Antroje Lietuvos Respublikoje istorija tapo bene sparčiausiai besivystančia mokslo šaka. Žlugus totalitariniam režimui, istorikai pagaliau įgijo teisę nevaržomai nagrinėti archyvinius šaltinius. Jų dėka pavyko pašalinti daug baltų dėmių mūsų tautos istorijoje. Skaitytojai vis dažniau sulaukia įdomių mokslinių monografijų, straipsnių rinkinių, kuriuose istorikai išdėsto savo naują požiūrį į vieną ar kitą istorinį procesą bei laužo seniai nusistovėjusius stereotipus. Dažnai jie konceptualiai nesutampa. Polemika tarp mokslininkų tik pagyvina istorijos mokslo raidą. Kita vertus, labai pasigendama koncentruotų Lietuvos istorijos darbų besimokančiam jaunimui, pedagogams, platesniam skaitytojų ratui. Ypač tai pasakytina apie XX a. istorijos problematiką. Studijų knyga bent iš dalies turėtų pagerinti susidariusią padėtį. Ji skirta labai plačiam skaitytojų ratui. Būtų puiku, jei šis darbas praverstų istorijos mokytojams, moksleiviams, studentams ir visiems besidomintiems mūsų tautos praeitimi.
Nuo 1613 m., caru išrinkus Michailą Fiodorovičių, iki 1917 m. Vasario revoliucijos Rusiją valdė Romanovų dinastijos atstovai. Prie Abiejų Tautų Respublikos žlugimo daug prisidėjo imperatorė Jekaterina II. Ši smulkių vokiečių kunigaikščių palikuonė ištekėjo už sosto įpėdinio Petro III. 1762 m., pastarąjį nužudžius, Jekaterina II tapo Rusijos imperijos valdove. Ji kovojo dėl savo valstybės teritorijos plėtros, centrinės valdžios sustiprinimo, užkariautų žemių kolonizacijos. 1796 m. Carskoje Selo imperatorė mirė. Rusijos sostą paveldėjo jos sūnus Pavlas I. Savo karūnavimo dieną naujasis valdovas pakeitė valdžios paveldėjimo tvarką. Nuo tada Rusijos sostas galėjo būti perduotas pagal pirmagimio teisę vyriškąja linija. Pavlas I atšaukė draudimą bausti bajorus kūno bausmėmis. Jis labai bijojo revoliucijos. Todėl imperatorius uždraudė privačias spaustuves, užsieninių knygų įvežimą į Rusiją, sustiprino cenzūrą. Jis nemėgo Jekaterinos II laikais iškilusios aristokratijos. Tiesa, LDK žemėms naujasis imperatorius reiškė tam tikrą palankumą. Pavlas I atvyko į Vilnių ir dalyvavo vietos diduomenės surengtame iškilmingame priėmime. Jis suteikė malonę įkalintiems 1794 m. sukilimo dalyviams. Iš Petropavlovsko tvirtovės paleistas ir pats Tadas Kosciuška. Daliai sukilėlių caras grąžino dvarus arba išmokėjo kompensaciją. 1800 m. Lietuvoje buvo įvestas Rusijoje galiojantis Julijaus...
Šį darbą sudaro 133099 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!