvalus išlinkimasm vadinamas absida. Romaninio stiliaus bažnyčios (Dievo tvirtovės) sukuria tvirtybės ir jėgos įspūdį Gotikinis stilius XII a. pab. Romaninį stilių ėmė keisti naujas – gotikos architektūros stilius. Šio stiliaus atsiradimą istorikai sieja su miestų ir prekybos išaugimu. Gotikos bažnyčios – „Dievo dangoraižis“. Svarbiausi gotikos elementai – smailioji arka, kryžminiai skliautai ir „rožė“. Bažnyčios tapo aukštesnės, erdvesnės, šviesesnės ir grakštesnės. Skulptūra ir tapyba Menininkai puošė bažnyčias skulptūromis, kurie dažniausiai vaizduodavo biblines scenas, šventuosius, vyskupus. Figūroms būdavo suteikiamos nenatūralios pozos ir gestai, kad galima būtų perteikti religinius jausmus – tikėjimą, atgailą už nuodėmes, nuolankumą. Literatūra 1. Dvasinė 2. Riterių 3. Pasaulietinė Miestiečių sukurti herojai būdavo apsukrūs, linksmi ir sumanūs žmonės. Kryžiaus žygiai (karai) (XI-XII a.) Tai žygiai į artimuosius rytus XI-XIII a. Prieš kitatikius. Popiežius XI a. Klermone įvykusiame Katalikų bažnyčios susirinkime pakvietė visus tikinčiuosius išvaduoti Kristaus karstą iš netikėlių musulmonų rankų. Riteriai vaduoti Šventosios žemės patraukė 1096m. rudenį. Riteris – neturi žemės ir priklauso kariniam bajorų luomui. Viduramžių kultūra glaudžiai siejasi su krikščionybe, švietimas, mokslas ir menas tarnavo religijai. Viduramžių kultūros pradžia siejasi su Karolio Didžiojo švietėjiška veikla. 1-masis Kryžiaus Žygis. 1099m. liepos 15d., po apgulties jie užėmė Jeruzalę. Žygio vadovai užkariautose teritorijose įsteigė keletą valstybių: Jeruzalės karalystę, Edesos ir Tripolio grafystes bei Antiochijos kunigaikštystę. 4-tasis Kryžiaus žygis. Išlaikyti užgrobtas teritorijas kryžininkai galėjo tik padedant V.Europos riteriams. Gintis nuo priešų buvo įkurti 3 riterių vienuolynai: joanitų, tamplierių ir teutonų (vokiečių) ordinai. 1204m. buvo suorganizuotas 4-tasis Kryžiaus žygis. Užėmė Konstantinopolį. Bizantijos vietoje kryžiuočiai įsteigė Lotynų imperiją. Po šio žygio išaiškėjo tikrieji grobikiški tikslai. Kryžiaus karų priežastys: 1. Išvaduoti Kristaus karstą iš musulmonų rankų 2. Bežemių riterių atsiradimas 3. Valstiečiai siekė išsivaduoti iš baudžiavos 4. Siekė turto, žemės 5. Dvasininkai siekė daugiau žemių Kryžiaus žygių padariniai: Ekonominiai 1. Sustiprėja prekyba Viduržemio jūra 2. Stipriausiais prekybiniais miestais tampa Venec0ija ir Genuje, Šiaurės Italijoje. 3. Į Europą atvežtos naujos žemės ūkio kultūros (ryžiai;...) Socialiniai 1. Feodalai nuolaidžiauja baudžiauninkams 2. Sustiprėja stambieji feodalai Kultūriniai: 1. Europoje pradėjo plisti švara, atsiranda pirtys, higiena 2. Keičiasi dorovinės vertybės: damos kultas Išvada: žygiai nesėkmingi, sunku sulaukti pagalbos, priešinasi vietiniai gyventojai. Miestai ir miestiečiai Nuo XI a. Jų (miestų) skaičius ėmė augti. Miestų vystymąsi lėmė: 1. Žemės ūkio pakilimas 2. Suintencyvėjusi prekyba