Pelno mokestis valstybės biudžeto pajamose

TARPTAUTINĖ TEISĖS IR VERSLO AUKŠTOJI MOKYKLA VADYBOS FAKULTETAS EKONOMIKOS IR FINANSŲ KATEDRA FINANSŲ STUDIJŲ PROGRAMA Neakivaizdinės studijos III kursas Fn-7/1 grupė PELNO MOKESTIS VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOSE Referatas Studentė AUDRONĖ Lektorė K.PETRAUSKIENĖ Vilnius, 2010 ĮVADAS Valstybės funkcijoms vykdyti reikia didelių finansinių išteklių, dėl to mokesčiai, kaip pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas, yra būtini. Nacionalinio biudžeto pajamos iš esmės formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema. Lietuvoje mokestinės įplaukos svyruoja gana plačiai. Pavyzdžiui, 1996 m. jos sudarė 95 procentus nacionalinio biudžeto pajamų, 2002 m. – 86%, 2009 m. – 68 %. Svarbiausias valstybės biudžeto pajamų šaltinis – tai įvairūs mokesčiai. Šiame darbe apžvelgsime vieną iš pagrindinių mokesčių – pelno mokestį. Pagrindinis šio referato tikslas – išanalizuoti kokią dalį nacionalinio biudžeto pajamose sudaro pelno mokestis, išnagrinėti kokie veiksniai ir aplinkybės įtakoja pelno mokesčio pajamas. Siekiant šio tikslo nagrinėsime pelno mokesčio įstatymą, šio mokesčio pakeitimus, kurie įsigaliojo 2008-2010 metais. Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, apžvelgsime ir pateiksime 2008-2009 m. valstybės biudžeto duomenis, analizuosime kaip yra vykdomas 2010 m. valstybės biudžeto pajamų planas, remiantis sausio mėn. duomenimis. PELNO MOKESČIO ĮSTATYMAS Šiuo metu galioja Pelno mokesčio įstatymas (Nr. IX-675), kuris buvo priimtas 2001 m. gruodžio 20 d. ir įsigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 dienos. Pelno mokestį moka apmokestinamieji vienetai: Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas. Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra: užsienio vieneto per nuolatines buveines LR teritorijoje vykdomos veiklos pajamos ir ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje: 1) palūkanos; 2) pajamos iš paskirstytojo pelno; 3) honorarai; 4) pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą  nekilnojamąjį  pagal  prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje; 5) kompensacijų  už  autorių  arba gretutinių teisių pažeidimą pajamos; 6) pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą; 7) metinės  išmokos (tantjemos)  už  stebėtojų  tarybos narių veiklą. Pelno mokesčio objektas – apmokestinamasis pelnas. Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimamos įstatyme nustatytos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai, įskaitant ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus. Pelno mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokestinio laikotarpio metinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino dieną, t.y. kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio 1 dieną (spalio 1 d.). Taip pat yra mokamas avansinis pelno mokestis. Mokesčio mokėtojui yra suteikta teisė pasirinkti vieną iš dviejų avansinio mokėjimo būdų: pagal praėjusių metų veiklos rezultatus arba pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinių metų ketvirčio dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio 25 dienos. Pelno mokesčio tarifai yra proporciniai. 2008-2010 m. pelno mokesčio tarifai kito. 2010 m. pagrindinis pelno mokesčio tarifas 15 proc. Pasikeitimus žiūrėti pelno mokesčio tarifų 1 lentelėje. PELNO MOKESČIO PAJAMŲ DYDIS Pagal savo surinkimo apimtį pelno mokestis nacionaliniame biudžete yra po PVM, akcizų, gyventojų pajamų mokesčių, o valstybės biudžete – daugiau nei pelno mokesčio surenkama PVM ir akcizų mokesčių. Apžvelgus paskutinių metų valstybės biudžeto pajamų surinkimo rezultatus, pastebime, kad pelno mokesčio dalis valstybės biudžete mažėja, 2008 m. sudarė 12,54%, 2009 m. – 8,24%, 2010 m. planuojama, kad sudarys tik 4,26%. Žiūrėti 2-3 lentelę Pelno mokesčio dalis valstybės biudžete. Į nacionalinį biudžetą 2009 m. įplaukė 18303,1 mln. litų (be Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansinės paramos lėšų). Buvo prognozuota, kad į nacionalinį biudžetą 2009 m. įplauks 18195,5 mln. litų. Faktiškai įplaukė 107,6 mln. litų arba 0,6 proc. daugiau. 