Gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčio našta Lietuvoje ir kitose šalyse

Paprastam mokesčių mokėtojui mokesčiai yra našta, nežiūrint į tai, jog mokesčių būdu gautos pajamos nukreipiamos atgal į tą patį mokesčių mokėtoją socialinių paslaugų, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo, kultūros, švietimo ir kitomis formomis. Ir nors mokesčių mokėtojų vertinama neigiamai, naštos matas nėra tiktai gyventojų priespaudos rodiklis – tai dydis, parodantis valstybės politikos pobūdį.
Iki šiol valstybės biudžeto politika buvo grynai kiekvienos šalies reikalas: valdžia savarankiškai nustatydavo mokesčių struktūrą, dydį, taip pat savarankiškai skirstydavo gautas mokestines pajamas. Pastaraisiais dešimtmečiais padėtis gerokai pasikeitė. Vykstant ekonominių ryšių internacionalizacijai, vienų valstybių vykdoma biudžeto politika turi įtakos kitų, kartais net tolimų, šalių ekonominei padėčiai. Taigi matome, jog šalių viešieji finansai šiais laikais funkcionuoja anksčiau nepatirtų tarptautinių iššūkių akivaizdoje.
Norint išanalizuoti ne tiktai gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių paskirstymą Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, visų pirma, reikia aptarti mokesčių naštos teorinius aspektus – tai pateikta pirmame darbo skyriuje. Antra dalis orientuota į Lietuvos mokesčių sistemą – konkrečiai į gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių naštos paskirstymą, o kaip valstybės mokestinės naštos rodikliai atrodo Europos Sąjungos šalių kontekste, nagrinėta trečiame skyriuje.
Rašant teorinę darbo dalį buvo naudojami tokie informacijos šaltiniai kaip Lietuvos Respub­likos Gyventojų pajamų ir Pelno mokesčio įstatymai bei įvairūs straipsniai. Anali­ti­nėj­e darbo dalyje mokesčių naštai vertinant tiek Lietuvoje, tiek Lietuvos rodiklius analizuojant ES valstybių kontekste remtasi Eurostato bei kitų šalių statistikos departamentų pateiktais statistiniais duomenimis.
Svarbu dėmesį atkreipti į tai, jog analizuojant mokesčių naštą skirtingose šalyse susiduriama su skirtingo mokesčių naštos ūkio subjektams skaičiavimo problema. Iki šiol Lietuvoje nėra patvirtintos vieningos mokesčių naštos skaičiavimo metodikos, todėl įvairios institucijos skelbia skirtingus mokesčių naštos rodiklius, o informacijos, kaip kitos ES šalys paskaičiuoja mokesčių naštos rodiklius, pakankamai nėra. Pažymėtina, jog bendrosios mokesčių naštos rodiklis Lietuvoje yra kiek sumažintas, nes Statistikos departamentas, apskaičiuodamas BVP, įtraukia ir nemažas neapskaitomos bei šešėlinės ekonomikos apimtis.
Būtent todėl skiriasi tų pačių laikotarpių apskaičiuoti Lietuvos gyventojų pajamų ir įmonių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!