Miestai kūrėsi prie senjorų pilių, bažnyčių, upių perkėlų, tiltų, prekybos kelių sankryžose. Miestai kūrėsi senjorų žemėse, už tai privalėjo mokėti duoklę savo amato gaminiais. Sustiprėję miestai pradėjo kovoti su senjorais. Kova dažniausiai baigdavosi miestiečių pergale. Miestai gaudavo Magdeburgo teisę (savivaldą). Savarankiško miesto bruožai: 1. Turėjo savo iždą; 2. Kariuomenę; 3. Teismą; Rotušės aikštė buvo prekybos sandėrių ir miesto gyvenimo centras. „Miesto oras gražina laisvę“. Pagrindiniai miestiečių verslai – prekyba ir amatai. Pirkliai leisdavosi į tolimas keliones. Keliuose šeimininkavo plėšikai. Prekyba tais laikais buvo pavojingas užsiėmimas. Tai vertė pirklius burtis į gildijas – pirklių sąjungas. Pati žymiausia iš jų buvo Hanza (vokiečių). Didžiąją miestų gyventojų dalį sudarė amatininkai. Cechas – vienas profesijos amatininkų sąjunga. Cechai turėjo savo vėliavą, savo šventąjį globėją ir įstatus. Reglamentuotos griežtai nustatytos taisyklės. Norint tapti meistru (cecho nariu) reikėjo pagaminti savo amato gaminį – šedevrą, rodantį jog pameistrys yra įsisavinęs amato paslaptis. Pagrindinis cecho kūrimo tikslas – sumažinti konkurenciją. Cechui būdinga: 1. Lėtas darbas 2. Rankų darbas 3. Pagamina nedaug 4. Daro vienos rankos Centralizuotų valstybių susikūrimas Centralizuota valstybė – kai visos šalies sritys pajungtos centrinei valdžiai. Pirmosios tokios valstyvės – Prancūzija ir D.Britanija Centralizacijos priežastys: 1. Kylantis susiskaldžiųsių šalių ūkis 2. Natūrinio ūkio įrimas 3. Augantys miestai Cetalizacijos pasekmė: 1. Susiformavo Prancūzų tauta ir kalba. Centralizaciją rėmė: 1. Smulkūs ir vidutiniai feodalia 2. Valstiečiai 3. Bažnyčia 4. Pirkliai 5. Amatininkai Priešinosi: 1. Stambūs feodalai ANGLIJA Stiprindamas valdžią Anglijos karalius siekė pajungti sau ir katalikų bažnyčią. Siekdamas ją pajungti Jonas Bežemis susipyko su popiežiumi ir pralaimėjo. Jis pripažino save popiežiaus vasalu. 1215 m. kilo prieš karalių nukreiptas sukilimas. Karalius turėjo sutikti su sukilėlių reikalavimas ir pasirašė Didžiąją laisvių chartiją. Chartija – tai dokumentas kuriame išdėstyti reikalavimai. Didžioji laisvių chartija Šiame dokumente buvo: 1. Išvardytos laisvųjų Anglijos gyventojų teisės. 2. Karalius pažadėjo, kad mokesčiai nebus didinami. 3. Feodalus teis „lygiųjų“ teismas. 4. Nustatyta jog Nė vienas laisvasis Anglijos gyventojas nebus suimtas ar nubaustas be teismo sprendimo. 5. Garantuota prekybos laisvė 6. Miestų savivalda 7. Karalius įsipareigojo neįvesti naujų mokesčių be didžiosios tarybos pritarimo. DLC karalius pažadėjo svarbius sprendimus priimti tik pasitaręs su Didžiąją taryba. Iš Didžiosios tarybos palaipsniui išsivystė parlamentas. Nuo 1265 m. buvo šaukiami parlamentai, kuriuose dalyvaudavo ir išsakydavo nuomonę dvasiškių, riterių, miestiečių atstovai XIV a. Anglijos parlamentas pasidalijo į Lordų ir Bendruomenių rūmus. Lordų