Mokesčių sistema Lietuvoje bei valstybės biudžeto pajamų analizė

ĮVADAS “Mokesčiai – tai įnirtęs, užsispyręs, …veiklus, energingas, …judrus žmonių laisvės skelbėjas, bet drauge žiaurios priespaudos ir kruvinų kančių įrankis.“ (Prof. V. Jurgutis). Mokesčiai - ne tik valstybės pajamų šaltinis, bet ir galingas įrankis jos rankose. Valstybės mokesčių politika (mokesčių nomenklatūra, tarifų dydžiai, bazių nustatymo tvarka, taikomų lengvatų sistema, mokesčių mokėjimo taisyklės bei baudų sistema) tiesiogiai veikia ne tik pajamų perskirstymą, bet ir finansinę ūkio subjektų padėtį, skatina (ar neskatina) nacionalinės ekonomikos augimą. Priimdama atitinkamus mokesčių įstatymus, valstybė gali skatinti krašto ekonomikos spartesnį plėtojimą arba stagnaciją, smukimą, kovoti su infliacija, nedarbu ir pan. Šiuo atveju ir pasireiškia mokesčių reguliavimo funkcija. Valstybinis reguliavimas, pasitelkus mokesčių sistemą, praktikuojamas seniai, ir daugelyje šalių manoma, kad tai patikima priemonė, nors esama ir manančių (nedaug), kad valstybė iš viso neturėtų kištis į ekonominį krašto gyvenimą. Mokesčiai sudaro pagrindinę rinkos ekonomikos šalių valstybės biudžeto pajamų dalį. Pirmasis bendras rodiklis apibūdinantis jų vaidmenį vienos ar kitos šalies ekonomikoje, yra visų apmokestinamųjų įplaukų dalis bendrajame vidaus produkte. Antrasis mokesčių rodiklis apibūdina apmokestinimo įplaukų pasiskirstymą pagal įvairius biudžeto sandaros lygmenis. Federalinėse valstybėse tai paprastai trijų lygmenų sistema – federalinis, regionų (federacijos subjektų) ir vietinis. Unitarinėse valstybėse, šiai kategorijai priklauso ir Lietuva, - tik du lygmenys: valstybinis ir vietinis (savivaldybių). Visi sutiktumėm, kad mokesčiai būtini, be jų nebūtų ir valstybė. Tačiau svarbiausia problema formuojant valstybės biudžetą, kaip ir kam tuos mokesčius paskirstyti ir kur juos panaudoti. Todėl Lietuvoje šiuo metu yra labai aktuali tema kaip pagerinti mūsų mokesčių sistemą, kad tiek juos mokantys asmenys, tiek valstybė būtų patenkinti. Nors nėra įmanoma sukurti tobulą mokesčių sistemą, bet galima pamėginti aptarti ir kitus galimus apmokestinimo būdus. Kai žmonėms mokesčių mokėjimas tampa našta, jie pradeda vengti šios prievolės, tuomet nuostoliu turi tiek pati valstybė, tiek joje gyvenantys žmonės. Šio darbo tikslas – išnagrinėti dabartinę Lietuvos mokesčių sistemą ir aptarti naujus galimus apmokestinimo būdus. Tam, kad pasiekti šį tikslą, iškelti keli svarbiausi uždaviniai, kuriuos reikės įgyvendinti: • Aptarti Lietuvos mokesčių sistemos pagrindines sąvokas ir sampratą; • Apžvelgti pagrindinius Lietuvos mokesčius; • Išanalizuoti valstybinio biudžeto pajamų struktūrą; • Išanalizuoti VMI valstybės biudžeto pajamų plano vykdymą ir priežastis 2007 m.; • Ištirti Pridėtinės vertės mokesčio surinkimą į valstybės biudžetą per 2007 m. • Ištirti Pelno mokesčio surinkimą į valstybės biudžetą per 2007 m. Darbo atlikimo metodai: mokslinės literatūros atranka ir analizė; surinktų duomenų apdorojimas; išvadų formulavimas. Darbe bus siekiama pademonstruoti šias kompetencijas: mokėjimą naudotis informaciniais šaltiniais; gebėjimą kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją. 1. MOKESČIŲ SITEMOS TEORINĖ APŽVALGA Kiekviena pasaulio valstybė atlieka daug įvairių funkcijų: apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo, administracines. Valstybių kūrimosi pradžioje svarbiausia jų funkcija buvo apginti savo piliečius nuo kitų valstybių piliečių užpuolimo ir palaikyti vidaus tvarką. Valstybėms vystantis, jų funkcijos išsiplėtė. Tvarkai palaikyti reikėjo sukurti teisingumo bei policijos sistemą, išplėsti ryšius, reglamentuoti turtingųjų vaidmenį visuomenėje, ginti vargšus - teikti jiems socialines paslaugas (nemokamą švietimą, medicininį