Petronijaus „Satyrikono“ puotos pagrindinių veikėjų charakteriai

Petronijaus „Satyrikono“ puotos pagrindinių veikėjų charakteriai

Šiandien aptarsiu Petronijaus veikalo, kiti pavadintų romanu, „Satyrikono“ pagrindinių puotoje dalyvavusių veikėju charakterius, pagrindines detales.

Prieš pradedant analizuoti kūrinį, norėčiau aptarti patį veikalo rašytoją – Gajų Petroniją, nes mano nuomone jo biografija ir gyvenimas, daug atsispindi jo veikale . Petronijus, tai Pirmojo amžiaus romėnų rašytojas ir kaip spėjama „Satyrikono“ autorius. Rašytojas gimė kilmingoje šeimoje, valdė vieną provincijų, tarnavo konsulu, buvo Nerono patarėjas, teisėjas bei išradingas puotų organizatorius. 62 metais Petronijus užėmė konsulo pareigas, o vėliau perėjo į senatorių sluoksnį, kol 66 metais Neronas apkaltino Petronijų sąmokslu ir privertė jį nusižudyti.

Petronijus savo veikale išties labai ryškiai ir detaliai kuria veikėjų paveikslus. Satyrikonas, visą savo istoriją yra laikytas pornografiniu, Petronijaus amoralumą atskleidžiančiu kūriniu ir satyra, kuri kritikuoja smukusią Romos moralę ar pašiepia tokia kritika užsiimančius moralistus. Pats kūrinys, tai satyriškas ir ironiškas valkatų ( Enkolpijaus, Askilto, Gitono ) nuotykių pasakojimas, kurio protagonistas užsitraukia Priamo rūstybę, kuri persekioja jį iki kūrinio pabaigos ir galiausiai pasireiškiančią užklupusia impotencija. Tačiau, kadangi mano analizė yra orientuota į didingos puotos veiksmą, norėčiau pradėti nuo, mano nuomone, jos pagrindinio veikėjo – Trimalchiono.

Trimalchionas – tai atleistinis vergas, kuris sekant gyvenimui tapo nepaprastai turtingas. Tas labai atsiskleidžia jo charakteryje ir žmonių požiūryje į jį. Pradėsiu nuo to, kad pati ryškiausia Trimalchiono savybė yra besąlygiškas gyrimasis savo turtais. Puotos epizode galime sutikti daug scenų, kur Trimalchionas randa būdą pasigerėti savimi. Tai liečia ne tik materialistinius dalykus, bet ir savęs vaizdavimą, kaip gailestingu ir besirūpinančiu žmogumi. Puikus pavyzdys, tai scena, kurioje Trimalchionas liepia visiem savo puotos dalyviam patikrinti jo žmonos auksinių apyrankių svorį. Visa tai jis užslepia po priedanga, kad nenori jog svečiai galvotų, kad jis meluoja. Aukštas ego ir pasitikėjimas savimi taip pat yra matomi jo žodžiuose savo žmonai Fortūnatai, po konflikto dėl jo aistros išvaizdžiam vergui : „ Aš ją iš vergų prekyvietės ištraukiau, padariau žmogumi“ „ Tebūnie man palankus mano genijus, aš pasistengsiu, kad šita batuota Kasandra būtų suvaldyta! O aš, žioplys, juk galėjau vesti žmoną su dešimt milijonų sestercijų“. Tai atskleidžia ir dar vieną jo savybę – besąlygiška priklausomybė nuo pinigų ir atsidavimas materializmui. Svarbu paminėti ir jo norą būti pastebėtam, dėmesio centre. Puotos metu, Trimalchionas perskaito savo testamentą ir save pasiaiškina – jo norimas rezultatas, tai gauti meilę, simpatijas ir atsidėkojimą ne tik po mirties, bet ir dar esant gyvam. Prie testamento skaitymo prisideda ir Trimalchiono didelė baimė numirti ir religingumas. Religijos ir prietarų klausimas yra iškeliamas ne kartą puotos metu, jo patiekti valgiai taip pat turi sąsajų su religija – pavyzdžiui patiekalai zodiako ženklai. Tačiau pats Tramalchionas kalbėdamas apie šį patiekalą ir stengdamasis pasirodyti kultūringu ir išsilavinusiu prieš savo puotos svečius yra tik negailestingai išjuokiamas : dėl savo vergiškos praeities jis nėra labai protingas. Savo teiginių negali pagrįsti, palieka svečius vienus ilgam laikui, nekreipia į juos dėmesio ir kalba nesantūriomis bei nekultūringomis temomis. Taip pašiepiančiai vaizduodamas atleistinius Petronijus gerokai pagilina buvusiojo vergo persekiojimo įspūdį. Viktoras Davis Hanson savo straipsnyje „Living the Satyricon“ Trimalchioną apibūdiną, kaip asmenybę, kuri gavusi daug pinigų, bando gyventi aristokratišką gyvenimą, nors iš tiesų jis visada išliks vergu. Jokie pinigai nepanaikins žmogaus tikrosios prigimties ir nepakeis jo, kaip žmogaus. Trimalchionas, tai pažeidžiama asmenybė, kuri dėl tuometinių Romos socialinių normų, labiausiai liečiančių praturtėjusius vergus, daugiausiai kenčia. Taigi, apibendrinus Trimalchiono charakterį galiu sakyti, kad Trimalchionas tai asmenybė, kuri gyvena savo aristokratiškoje iliuzijoje, nors ištiesų jis neišprusęs, nekultūringas vergas atleistas nuo savo pareigos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!