rūmuose posėdžiaudavo karaliaus pakviesti įžymiausi didikai ir dvasininkai. Bendruomenių rūmų nariai buvo renkami po du iš kiekvienos grafystės ir miesto. XIV a. – Anglija tapo centralizuota valstybe. PRANCŪZIJA Šalyje nuolat kildavo tarpusavio vaidai ir kovos, siautėjo nebaudžiami plėšikai. Tuo nepatenkinta didelė Prancūzijos gyventojų dalis. Feodaliniu susiskaldymu ypač piktinosi miestiečiai. Pirkliai ir amatininkai buvo nepatenkinti dideliais mokesčiais ir ypač muitais. Generalinių luomų susirinkimas Luomas – socialinė grupė su paveldimomis teisėmis ir pareigomis. Karaliai, valdydami šalį, kovodami su priešais, stengėsi turėti kuo didesnę gyventojų paramą. Prancūzijos karalius XIV a. pradžioje, per konfliktą su popiežiumi sušaukė Generalinių luomų susirinkimą. Susirinkime daltvavo (nuo šio įvykio pradeda formuotis luominė monarchija) dvasininkų, bajorų ir miestiečių atstovai. Šimtametis karas Vienijant šalį tarp Prancūzijos ir Anglijos karalių vis dažniau kildavo nesutarimų. XIV a. prasidėjo karas, kuris su pertraukomis tęsėsi iki XV a. Todėl jis vadinamas šimtamečiu. (Žana Dark). Šis karas pagreitino centralizaciją Prancūzijoje. Pretekstas : Anglijos karalius Eduardas III panoro tapti ir Prancūzijos karaliumi, nes mirė abu sosto įpėdiniai. . XIV a. Prancūzija buvo centralizuota, viena didžiausių valstybių Europoj Didieji geografiniai atradimai (Viduramžių ir naujųjų laikų sandūra) Priežastys: 1) Portugalijos ir Ispanijos noras pasiekti turtingas rytų šalis 2) Brangiųjų metalų poreikis kalti monetoms 3) Siekė užmegsti tisioginį ryšį su Azijos šalimis 4) Noras pažinti naujas šalis ir kultūras Techninės prielaidos: 1) XIIIa. Pradėti statyti naujo tipo laivai- Karavelės 2) Kompasas 3) Portulanai (jūrų žemėlapis su detaliai pavaizduota pakrante. ) 4) Astroliabija (prietaisas laivo padėčiai nustatyti) Kristupas Kolumbas atranda Ameriką Ispanų jūrininkas Kristupas Kolumbas nusprendė ieškoti kelio į Indiją vykstant į vakarus. Jo idėja susidomėjo Kastilijos (Ispanija) karalienė Izabelė ir paremė pinigais. 1492m. Kolumbas pasiekė Karibų ir Haičio salas. K. Kolumbas mirė 1506 m. įsitikinės, kad pasiekė žemes artimas Indijai ir, kad gyventojai, kuriuos jis sutiko yra indėnai. K. Kolumbo klaidą ištaisė Amerigas Vespučis. Keliaudamas į Ameriką jis suprato, jog atrastos žemės yra naujo kontinento dalis. Jo garbei naujai atrastas žemynas ir buvo pavadintas Amerika(Naujasis pasaulis). Vasko da Gama atranda Indiją Portugalų ekspedicija, vadovaujama Vasko da Gamos , 1497 m. pasiekė Afrikos rytinę pakrantę. Perplaukę Indijos vandenyną 1948 m. portugalų laivai pasiekė Kalikuto (Indija) miestą. Pradėtos steigti Locmanų mokyklos (jureivystės). Ferdinando Magelano kelionė aplink pasaulį (1519-1521) Portugalas F. Magelanas 1519 m. pradėjo savo kelionė į vakarus. Išplaukęs iš Ispanijos F. Magelanas priplaukė sąsiaurį, kuris iki šiol vadinamas Magelano vardu. Po