Per kraują ir kitus kūno skysčius plintančių infekcijų rizika asmens sveikatos priežiūros įstaigose

Vienytis bendram tikslui ir siekti didinti visuomenės informuotumą apie tyrimų dėl ŽIV ir hepatitų svarbą. Siekiama, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie šių ligų keliamas grėsmes, pasitikrintų bei suprastų, kad yra veiksmingas šių ligų gydymas. Kraujo patogenai • Perduodami per kraują ir (ar) kūno skysčius, jiems patekus į kito jautraus infekcijai asmens organizmą. • Dažniausiai virusai: • hepatitas B; hepatitas C; ŽIV; • Kitos: maliarija, sifilis, bruceliozė, leptospirozė, Kroicfeldto-Jakobo liga, virusinė hemoraginė karštligė, geltonasis drugys, T – limfoblastinė leukemija, Denge karštligė, babeziozė ir kt. medicininius instrumentus, kraują ir / ar jo produktus, per pažeistą odą ar sveikas gleivines tiesioginio sąlyčio, turėję tiesioginį sąlytį su ligonio krauju ir (ar) kūno skysčiais, šlapimu, užterštais ligonio daiktais, didžiausia rizika užsikrėsti, kai ligonis kraujuoja, vemia, viduriuoja, dalinimosi krauju užterštomis adatomis arba kitais reikmenimis... 2016.11.23 Darbuotojo ekspozicija krauju ir kūno skysčiais • Darbuotojo gleivinių ir pažeistos odos sąlytis su krauju ir (ar) kūno skysčiais, taip pat sužeidimas (mikrotrauma) naudotais aštriais instrumentais ir kitais aštriais daiktais, užterštais kito asmens krauju ir (ar) kūno skysčiais • įsidūrus adatomis, susižeidus kitais aštriais daiktais, užterštais infekuoto paciento krauju ir (ar) kūno skysčiais; • tiesiogiai patekus infekuoto kraujo ir (arba) kūno skysčių, sekretų su krauju tiškalų, purslų, aerozolių ant akių, nosies, burnos gleivinių, pažeistos (pvz., nutrintos, suskeldėjusios ar pažeistos dermatito, egzemos) odos • netiesiogiai – per užterštas minėtais skysčiais rankas, instrumentus, aplinkos daiktus • darbuotojai gali susižeisti ir dėl neteisingų veiksmų, atlikdami procedūras, pvz., iš rankų į rankas perduodami aštrius prietaisus, šalindami aštrius daiktus, dėdami aštrius daiktus į atliekų konteinerius arba kai darbui trūksta medicinos prietaisų su techninėmis saugos priemonėmis 2016.11.23 PSO duomenimis apie 40 proc. HBV, HCV ir 2,5 proc. ŽIV infekcijų tarp sveikatos priežiūros darbuotojų yra susijusios su profesine ekspozicija dėl su(si)žeidimų aštriais daiktais Kasmet pasaulyje 3 milijonai sveikatos priežiūros darbuotojų (iš 35 milijonų) yra paveikiami kraujo patogenų dėl su(si)žeidimų adatomis ir kitais aštriais daiktais (poodinės ekspozicijos) 2016.11.23 2 mln. – hepatito B virusų 70 tūkst. HBV atvejų 0,9 mln. – hepatito C virusų 15 tūkst. HCV atvejų 170 tūkst. - ŽIV 500 ŽIV atvejų Didelė rizika užsikrėsti asmenims: turintiems daug lytinių partnerių, vartojantiems narkotines medžiagas, medicinos darbuotojams( chirurgams, stomatologams, akupunktūros specialistams, greitosios pagalbos medikams), hemodializuojamiems paientams, keliautojai Užsikrėtimo rizika 2016.11.23 0,001 ml infekuoto kraujo Hepatitas B Hepatitas C 1 ml infekuoto kraujo ŽIV Užsikrėtimo šiomis ligomis rizika priklauso nuo: •užkrato kiekio, •perdavimo būdo, •mikroorganizmo jautrumo aplinkos veiksniams ir cheminėms medžiagoms, •pačių virusų virulentiškumo, •jų paplitimo populiacijoje, •darbuotojo imuninės sistemos stiprumo, •susižalojimo gylio, • laikotarpio nuo susižalojimo iki žaizdos antiseptikos bei profilaktikos priemonių naudojimo po mikrotraumos ar ekspozicijos. Rizika (Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos ULAC 2014) 2016.11.23 ŽIV infekcijos rizika po poodinės ekspozicijos (su(si)žeidimo adatomis ir kitais aštriais daiktais) rizika yra 0,3 proc. (3-ims iš 1000). HCV infekcijos rizika po poodinės ekspozicijos infekuotu HCV krauju rizika yra 3 proc. HBV infekcijos rizika po poodinės ekspozicijos rizika nuo 6 iki 30 proc. (30 iš 100) Ekspozicijos atvejų statistika (Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos ULAC 2014) • Europoje kasmet nustatoma apie 1 mln. adatos dūrio sužeidimų. Dažniausiai įsiduria slaugytojos sveikatos priežiūros įstaigose (EU Commission for Employment). • Lietuvos valstybinės darbo inspekcijos duomenimis per 5 metus tarp sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų užregistruoti tik 2 virusinių hepatitų B ir C atvejai (2014 m. duomenys). 