2009 m. pelno mokesčio: planuota gauti 1743,1 mln. litų, surinkta – 1707,6 mln. litų, t. y. 35,5 mln. litų arba 2 % mažiau nei planuota ir 1202,6 mln. litų arba 41,3% mažiau nei 2008 m. Apžvelgus 2008 m., matome, kad pelno mokesčio surinkta 2 mlrd. 910,2 mln. litų, o tai 199 mln. litų (7,3%) daugiau negu buvo planuota (žr. 4 lentelė). 2010 m. pajamų iš pelno mokesčio planuojama gauti 907,7 mln. litų, tai 799,8 mln. litų arba 46,8% mažiau nei 2009 m. Išanalizavus 2010 m. sausio mėnesio valstybės biudžeto pajamų plano vykdymą, matome, kad pajamų surinkimo planas įvykdytas 105,9%. Tačiau pajamų iš pelno mokesčio buvo gauta mažiau, nei planuota 6142 tūkst. litų, planas neįvykdytas 26,8%. Ataskaitiniais metais gauta 40722 tūkst. litų arba 70,8% mažiau nei 2009 m. sausio mėnesį (žr. 5 lentelę). KAS ĮTAKOJA PELNO MOKESČIO PAJAMŲ DYDĮ? Sumažėjusioms pelno mokesčio pajamoms, didelę įtaką turėjo bendra Lietuvos ekonominė situacija. Remiantis Statistikos departamento duomenimis įmonių pelnas, nuostolis (-) prieš apmokestinimą pradėjo mažėti 2008 m. III ketv., o jau 2008 m. IV ketv. susidarė agreguotas nuostolis (visų įmonių mastu išlaidos didesnės nei pajamos), apmokestinamasis pelnas sumažėjo beveik visose ekonominėse veiklose, o bendras pelningų įmonių skaičius sumažėjo net 16 proc. Nors valdžia siekdama surinkti kuo daugiau pajamų į biudžetą 2009 m. pagrindinį pelno mokesčio tarifą padidino iki 20 proc., o Finansų ministerijos duomenimis, dėl pelno mokesčio tarifo padidinimo nuo 15 proc. iki 20 proc. 2009 m. buvo gauta apie 280 mln. Lt daugiau pelno mokesčio pajamų. Tačiau pelno mokesčio metinis biudžetas buvo įvykdytas tik 98 proc. 2004 – 2008 metais I-III ketv. avansinis pelno mokestis dažniausiai buvo mokamas pagal metų, buvusių prieš praėjusius metus, rezultatus (apie 93 proc. avansinio PM mokėtojų), tačiau pasikeitus ekonominei situacijai 2009 m. I-III ketv. tik 63 proc. avansinio pelno mokesčio mokėtojų deklaravo mokėti pagal 2007 m. rezultatus. 2010 m. tik 60 proc. avansinio pelno mokesčio sumos deklaravo mokėti pagal ankstesnių metų rezultatus. Labiausiai pelno mokesčio pajamas 2009 m., lyginant supraėjusiais metais, sumažino PM permokos grąžinimai bei įskaitymai kitų mokesčių prievolėms padengti, kurių 2009 m. buvo 278,8 mln. Litų (2,6 karto) daugiau nei 2008 m. Nuo 2009 m. sausio 1 d. pasikeitus Pelno mokesčio įstatymo nuostatai, avansinį pelno mokestį privalo mokėti tie mokesčių mokėtojai, kurių apmokestinamosios metų pajamos viršija 1 mln. Lt (iki tol prievolė mokėti avansinį pelno mokestį atsirasdavo, kai apmokestinamosios pajamos buvo virš 100 tūkst. Lt). Taigi Finansų ministerijos duomenimis mokesčių mokėtojų, teikiančių avansines pelno mokesčio deklaracijas sumažėjo 39 proc., o iš jų deklaruojančių mokėti avansinį pelno mokestį, sumažėjo dvigubai (nuo 26,2 tūkst. 2008 m. iki 13,1 tūkst. 2009m.), o 2010 m. duomenimis, pateikta tik 6,1 tūkst. avansinio pelno mokesčio deklaracijų, kuriose yra nurodyta mokėtina suma. Taip pat nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo pelno mokesčio lengvata, leidžianti įmonėms iki 50 proc. susimažinti apmokestinamąjį pelną. Iki 2009-12-31 įmonės AVMI turėjo pateikti pranešimus apie pradėtus ar planuojamus vykdyti investicinius projektus bei planuojamas išlaidas. Didžioji dalis mokesčių mokėtojų dėl vykdomo investicinio projekto sumažins 2009 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, kurį įmonės mokės 2010 m. Prognozuojama, kad Valstybės biudžetas 2010 m. neteks apie 250 mln. Lt pelno mokesčio dėl šios investicijas skatinančios lengvatos. Vyriausybės įgyvendindama 2008-2012 metų veiklos programą, kurioje numatė lengvinti verslo sąlygas, daro