ilgos kelionės ekspedicija pasiekė Filipinų salas ten jis ir mirė susiremdamas su vietiniais gyventojais . šia kelione Magelanas įrodė ,kad žeme yra apvali ir ,kad ja galima apiplaukti vandeniu. . XVI a. Frencio Dreiko ekspedicija antrąkart apiplaukė žemės rutulį. XVIII a. Džeimsas Kukas , kelionėje aplink žemę, perkirto pietų poliarinį ratą. Ispanų užkariavimai Amerikos uzkariavimą pradėjo F. Kortesas, kuris 1519 m. su 400 konkistadorų išsikėlė į Meksikos pakrantę ir nukariavo Actekus. Konkistadoras- Amerikos užkariautojas Pisaras užpuolė Peru. Jo vadovaujami kariai suemė ir nužudė Inkų valdovą. Pasaulio pasidalijimas Portugalija ir Ispanija pradėjo derybas dėl teisės skleisti tikėjimą visuose žemynuose. Norint išvengti konflikto, tarp Ispanijos ir Portugalijos buvo sudaryta Tordesilijo sutartis. Buvo susitarta, kad žemės ir jūros esančios į rytus priklauso Portugalijai, o žemės ir jūros esančios į vakarus- Ispanijai. Padariniai: 1) Prasideda prekyba tarp žemynų 2) Krito pinigų vertė 3) Sumažėjo Š. Italijos miestų (Venecija, Genuja) prekybinė reikšmė. 4) Iš Amerikos į Europą atvežta: bulvės, pomidorai, tabakas, kakava 5) Iš Europos į Ameriką nuvežta: kvieciai, ryžiai, svogūnai, persikai, ožkos, avys, kiaulės, arkliai 6) Sustiprėjo Geografijos mokslo raida 7) Buvo primesta Krikšcionybė 8) Sunaikintos indėnų gentys (Actekai, Majai, Inkai) 9) Pradėta vykdyti kolonijinė politika 10) Iš Afrikos atvežta daug vergų 11) Iš Europos nuvežtos ligos Vismuomenės kaita XV-XVI a. (Viduramžių ir naujųjų laikų sandūra) Miestų augimas, amatų suklestėjimas skatino feodalinės santvarkos irimą vėlyvaisiais viduramžiais (XVIII-XV). Pradeda formuotis nauja ekonominė-visuomeninė santvarka- Kapitalizmas Kapitalizmą skatino: 1) Geografiniai atradimai 2) Kolinijų kūrimas 3) Suintensyvėjusi prekyba Prekių kiekiui padidinti ir siekiant sumažinti kainas, susikuria pirmosios kapitalistinės įmonės- Manufaktūros. Kapitalizmas suformuoja dvi visuomenines klases: 1) Kapitalistai 2) Samdomi darbininkai Feodalizmo požymiai: 1) Pagrindinis turtas- žemė 2) Valstiečiai priklausė nuo feodalų 3) Valstiečiai turėjo darbo įrankius- gyvūlius 4) Valstiečiai verčiami dirbti feodalui Kapitalizmo požymiai: 1) Gamybos priemonės priklausė kapitalistams 2) Darbininkai amseniškai laisvi 3) Gamybos priemonių neturi 4) Darbininkai yra samdomi ir dirba tam, kad išgyventų Reformacija (Naujieji laikai) Krikščionybė | 1054 m. (Schizma) | | Katalikai Stačiatikiai | Reformacija(XVIa.) | | Katalikai Protestantai- Katalikybės kryptis apimanti: *Liuteronus *Kalvinistus *Anglikonus. Reformacija- XVI a. pr. kilęs religinis judėjimas už Katalikų bažnyčios pertvarkymą. Reformacijos priežastys: 1) Kunigaikščiai buvo nepatenkinti Katalikų bažnyčios galia 2) Kunigaikščiai norėjo užvaldyti bažnyčios turtus ir sumažinti popiežiaus įtaką 3) Gyventojai buvo nepatenkinti dideliais mokesčiais Bažnyčiai. (Dešimtinė) 