2016.11.23 Ekspozicijos atvejų statistika • Su(si)žeidimų aštriais instrumentais Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose 2012 metų apklausos rezultatai. (Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga, Aldona Baublytė) • 2012 m. Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų (dalyvavo 996 asmenys) apklausos duomenimis, 85 proc. darbuotojų yra susižeidę aštriais instrumentais, o registruota tik 119 (10 proc. visų su(si)žeidimų. • 46 proc. su(si)žeidimų įvyko atlikus procedūras, • 22 proc. – šalinant panaudotas priemones. • Pasekmės: 63 pacientams buvo atlikti kraujo tyrimai dėl virusinių ligų po patirtų mikrotraumų darbe, 21 proc. iš jų buvo nustatyti šie susirgimai: 9 atv hepatito B, 4 atv. - hepatitas C 2016.11.23 Ekspozicijos atvejų statistika • Medicinos personalo mikrotraumų ir atsitiktinio sąlyčio su krauju ir kitais kūno skysčiais valdymas ligoninėje (Studentė R.Lukianskytė, vadovė prof. J. Petrauskienė, Kaunas 2009) • N=201. Mikrotraumas darbe per 12 mėn. laikotarpį patyrė 36,8 proc. darbuotojų; atsitiktinį sąlytį su krauju ir/ar kitais kūno skysčiais – 55,7 proc. respondentų. • Pagrindinės susižeidimų priežastys: didelis darbo krūvis (33,8 proc.), neatidumas, skubotas (45,9 proc.). • 57,5 proc. patyrusiųjų mikrotraumas ir 80 proc. patyrusiųjų ekspoziciją krauju ar kitais kūno skysčiais jų neregistravo. • Operacinės slaugytojų susižeidimų adatomis ir kitais aštriais instrumentais rizikos vertinimas (Studentė Natalja Surgunt, vadovė Dr. Daiva Kriukelytė, KAUNAS, 2014) • N=171. Tyrimu nustatyta, kad 60 proc. (n=105) slaugytojų registravo susižeidimus, o 40 proc. (n=70) susižeidimų neregistravo. • Priežastys, dėl kurių slaugytojai neregistravo susižeidimų: manė, kad susižeidimas yra lengvas (64,3 proc., n=45), pranešimas nieko nepadės (51,4 proc., n=36), teigė, kad yra didelis užimtumas darbe (50 proc., n=35) ir kt. Trečdalis respondentų manė, kad pacientas neinfekuotas HBV. 2016.11.23 Ekspozicijos atvejų statistika 2016.11.23 • Medicinos darbuotojų profesiniai biologiniai rizikos veiksniai (Greta Gailienė, Regina Cenenkienė, Medicina (Kaunas) 2009; 45(7)) • 51,4 proc. respondentų patyrė mikrotraumą, 62,1 proc. – ekspoziciją biologiniais skysčiais, 86 proc. respondentų nebuvo pasiskiepiję HB vakcina. SERGAMUMAS VIRUSINIAIS HEPATITAIS PANEVĖŽIO APSKRITYJE 2001 – 2014 M. 2015.12.07 (ULAC duomenys) (ULAC duomenys) Iš 32 diagnozuotų ūminio VHB atvejų 27 (84,4 %) atvejų užsikrėtimo vieta liko neišaiškinta. Užregistruoti 23 ūminio VHC atvejai. Priežastis žinoma 1 atv. Sergamumas ūminiais VHB ir VHC pagal amžių (ULAC duomenys) 2016.11.23 UŽSIKRĖTIMAS ŽMOGAUS IMUNODEFICITO VIRUSU (ŽIV) PANEVĖŽIO APSKRITYJE 2006 – 2013 M. 0.31 0.49 0.42 0.78 0.5 0.1 0.1 0.42 0.99 0.81 0.96 0.97 1 0.89 0.7 0.91 0 0.2 0.4 0.6 0.8 1 1.2 2006 m 2007 m 2008 m 2009 m 2010 m 2011 m 2012 m 2013 m. R o d ik lis 1 0 t ū ks t. g yv . Panevėžio apskritis Lietuva 2016.11.23 2 proc. visos Lietuvos atveju tenka Panevėžio apskr. Hepatitai B ir C aktuali problema • ULAC duomenimis, oficialiai registruojamų susirgimų virusiniais hepatitas Lietuvoje mažėja, tačiau tyrimais įvertinta, kad Lietuvoje kas 6-tas gyventojas