pakeitimus Pelno mokesčio įstatyme: mažoms įmonėms pelno mokesčio tarifą mažina iki 5 proc., apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų atskaitomiems leidžiamiems atskaitymams bus priskiriamos visos išlaidos darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda yra gyventojų pajamų mokesčio objektas. Nuo 2008 m. siekiant įmones papildomai paskatinti investuoti į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, skirtus kurti naujoms medžiagoms, technologijoms, sukuriančioms aukštą pridėtinę vertę, apskaičiuojant 2008 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, taikomos pelno mokesčio lengvatos įmonių investicijoms į mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą. Vienetų sąnaudos (kitos nei ilgalaikio turto įsigijimo), patirtos atliekant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, iš pajamų atskaitomos tris kartus, jei tenkinama ši sąlyga – atliekami mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbai yra susiję su vieneto įprastine vykdoma ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda. Vienetai už 2010 metų ir vėlesnius mokestinius laikotarpius apskaičiuotus mokestinius nuostolius tam tikromis sąlygomis galės perduoti kitiems vienetų grupės vienetams, kurie jiems perduotais nuostoliais turi teisę sumažinti apmokestinamojo pelno sumą. Iki 2010 m. sausio mėn. galiojančias pelno mokesčio įstatymo nuostatas įmonės apskaičiuotų mokestinių nuostolių kitoms įmonėms perduoti negalėjo – galėjo juos tik perkelti į kitus metus ir susimažinti kitų mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną. Nuo 2010 m. sausio 1 d. visiems užsienio vienetams, kurie yra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išmokamos palūkanos neapmokestinamos pelno mokesčiu. IŠVADOS Išanalizavus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto 2008-2010 m. pajamų surinkimo duomenis, pastebėjome, kad pelno mokestis sudaro nedidelę ir vis mažėjančią valstybės biudžeto pajamų dalį. Tam įtakos turi Lietuvos ekonominė padėtis, pelno mokesčio objektas yra apmokestinamasis pelnas, o kadangi daug įmonių pradėjo dirbti nuostolingai, tai neliko ką ir apmokestinti. Ne daug padėjo ir 2009 m. pakeltas pelno mokesčio tarifas. Verslo atstovai kalba: “Valdžia galėjo padaryti ir 100 proc. pelno mokesčio tarifą, nes vis tiek neplanuojama šio mokesčio mokėti bent dvejus metus. Reta įmonė gaus pelno, o jei ir gaus, tai jai trūks pinigų už jį sumokėti”. Siekiant gerinti verslo sąlygas, sudaryti galimybes investuoti, Pelno mokesčio įstatyme 2008-2010 m. padarytos pataisos, kurios suteikia daugiau lengvatų: mokesčio lengvata investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą ir visa kita eilė pakeitimų, kurie turėjo ir turės įtakos mažesnėms pelno mokesčio pajamoms. Nors tuo pačiu buvo panaikintos tam tikrų sektorių lengvatos, t. y. apmokestinamas pelno mokesčiu kredito unijų, Centrinės kredito unijos, žemės ūkio veiklą vykdančių įmonių pelnas. Finansų ministerija paskelbė 2010 m. vasario mėn. preliminarius duomenimis - į valstybės biudžetą surinkta 1 mlrd. 35,2 mln. Lt, planuota – 899,9 mln. Lt, t.y. įplaukė 135,3 mln. litų daugiau nei planuota, na o pelno mokesčio planas per vasario mėn. vėl neįvykdytas, gauta 4,8 mln. Lt, buvo planuota – 5,3 mln. Lt. Žiūrint į pateiktus duomenis, tikėtina, kad 2010 m. metinis valstybės biudžeto planas bus įvykdytas, na o pelno mokesčio planas – ne. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1. Buškevičiūtė, E. Mokesčių sistema. Vadovėlis. – Kaunas: Leidykla “Technologija”, 2007.– 338 p. – ISBN 9955-09-815-5. 2. Šapalienė, L. Lietuvos mokesčių sistema:teoriniai ir praktiniai pagrindai. Mokomoji knyga. – Vilnius: UAB “Mokesčių srautas”, 2008. – 160 p. – ISBN 978-9955-456-83-3. 3. 2008 m. valstybės biudžeto vykdymo duomenys. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2010 m. kovo 15 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!