Europos valstietijos raida viduramžiais

Valstiečiai - viena gausiausių ir aktyviausių gyventojų grupių viduramžiais. Jie gyveno feodalinėje baudžiavinėje santvarkoje. Valstiečiai buvo priklausomi nuo ponų, tačiau skirtingais laikais ir skirtinguose regionuose jų priklausomybė reiškėsi nevienodai.
Feodalizmas Europoje pradėjęs formuotis ankstyvaisiais viduramžiais įgalino žemvaldžius laikyti valstiečius savo priklausomybėje. Valstiečiai privalėdavo dirbti ponams, atiduoti dalį derliaus ir mokėti įvairius kitus mokesčius. Tokia priklausomybė skyrėsi nuo antikos laikais klestėjusios vergvaldystės. Viduramžiais valstiečiai neturėjo asmens laisvės, tačiau galėjo gana laisvai naudotis jiems skirtais žemės sklypais.
Valstiečių gyvensena priklausė nuo politinių, visuomeninių ir socialinių to meto įvykių. Jų padėtis įvairiais viduramžių etapais vystėsi ant tuometinių įvykių pagrindų. Nederliaus, karo ar kitų stichinių nelaimių akimirkomis labiausiai kentėdavo valstiečiai. Jie būdavo apkraunami naujais mokesčiais ir darbais norint atsigriebti dėl atsiradusių nuostolių. Tačiau valstiečiai mokėjo ir pasipriešinti, ne kartą kilę bruzdėjimai ir valstiečių didesni ar mažesni sukilimai, skatino žemvaldžius daryti nuolaidų.
Geresnė padėtis buvo stambesnių valstiečių, jie lengviau išgyvendavo nederliaus metus ir mažiau buvo priklausomi nuo dvarų, vėliau žemvaldžių. Smulkiųjų, vargingiausių valstiečių padėtis viduramžiais buvo sunki.
2. Europos valstietija Ankstyvaisiais viduramžiais
Ankstyvųjų viduramžių valstietija vystėsi valdant Frankų imperijai. Karoningų dinastijos teritorijoje vėliau susiformavo pagrindinės Vakarų Europos valstybės, perėmusios teisinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo struktūras.
"Pradžioje Europoje klestėjo tautų bei regionų įvairovė ir vienybė. Frankų imperija jau iš pradžių buvo susiskaldžiusi, joje egzistavo keletas genčių ir regioninių vienetų. Imperijoje, be pagrindinės frankų genties, buvo kitų genčių ir tautelių, kurios įtrauktos į Frankų imperiją prarado savo politinį suverenitetą, bet išlaikė joms būdingas struktūrines savybes. Taigi išliko ir senosios tautų struktūros bei teisės."1
Nepaisant to, kad Frankų imperija buvo nevienalytė, genčių ir regionų įvairovės atžvilgiu, valdant Karolingams buvo vieninga daugelyje sričių. Naudojant išorinę ekspanciją, buvo taikoma ir vidinė integracija. Frankų imperijoje atsirado žemės ūkio sistema , kuri net žlugus imperijai, ilgai formavo europos valstietiją."Žemės ūkio elementai - žemėvalda, valakų sistema ir feodalinė santvarka - atsiradę pagrindinėse Frankų imperijos žemėse, būdingi visai Europai." 2
"Feodalizmo sąvoka...

Daugiau informacijos...