turi virusinio hepatito B žymenų. • PSO duomenimis, hepatito virusu užsikrėtęs kas 12-tas pasaulio gyventojas. • Skaičiuojama, kad virusinio hepatito B papilitimas Lietuvoje siekia apie 1 proc., o virusinio hepatito C– 3 proc. • ECDC stebėsenos ataskaitos duomenimis, sergamumo ūmiu VHB rodiklis Lietuvoje, lyginant su ES šalių vidurkiu, yra toks pat, 2012 m. siekė 0,8 atv./100 tūkst. gyv. • PSO duomenimis, 3 proc. pasaulio gyventojų yra infekuoti HCV, kasmet nustatoma 3–4 milijonai naujų VHC susirgimų atvejų. Iki 85 proc. žmonių, užsikrėtusių HCV, suserga lėtiniu hepatitu C (jei liga trunka ilgiau kaip 6 mėnesius). • Didžiausias registruojamas sergamumas hepatitu B yra 15 – 29 metų amžiaus grupėje. • Užsikrėtus hepatitais B ar C tik nedidelė dalis jų pasireiškia klinikiniais negalavimais. ŽIV 2014.04.16 ULAC duomenys Iki 2015 metų sausio 1 d. iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2378 asmenims Per 2015 m. 154 nauji ŽIV infekcijos atvejai Lietuvoje 2016.11.23 PREVENCIJA Prevencija (Per kraują plintančių infekcijų prevencijos darbo vietoje metodinės rekomendacijos ULAC 2014) Darbuotojų, kurių darbas susijęs su ekspozicija, nustatymas ir mokymas • Įstaigoje turi būti parengtas rašytinis profesinės ekspozicijos kontrolės planas; • Planas peržiūrimas, atnaujinamas; • Plane nustatomi darbuotojai, kurių darbas susijęs su ekspozicija. • Mokymas vedamas pradėjus darbą, kuriame galima darbuotojo ekspozicija, vėliau kasmet ir įvykus ekspozicijos incidentui. 2016.11..23 Darbuotojų skiepijimas • HN 47-1:2012 32 p. Darbuotojai, kuriems kyla sąlyčio su krauju ir (ar) kūno skysčiais rizika, nustatyta tvarka skiepijami nuo virusinio hepatito B (VHB) ir po vieno–dviejų mėnesių po paskutinio skiepo atliekami serologiniai kraujo tyrimai dėl anti- HBS (antikūnų, veikiančių hepatito B virusą paviršiaus antigenų titrui nustatyti). • Esant nepakankamam imuniniam atsakui, atliekamas pakartotinis skiepijimas. • Įstaigos vadovas turi raštu pasiūlyti nemokamai pasiskiepyti nuo virusinio hepatito B. Darbuotojas pildo sutikimo / atsisakymo formą. • Kraujo tyrimų rezultatai dėl imuniteto, rašytinis atsisakymas skiepytis ir kiti dokumentai saugomi pas atsakingus už medicininių dokumentų saugojimą asmenis 2016.11.23 Expert Rev. Vaccines 13(2), 277–283 (2014) Panevėžio miesto odontologų vakcinacija nuo VHB • 2016 m. periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu tikrintų 35 ambulatorinių odontologijos įstaigų duomenys: 2016.11.23 Dirba pasiskiepiję ar planuoja skiepytis 49 darbuotojai Atsisakę skiepytis 140 Atsakymų į teiginį “vakcinacija nepakankamai pagrįsta moksliniais tyrimais” pasiskirstymas 4.5 19.5 18.7 39.3 18.1 0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 Absoliučiai sutinku Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Nesutinku Visiškai nesutinku P ro ce n ta i N=359; nežino – 27 (7,00%), neatsakė – 7 (1,80%); Me=4 VILNIAUS MIESTO POLIKLINIKŲ GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į VAKCINACIJĄ (magistro darbas, Darbo vadovas - Prof.dr. K. Žagminas 2012 ) VILNIAUS MIESTO POLIKLINIKŲ GYDYTOJŲ POŽIŪRIS Į VAKCINACIJĄ (magistro darbas, darbo vadovas - Prof.dr. K. Žagminas 2012 ) N=359, Kruskal – Wallis 2=34,22 df=3, p= 10 TV/l (tarptautinių vienetų/l) kontakto metu Imunoprofilaktika netaikoma Imunoprofilaktika netaikoma Po 3 skiepų dozių imuniteto neatsirado BHIG*+ revakcinacija Imunoprofilaktika ar revakcinacija neatliekama Po 6 skiepų dozių imuniteto neatsirado BHIG* Imunoprofilaktika neatliekama 2016.11.23  Gydymas Dozė Data Trukmė ir pastabos BHIG 1 2 BHV vakcina 1 2 2 Stiprik lis ŽIV antivirusin iai vaistai (įrašyti) .......... Ačiū už dėmesį

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!