Europos valstietijos raida viduramžiais

Valstiečiai - viena gausiausių ir aktyviausių gyventojų grupių viduramžiais. Jie gyveno feodalinėje baudžiavinėje santvarkoje. Valstiečiai buvo priklausomi nuo ponų, tačiau skirtingais laikais ir skirtinguose regionuose jų priklausomybė reiškėsi nevienodai.
Feodalizmas Europoje pradėjęs formuotis ankstyvaisiais viduramžiais įgalino žemvaldžius laikyti valstiečius savo priklausomybėje. Valstiečiai privalėdavo dirbti ponams, atiduoti dalį derliaus ir mokėti įvairius kitus mokesčius. Tokia priklausomybė skyrėsi nuo antikos laikais klestėjusios vergvaldystės. Viduramžiais valstiečiai neturėjo asmens laisvės, tačiau galėjo gana laisvai naudotis jiems skirtais žemės sklypais.
Valstiečių gyvensena priklausė nuo politinių, visuomeninių ir socialinių to meto įvykių. Jų padėtis įvairiais viduramžių etapais vystėsi ant tuometinių įvykių pagrindų. Nederliaus, karo ar kitų stichinių nelaimių akimirkomis labiausiai kentėdavo valstiečiai. Jie būdavo apkraunami naujais mokesčiais ir darbais norint atsigriebti dėl atsiradusių nuostolių. Tačiau valstiečiai mokėjo ir pasipriešinti, ne kartą kilę bruzdėjimai ir valstiečių didesni ar mažesni sukilimai, skatino žemvaldžius daryti nuolaidų.
Geresnė padėtis buvo stambesnių valstiečių, jie lengviau išgyvendavo nederliaus metus ir mažiau buvo priklausomi nuo dvarų, vėliau žemvaldžių. Smulkiųjų, vargingiausių valstiečių padėtis viduramžiais buvo sunki.
Ankstyvųjų viduramžių valstietija vystėsi valdant Frankų imperijai. Karoningų dinastijos teritorijoje vėliau susiformavo pagrindinės Vakarų Europos valstybės, perėmusios teisinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo struktūras.
"Feodalizmo sąvoka apibūdina feodalinių santykių visumą. "Pagal šia koncepciją feodalinei sistemai svarbūs ne tik teisiniai senjoro ir vasalo santykiai, bet ir žemėvaldų poveikis valstietijai."3
Žemvaldystė beveik tūkstantį metų lėmė socialinį ir ekonominį valstiečių gyvenimą daugelyje Europos šaliu. Vakarų žemės ūkio sektoriuje vyravo valakų sistema ir savita Vakarų Europos žemvaldystė, skatinusi keistis žemės ūkį. "Terminas "žemvaldystė" apibūdina tokią nuosavybės formą,"kai valdoma žemė ir joje įsikūrę žmonės"Taigi žemvaldystė charakterizuoja žemvaldžio ir nuo jo priklausomo valstiečio santykius. Požiūris, kad žemvaldys ir valstietis laikosi abipusiškai naudingų santykių: žemvaldys saugo valstietį, o pastarasis įsipareigoja padėti savo šeimininkui, neduoda pagrindo idealizuoti šiu dviejų socialinių elementų santykių. Čia kalbama apie vienpusiškus priklausomybės santykius, o ne apie savanorišką darbo paskirstymą. Feodalo ir valstiečio teisės į žemę buvo nevienodos; valstietis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!