Juridinių asmenų pelno mokestis

Lietuvos ir užsienio vienetų mokesčio bazė
Pelno mokesčio tarifai
ĮVADAS
Šio darbo objektas viena iš mokesčių rūšių - LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas priimtas 1990 m.
Šio darbo tikslai yra išanalizuoti ir pažinti pelno mokesčio esmę, sužinoti kokiems juridiniams asmenims jis taikomas, kokie šio mokesčio tarifai, deklaracijų teikimo, mokesčio mokėjimo tvarka.
Norint visą tai suprasti reikia kruopščiai išanalizuoti teisinio pobūdžio literatūrą susijusią su šiuo įstatymu
PELNO MOKESČIO MOKĖTOJAI
Pelno mokestį moka:
1) Lietuvos vienetas;
2) užsienio vienetas.
Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas.
Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka pelno mokesčio nemoka:
1) biudžetinės įstaigos;
2) Lietuvos bankas;
3) pelno nesiekiantys vienetai;
4) valstybė ir savivaldybės, išskyrus Pelno mokesčio įstatymo VII skyriuje numatytus atvejus (tai susiję su dividendų apmokestinimu);
5) valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos;
6) valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas”.
Pelno nesiekiantis vienetas – vienetas, kurio veiklos tikslas nėra pelno siekimas ir kuris pagal jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus gauto pelno neturi teisės skirstyti savo steigėjams ir (arba) dalyviams.
PELNO MOKESČIO BAZĖ

Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos arba jų dalis Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kontroliuojamasis vienetas – vienetas, laikomas kontroliuojamu kito vieneto arba nuolatinio gyventojo (toliau – kontroliuojantis asmuo), jeigu:
1) jis yra kontroliuojančio asmens kontroliuojamas paskutinę mokestinio laikotarpio dieną ir
2) jame kontroliuojantis asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 50% akcijų (dalių, pajų) ar kitų teisių į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtinių teisių jas įsigyti, arba
3) jame kontroliuojantis asmuo kartu su susijusiais asmenimis valdo daugiau kaip 50% akcijų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!