aptarnavimą), taip pat tvarkyti išsiplėtusius ūkininkavimo santykius. Valstybės pareiga yra vykdyti visas tas veiklas, kurių nepasisiūlytų atlikti (neverčiami) privatūs asmenys. Pavyzdžiui, šiems asmenims nenaudinga organizuoti apsaugą nuo užsienio užpuolimo ir išlaikyti kariuomenę, karo laivyną, oro pajėgas, organizuoti civilinę gynybą bei slaptųjų tarnybų veiklą. Privatūs asmenys vargiai imtųsi palaikyti vidaus saugumą ir išlaikyti policiją, teismus. Be to, minėtose veiklos srityse privatūs asmenys dažnai gali būti ir nepatikimi. Valstybė turi imtis ir kai kurių produktų gamybos, teikti komercines paslaugas, kurių privati įmonė nebus suinteresuota arba nesugebės teikti: pavyzdžiui, tiesti kelius, tiltus, kanalus, statyti uostus, elektrines, visa tai prižiūrėti. Socialinės paslaugos, kurių imasi valstybė, negali būti visiškai paliekamos privatiems asmenims, nes dažnas jų neturės intereso arba lėšų šias paslaugas teikti arba jų teikiamų paslaugų sąlygos (ypač tarifai) nebus priimtini vartotojams. Vadinasi, valstybei reikia rūpintis piliečių bendra gerove, t.y. statyti ligonines, mokyklas, tiesti gatves, kelius, įrengti parkus, žaidimų aikšteles ir pan., kad piliečiai galėtų užsiimti visuomeniniais ar ūkiniais reikalais. Tokių paslaugų nauda vertine išraiška sunkiai apskaičiuojama. Tačiau gerai organizuotas piliečių švietimas, rūpinimasis jų sveikata, gerove labai reikšmingas ir efektyvus, nes didina krašto bendrijos produktyvumą. Valstybė privalo imtis atsakomybės už savo piliečius, kai jie laikinai arba visam laikui netenka darbo, tampa invalidais, gyvena amoraliai, ydingai, ir teikti jiems pagalbą. Aišku tik tai, kad valstybės funkcijoms vykdyti reikia didelių finansinių išteklių. Finansinių išteklių svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas šaltinis yra mokesčiai. Vadinasi, mokesčiai yra būtini, nes tai kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas. 1.1. Mokesčių samprata ir pagrindinės sąvokos Mokesčiai – pagrindinis valstybės pajamų formavimo būdas, istoriškai atsiradęs kartu su valstybe. Renkant mokesčius gaunamos lėšos valstybės institucijoms išlaikyti, jos funkcijoms finansuoti. Kita vertus, mokesčiai – vienas nacionalinių pajamų perskirstymo būdų, plačiai naudojamas kartu su pinigų apyvarta, kreditavimu ir kt., kurio dėka gaunama didžioji dalis valstybės pajamų. Pagal pelno administravimo1 2 straipsnį mokestis – „mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti“. Mokesčiai yra susiję tiek su valstybės, tiek praktiškai su visų krašto ūkio subjektų ir gyventojų materialiniais interesais. Todėl teisę nustatyti valstybinius mokesčius turi tik įstatymų leidžiamos valdžios institucija, veikianti visos valstybės (tautos) vardu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos2 67 straipsnio 15 punktą valstybinius mokesčius nustato Seimas, priimdamas mokesčių įstatymus. Tokiu būdu Seimas nustato Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą, mokesčių mokėtojus, reguliuoja kitus mokesčių surinkimą užtikrinančius santykius. Atskiri įgalinimai reguliuojant mokesčių rinkimą suteikti Vyriausybei, Finansų ministerijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, savivaldybių institucijoms. Pagal Mokesčių administravimo įstatymą mokestis – visuotinai privalomas mokėjimas į valstybės (savivaldybės) biudžetą ir fondus, t.y. įstatymais nustatytus mokesčius privalo mokėti visi asmenys, turintys apmokestinimo objektus ar besinaudojantys jais. Mokesčių privalomumas reiškia ne tik prievolę mokestį, bet ir pareigą griežtai laikytis teisės aktais nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Jeigu mokesčio mokėtojas nevykdo ar netinkamai vykdo nustatytą mokestinę prievolę, jam gali būti taikomos įstatymo numatytos poveikio priemonės (priskaičiuojami