Fizinių asmenų pajamų mokestis: istorija ir gyventojų pajamų apmokestinimo tobulinimas Lietuvoje

Mokesčiai yra nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias finansinis šaltinis, duodantis lėšų atlikti įvairias – apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, socialinės plėtros ( švietimo, mokslo, meno, visuomenės rekreacijos ), administravimo ir pan. – funkcijas.
Visuotinai pripažinta, kad mokesčiai yra privalomi fizinių ir juridinių asmenų mokėjimai valstybei ir jos vietos valdžios institucijoms. Tai svarbiausias valstybės pajamų šaltinis, vienas iš jos egzistavimo pagrindų, vyraujanti biudžeto įplaukų akumuliavimo forma. Mokesčiai padeda paskirtyti ir perskirstyti dalį nacionalinių pajamų.
Lietuvoje vykstant persitvarkymo reformai, t.y 1990 m pradėjus formuotis rinkos santykiams, senoji centralizuota apmokestinimo tvarka skubiai buvo keičiama į naujus mokestinius santykius. Formuojantis naujai valdžiai, šalyje turėjo būti priimti tam tikri teisės aktai ir išleisti įstatymai, kurie užtikrintų pajamų gavimą į biudžetą iš gyventojų ir tos pajamos pajėgtų padengti išlaidas, kurios yra būtinos įgyvendinant valstybines programas, susijusias su socialiai remtinomis įstaigomis ar socialiai remtina visuomene, t.y. gydymo įstaigų išlaikymu, švietimo ir ugdymo, pensijų išmokėjimu, parama skurstantiems ir t.t. Tačiau visas tas išlaidas turime padengti mes, mokėtojai.
Laikinasis Fizinių asmenų pajamų mokesčio ( FAPM ) įstatymas ir naujai įsigaliojęs Gyventojų pajamų mokesčio ( GPM ) įstatymas.
Pateikti laikinojo FAPM įstatymo ir naujojo GPM įstatymo pajamų apmokestinimo tvarka gyventojų atžvilgiu.
Uždaviniai:
1. Pateikti aprašymą apie gyventojų pajamų apmokestinimą tarpukario Lietuvoje.
2. Išanalizuoti gyventojų pajamų apmokestinimą pagal laikinąji FAPM įstatymą ir naująjį GPM įstatymą.
Metodai:
1. Medžiagos rinkimas.
2. Duomenų pateikimas.
1.Fizinių asmenų pajamų
mokesčio istorija tarpukario Lietuvoje
1Lietuvoje 1918 m atkūrus valstybingumą darbo pajamų mokestis buvo įvestas 1932 m liepos 1 dieną. Šį mokestį turėjo mokėti visi Lietuvos piliečiai nuo pajamų už darbą. Mokesčio mokėtojai buvo dviejų kategorijų:
• Savarankiški mokėtojai ( gydytojai, advokatai, dailininkai ir kiti profesionalai ), mokėję mokestį nuo neto pajamų, t.y. iš bendrųjų pajamų atskaičius išlaidas profesinei veiklai organizuoti. Apie šias pajamas jie turėjo pranešti mokesčių inspektoriui, metams pasibaigus;
• Nesavarankiški mokėtojai – tarnautojai. Iš jų atlyginimo darbdaviai turėjo išskaičiuoti mokestį ir sumokėti valstybės iždui. Jiems nereikėjo paduoti į mokesčių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!