Piligrimystė viduramžiais

Mikalojus Radvila Našlaitėlis – vienas įtakingiausių LDK, vėliau jungtinės Lietuvos ir Lenkijos valstybės visuomenės bei politikos veikėjų. Anuomet plačiai nuskambėjo jo garsios Radvilų giminės atžalos, Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnaus, augusio protestantiškoje aplinkoje, atsivertimas į katalikybę. Radvila Našlaitėlis garsėjo kaip mecenatas(meno ir mokslo globėjęs), rūpinęsis jėzuitų bažnyčios bei kolegijos statybomis gimtajame Nesvyžiuje, bernardinų vienuolynu. Tai plačių interesų Renesanso kultūros žmogus, gerai pažinęs Europos šalių gyvenimą, mokėjęs kalbų, daug keliavęs.
Žmogus nuo seniausių laikų, trokšdamas pažinti jį supantį pasaulį, keliavo. Laikui bėgant, tobulėjo susisiekimo priemonės, gerėjo keliai, daugėjo keliautojų. Jų tiklsai būdavo labai įvairūs. Vieni leisdavosi į kelionę vedami paprasto smalsumo, noro pamatyti, sužinoti nauja apie tolimus, egzotiškus kraštus bei jų gyventojus. Kiti vadovavosi siauru pragmatišku siekimu užvaldyti naujas žemes ir jų turtus.
Viena iš kelionių rūšių buvo – tikinčiųjų išvykos į šventąsias vietas, tarp jų ir į vadinamąją Šventąją Žemę (Palestiną). Tokios kelionės buvo atliekamos jau pirmaisiais krikščionybės paplitimo amžiais bei šio tūkstantmečio pradžioje. Tikinčuosius lankančius vietas, susijusias su krikščionybės atsiradimu ir jo relikvijomis, imta vadinti piligrimais.
XVI a. pab. Europoje visuomenės jau nebestebino piligrimų kelionės. Jos jau buvo tapusios savotiška tradicija, ritualu, katalikų bažnyčios ir popiežiaus remiamu bei propaguojamu.
Piligrimų kelionės į Šventąją Žemę, nors gana pavojingos, sunkios, tais laikais buvo populiarios. M. K. Radvilos Našlaitėlio kelionė ypatinga tuo, kad apie ją keliautojas papasakojo knygoje „Kelionė į Jeruzalę“, kuri Europoje tapo vienu žinomiausių bestselerių. 1601 m. išleista lotynų, po kelerių metų lenkų kalba, ji ne kartą buvo spausdinama dar ir vokiškai, rusiškai. Populiarumą, matyt, lėmė autoriaus interesų platumas – jį domino menkai pažįstamo musulmonų pasaulio kultūra, istorija, gyvenimo papročiai, apie kuriuos pasakoja be išankstinio neigiamo nusistatymo. Laiškų forma užrašytas pasakojimas informatyvus, intriguojantis, emocingas, lengvai skaitomas. Be to, jei perskaitysite „Kelionę į Jeruzalę“, įsitikinsite, kad autorius aplankė daugelį vietų, kurios rekomenduojamos ir šiuolaikiniam turistui.
Pirmą kartą M. K. Radvila Našlaitėlis išsiruošė į Šventąją Žemę 1580 m....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!