delspinigiai, skiriamos baudos, taikomas priverstinis mokestinio įsiskolinimo išieškojimas, administracinės ar baudžiamos sankcijos). Įstatymas mokestį apibūdina kaip piniginę prievolę valstybei, t.y. kaip teisinį santykį tarp mokesčio mokėtojo ir valstybės, kurio esmę sudaro mokesčio mokėtojo pareiga sumokėti nustatyto dydžio mokestį pinigais ir valstybės teisė reikalauti iš mokesčio mokėtojo tinkamai vykdyti šią pareigą. Nurodyti požymiai būdingi visiems mokesčiams, todėl vadinami bendraisiais. Jų visuma leidžia mokestį apibrėžti kaip valstybės nustatytą privalomą piniginį mokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą ir pinigų fondus. Atitinkamo dydžio mokestį privalo mokėti mokesčio mokėtojas įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos įstatymai traktuoja mokesčius plačiąją prasme, t.y. kaip bet kokius fiskalinius instrumentus, kuriais iš juridinių ir fizinių asmenų surenkamos lėšos viešoms (visuomeninėms) išlaidoms padengti. Formuojant žinių apie bet kurį tiriamą dalyką sandarą, labai svarbu teisingai pasirinkti apibendrinto žinojimo sistemos (teorijos) pradinę bazę, t.y. pradinių terminų ir teiginių visumą. Tas pats pasakytina ir apie mokesčių sistemą. Mokesčių administravimo įstatyme, priimtame 1995 m. birželio 28 d., pateikta verslo įmonėms, organizacijoms ir gyventojams taikomų mokesčių sąrašas, apibūdintos mokesčio mokėtojo, taip pat ir mokesčio administratoriaus teisės bei pareigos. Tačiau svarbiausia – šiame dokumente nustatytos pagrindinės sąvokos, kurių būtina laikytis vykdant Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Jų turinį atskleisiu detaliau. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnis nurodo tokias definicijas: Mokestis – mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti. Ši prievolė atliekama įstatymų nustatyta tvarka; Mokesčio mokėtojas – asmuo (fizinis arba juridinis), kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį; Mokesčio administratorius – už mokesčio administravimą atsakinga institucija; Mokesčio administravimas – mokesčių administratoriaus bei mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų įgyvendinimas, sumokėjimas ir išieškojimas, atsakomybės už netinkamą mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą taikymas, mokesčio paskirstymas, informacijos mokesčių mokėtojams teikimas; Mokesčio deklaracija – mokesčio apskaičiavimo dokumentas, kurį mokesčio mokėtojas arba mokestį išskaičiuojantis asmuo turi užpildyti ir pateikti mokesčio administratoriui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka; Mokestį išskaičiuojantis asmuo – asmuo, kuriam mokesčio įstatymo nustatyta prievolė išskaičiuoti iš mokesčio mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus. Mokesčio apskaičiavimas – mokesčio deklaracijos arba kito dokumento pildymas, parodant mokesčio dydį pinigais, privalomą sumokėti į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus; Mokesčio bazė – mokesčio įstatymo nustatyta tvarka pinigų suma įvertintas apmokestinamasis objektas, kuriam taikomas nustatytas mokesčio dydis (tarifas). Be čia cituotų pagrindinių sąvokų, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme teikiami veiklos, kurios dėka asmuo galėjo gauti arba gavo pajamų, rinkliavos ir jos mokėtojo, mokesčio įstatymo, mokesčio nepriemokos ir permokos, mokesčio įstatymo pažeidimo, apmokestinimo tvarkos, mokesčio lengvatos apibrėžimai. Apžvelgus mokesčio sampratą ir išsiaiškinus pagrindines sąvokas bus lengviau toliau nagrinėti ir gilintis į Lietuvos Respublikos mokesčių sistemą. 