4) Didelį dvasininkų pasipiktinimą kėlė indulgencijų pardavinėjimas 5) Vokietija buvo susiskaldžiusi valstybė ir silpna Imperatoriaus valdžia Indulgencija- nuodėmių atleidimo raštas Vienuolis Martynas Liuteris priėjo išvados, jog indulgencijų pardavinėjimas prieštarauja Kristaus mokymui. Jis lotyniškai surašė 95 tezes ir 1517 m. savo raštą iškabino ant Vitenbergo pilies bažnyčios vartų. Sis įvykis laikomas Reformacijos pradžia. M. Liuteris savo tezėse skelbė: 1) Tvirtino, kad popiežius nereikalingas 2) Aiškino, kad tikėjimo pagrindas yra Šventasis Raštas 3) Teigė, kad bažnyčia turi atsisakyti visų turimų turtų ir rūpintis tik dvasiniais reikalais 4) Kritikavo vienuolystę ir Piligrimines keliones 5) Ragino atsisakyti Celibato Popiežius atskyrė Liuterį nuo bažnyčios ir paskelbė Eretiku. Sekuliarizacoja- bažnyčios turto paėmimas į valstybės rankas Ekskomunikavimas- atskyrimas nuo bažnyčios Religinės kovos ir Augsburgo taika Imperatorius Karolis V buvo katalikybės šalininkas. Todėl tarp jo ir Reformacijos šalininkų kilo Religinės kovos. Imperatorius ir jo bendraminčiai pralaimėjo. 1555 m. Augsburge buvo pasirašyta taikos sutartis. Buvo sutarta, kad religija kunigaikštystėse bus tokia, kokios norės jų šeimininkai, o Vokietijoje bus laikomasi principo " kieno valdžia, to ir religija". Naujai Vokietijoje susikūrusi bažnyčia buvo pavadinta Liuteronų bažnyčia, nes jos idėjinius pagrindus sukūrė Liuteris. Reformacija išplito į Skandinavų šalis. Valstiečių karas Įvykiai Vokietijoje išjudino ir valstiečius. 1525 m. prasidėjo sukilimas. Dėl didelių mastų jis vadinamas Valstiečių karu. Sukilę valstiečiai reikalavo panaikinti prievoles, lažą, duokles, dešimtinę. Jie siekė laisvės ir reikalavo panaikinti feodalinę santvarką. Valstiečiai nieko nepasiekė. Reformacija Reformacija - religinis sąjūdis XV-XVII a. Europoje, siekęs reformuoti Romos katalikybės doktriną, kultą, bažnyčią. Reformacijos pradžioje Anglijos karalius palaikė popiežių. Bet po keleto metų karalius panoro išsiskirti su karaliene ir vesti kitą moterį. Popiežius tokiam karaliaus apsisprendimui nepritarė. Popiežius ir karalius susipyko. Tuomet Anglijoje buvo paskelbta, kad Bažnyčia yra nepriklausoma nuo popiežiaus. Taip atsirado Anglikonų bažnyčia. (Karalius – valstybės ir bažnyčios vadovas) Žanas Kalvinas – „Ženevos popiežius“ Žymiausias reformacijos judėjimo veikėjas – Žanas Kalvinas. Kalvinas sakė, kad Dievas nulėmė kiekvieno žmogaus likimą. (Predestinacija – kai Dievas nulemia kiekvieno žmogaus likimą) Kalvinistai ir Liuteronai: 1. Atsisako popiežiaus 2. Tik 2 sakramentai 3. Pasisako ne už pamaldas, o biblijos skaitymą 4. Ignoruoja šventuosius Anglikonaims – bažnyčia valstybinė, apeigos prabangios. Katalikų bažnyčios atsinaujinimas ir kontrreformacija Dėl Reformacijos mažėjo popo įtaka. Bažnyčia neteko daug turtų. Reformacija grasino visai katalikų bažnyčiai.Todėl bažnyčia ir jos vadovybė