Piliakalnių kraštas

Sukauptam turtui saugoti bei ginti baltai ant kalvų statė įtvirtintas gyvenvietes – piliakalnius.
Juose kūrėsi giminėmis.
Iš giminės išėjusios šeimos apsigyveno papilių gyvenvietėse bei žemdirbių kaimuose. Nevienodi žemės sklypai, gamtos nelaimės, atskirų genčių susirėmimai skatino turtinę nelygybę.
.
Senovės baltų tautos, tarp jų ir dabartiniai lietuviai, nebuvo gamtos apdovanotos geromis gynybinėmis sąlygomis. Lietuviškos lygumos nebuvo tinkamos nei slėptis, nei gintis. Todėl mūsų protėviai savo rankomis kasė ir pylė įtvirtinimus gyvenvietėms. Dauguma šių prieš tūkstančius metų iškastų struktūrų išliko iki mūsų dienų.
Pìliakalnis – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas. Piliakalnį kaip gynybinį įrenginį sudaro du pagrindiniai elementai: pati įtvirtinta vieta bei jos įtvirtinimai. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio pilis, bet nuo veiksmažodžio pilti.
Patys ankstyviausi piliakalniai pradėti pilti pirmojo ir antrojo tūkstantmečio prieš Kristų sandūroje – beveik prieš 3 tūkst. metų.
Piliakalniai būdingi tik baltų kultūroje, mat kitos tautos turėjo pakankamai geras gamtines sąlygas tvirtovėms įsirengti. Piliakalniai atsirado apie 1000 m. prieš mūsų erą. – jie yra svarbiausias pagoniškos baltų kultūros palikimas.
Piliakalnių etapai
Pradžioje ant piliakalnių buvo statomos įtvirtintos gyvenvietės, vėliau, apie V a. – VI a., jie tapo papėdės gyventojų slėptuvėmis nuo užpuolikų. Pradžioje jie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!