1.2. Mokesčių klasifikavimas ir funkcijos Mokesčius kaip piniginę prievolę valstybei, svarbų jos pajamų gavimo šaltinį galima ir būtina klasifikuoti. Pagal mokesčių mokėtojų ypatybes išskiriami: • juridinių asmenų mokestis, kuriam priklauso pelno mokestis; • fizinių asmenų mokestis, kuriam priklauso pajamų mokestis; • bendri mokesčiai, kuriems priklauso žyminis mokestis, valstybės rinkliava, užmokestis už valstybinę žemę bei valstybinio fondo vandens telkinius ir t.t. Pagal įskaitymo tvarką mokesčiai skirstomi į: • valstybės biudžeto mokesčius. Į valstybės biudžetą įskaitomi pelno, pridėtinės vertės, kosulinis mokesčiai, taip pat žyminis mokestis ir t.t. • savivaldybių biudžeto mokesčius. Į savivaldybių biudžetus įskaitomi fizinių asmenų pajamų, žemės, valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių nuomos, įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto, prekyviečių, paveldimo ar dovanojama turto mokesčiai ir kt. • tikslinių fondų mokesčius. Biudžetams priskirti mokesčiai neturi tikslinės paskirties – juos renkant gautos lėšos įskaitomos į surenkamąją atitinkamo biudžeto sąskaitą ir naudojamos pagal patvirtintus to biudžeto išlaidų straipsnius. Specialiųjų tikslinių fondų mokesčiai įskaitomi į atitinkamus tikslinius fondus ir naudojami konkrečioms priemonėms, kurių įgyvendinimui specialiai įsteigtas fondas, finansuoti. Pagal apmokestinimo objekto ypatumus skiriami: • pelno mokesčiai, atskaičiuojami nuo mokesčio mokėtojo gauto pelno (grynųjų pajamų) iš jo juridinės veiklos. • pajamų mokesčiai, skaičiuojami nuo bendrųjų mokesčio mokėtojo pajamų, neatsižvelgiant į mokesčio mokėtojo sąnaudas pajamoms gauti. • turto mokesčiai. Jie siejami su atitinkamo turto turėjimu ir jo prieaugiu. Asmuo, turintis savo dispozicijoje atitinkamą turtą, privalo perduoti valstybei dalį savo nuosavybės mokesčio forma. • vartojimo mokesčiai (pridėtinės vertės mokestis, akcizas). Šių mokesčių objektas – įvairūs vartojimo reikmenys, paslaugos. Tokie mokesčiai specifiški tuo, kad jų dydis įeina į prekės ar paslaugos kainą, todėl faktiškai šiuos mokesčius moka prekių (paslaugų) vartotojai, o ne mokesčio mokėtojai pagal įstatymą (prekių gamintojai, paslaugų tiekėjai bei importuotojai. Pagal apmokestinimo būda mokesčiai skirstomi į: • tiesioginius mokesčius (pelno, žemės, įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto ir kt.). šiuos mokesčius moka betarpiškai atitinkamo turto savininkai (naudotojai) arba pelną (pajamas) gaunantys asmenys, kuriuos mokesčių įstatymai įvardija kaip atitinkamo mokesčio mokėtojus. • netiesioginius mokesčius (pridėtinės vertės mokestis). Šį mokestį sudaro prekės (paslaugos) kainos priedą ir nėra susijęs su mokesčio mokėtojo turtu ar pajamoms. Čia pateikta mokesčių klasifikacija gali skirtis nuo kitų literatūroje pateikiamų mokesčių klasifikavimo schemų. Kiekviena jų turi atitinkamą pažintinę reikšmę. Mokesčių prasmę ir vaidmenį, išorinį jų savybių reiškimąsi atspindi dvi mokesčių funkcijos: fiskalinė ir reguliavimo. Fiskalinės funkcijos dėka valstybė apsirūpina vyriausybės politinei, ekonominei ir socialinei-kultūrinei veiklai reikalingomis finansinėmis lėšomis. Ši funkcija taip pat rodo valstybės iždo instancijų strategiją gauti kuo daugiau pajamų iš mokesčių. Mokesčiai paskirstomi remiantis Biudžeto sandaros ir kitais mokesčių įstatymais. Jeigu įstatymas nenurodo, kur turi būti kaupiami konkretūs mokesčiai, jie įskaitomi į valstybės biudžetą. Rinkoje įsigalint ir aktyviai plėtojantis netobulos konkurencijos santykiams, pradėta taikyti mokesčių reguliavimo funkcija. Ją vykdydama valstybė savo ruožtu veikia nacionalinio produkto reprodukcijos procesą, prekių pasiūlą ir paklausą. Valstybė prisiimdama atsakomybę bei rūpestį už gamybos ir vartojimo lygių suderinimą, kartu sustiprina centralizuotos valdžios pozicijas. Nustatydama skirtingus mokesčių tarifus, valstybė gali skatinti spartesnį atskirų ūkio šakų vystymą. Mokesčių funkcijos nuolat tobulinamos keičiantis ekonominės ir socialinės raidos sąlygoms. Nemažindamos dėmesio fiskalinės funkcijos stiprinimui, Vakarų šalių vyriausybės, naudodamos specialias mokesčių rūšis, kartu siekia padidinti savo reguliuojamąjį vaidmenį. Tokiu būdu plačiai taikomas, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis, kaip universalaus netiesioginio mokesčio rūšis, ir mokestis už prekybą, leidžiantis kontroliuoti gamybos bei realizavimo procesus ir drauge stiprinti valstybės poveikį dalykinei (verslo) konjunktūrai. 