kovojo prieš Reformacijos plitimą. Kontrreformacijos priežastys: 1. Sumažėjo popo valdžia 2. Bažnyčia prarado daug turtų 3. Iškilo grėsmė visai katalikų bažnyčiai 1545m. Triente, Katalikų bažnyčios vadovai susirinko aptarti susidariusią padėtį ir nuspręsti, kaip sustabdyti Reformaciją. Nuspręsta: 1. Atskilusius nuo bažnyčios skelbti eretikais 2. Spausdinti daugiau katalikiškos religinės literatūros 3. Sudaryti draudžiamų knygų sąrašą („Index“) 4. Kurti naujas katalikiškas švietimo įstaigas 5. Kovoti per švietimą Jėzuitų ordinas ir jo veikla Ispanas Ignacas Lojola įkūrė naują vienuolių ordiną – Jėzuitų. Tikslas – Katalikų bažnyčios stiprinimas. Prasideda religinės kovos Vakarų Europoje. Kovos tarp protestantų ir katalikų Prancūzijoje Prancūzijoje buvo daug Žano Kalvino pasekėjų, kurie čia buvo vadinami hugenotais. Hugenotų ir katalikų santykiai buvo įsitempę ir peraugdavo į konfliktus. Baltramiejaus naktis - hugenotų skerdynės, kurias XVI a., surengė katalikai. Nuo tų laikų negailestingas priešų sudorojimas vadinamas „Baltramiejaus naktimi“. Tik XVI a. Nante buvo pasirašytas ediktas, kuris leido hugenotams laisvai išpažinti savo tikėjimą. Reformacijos ir kotrreformacijos pasėkmės: 1. Reformacija pakeitė religinį Europos veidą. Sugriovė buvusią religinę vienybę. 2. Greta katalikų atsirado naujos krikščioniškos Bažnyčios. 3. Sumažino Katalikų bažnyčios vaidmenį Europos gyvenime. 4. Susidarė sąlygos švietimui ir menui plisti 5. Pradėjo plėtotis nacionalinės kalbos Pasaulis absoliutizmo ir švietimo epochoje Olandijos ir Anglijos iškilimas Olandija Nyderlandų nepriklausomybės karo priežastys: 1. Ispanijos karalius sustiprino protestantų persekiojimą. 2. Savavališkai uždėjo naujus mokesčius, padidino muitus. Tai kėlė visų Nyderlandų gyventojų, ne tik protestantų, bet ir katalikų nepasitenkinimą. Nyderlanduose valdė ispanai. Prasidėjo Kalvinų prastuomenės riaušės prieš Katalikų bažnyčią. Išgąsdinti riaušių Nyderlandų didikai ir bajorai padėjo jas nuslopinti. Atsaku į ispanų žiaurumus tapo Nyderlandų nepriklausomybės karas XVI a. Sukilimas užgeso tik pietinėje dalyje, o 7 šiaurės provincijos XVI a. pasirašė sutartį dėl naujos valstybės – Olandijos. Anglija Parlamentas atsisakė patvirtinti naujus mokesčius ir Karolis I-asis jį paleido ir 11 metų nešaukė. Škotai sukilo ir įsiveržė į šiaurės Angliją. Karaliaus kariuomenė pralaimėjo, nes neužteko pinigų jai pildyti. Rinkti naujų mokesčių be parlamento pritarimo Karolis I-asis jau nedrįso. XVII a. jam pagaliau teko sušaukti parlamentą. Anglijos revoliucija Priežastys: 1. Sustiprėja prieštaravimai tarp karaliaus ir parlamento 2. Tarp karaliaus ir visuomenės 3. Tarp Anglikonų ir Puritonų (protestantizmo atmaina, kovojo su Anglikonų bažnyčia) Šis parlamentas jau nepaisė monarcho (revoliucija), priėmė sankcijas monarcho valdžiai, panaikino įvestus mokesčius

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!