1.3. Apmokestinimo principai Bendrieji apmokestinimo principai – tai konceptualūs teiginiai, susitarimai, taisyklės ir procedūros, reikalingos galiojančių mokesčių sistemai apibūdinti. Šie principai, kaip teigia specialistai, nėra “nepajudinami“. Jie nuolat tobulinami, kad padėtų žmonėms, priimantiems sprendimus. Todėl apmokestinimo principai gali keistis tobulinant verslo valdymo metodus ar įvykus kokiems nors socialiniams-ekonominiams pokyčiams. Dvidešimto amžiaus ekonomistai, sociologai ir filosofai išskiria tokius apmokestinimo principus (Pajuodienė, 1993, p. 5): • teisingumą; • ekonominį efektyvumą; • administracinį paprastumą; • mokestinių įplaukų produktyvumą bei elastingumą. Praktiškai suderinti tokius apmokestinimo pricipus sunku, nes jie dažnai vienas kitam prieštarauja. Todėl bet kurios valstybės mokesčių sistema visada yra kompromisinė. Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje taip pat buvo keliamos valstybės mokesčių sistemos formulavimo problemos. Dr. Pranas Viktoras Raulinaitis 1923 m. „Lietuvos ūkio“ Nr. 15 rašė: „kad kiekvienos gerai sutvarkytos valstybės vyriausybė valdo finansus taip, kad būtų mažiausia piliečiams našta valstybės išlaidoms padengti. Įstatymų leidėjai, norėdami nustatyti kiekvieno mokesčio mokėtojo finansinį pajėgumą ir kartu patenkinti būtinus valstybės reikalus, turi vadovautis tam tikrais mokesčių sistemos sudarymo principais, vadinamaisiais pamatiniais dėsniais“ (Pajamų ir pelno mokesčiai, 1996): • Teisingumo principas. Visi gyventojai moka mokesčius priklausomai nuo jų finansinio pajėgumo, kad mokesčių našta nebūtu per sunki. • Politinės ekonomijos principas. Šis principas reikalauja, kad tautos ūkis mokesčių naštos nebūtų slopinamas, skurdinamas arba vedamas į bankrotą. • Finansinis principas. Šiuo atveju reikalaujama, kad valstybės išlaidos būtų padengtos į nieką neatsižvelgiant. Šiuos paminėtus principus taip pat būtų sunku suderinti tarpusavyje, tačiau pagrindinės nuostatos yra reikšmingos plėtojant dabartinę Lietuvos mokesčių sistemą. Mūsų dienų autorė O. Žėkienė išskiria tokius apmokestinimo principus (Apskaita ir kontrolė, 1996, p. 4): • mokumo ir egzistencijos galimybę; • apmokestinimo teisingumą; • mokesčių apskaitos ir atsakomybės paprastumą. Kartu O. Žėkienė siūlo tobulinti šalies mokesčių sistemą ir mokestinių lėšų naudojimą. Radikalią mokesčių reformą vykdyti Lietuvoje siūlo Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Reformos esmę atspindi septyni proliberalios mokesčių sistemos principai (1 pav.). 1 pav. Proliberalios mokesčių sistemos formavimo principai (Litas, 1997 m. rugpjūčio 13 d.) Pirmasis ir antrasis principas. Valstybė per mokesčių sistemą siekia tik vieno tikslo – surinkti pajamas, būtinas savo funkcijoms vykdyti ir nenaudoti mokesčių kaip įrankio ekonomikai reguliuoti. (mokesčių tarifai visiems vienodi netaikomas mokesčių lengvatos atskiroms šakoms, įmonėms, produktams, asmenims). Kartu mokesčiai neturi daryti įtakos mokėtojo pasirinkimui užsiimti viena ar kita veikla, taupyti ar vartoti, investuoti ar skolinti. Šių principų laikymasis sudarytų vienodas mokestines sąlygas tiek vietiniams ir užsienio įmonėms, tiek Lietuvos ir užsienio gyventojams. Mažėjantys mokesčiai. Mokesčių našta verslininkams ir gyventojams turi nuolat mažėti dėl valstybės funkcijų siaurinimo ir jo sukeliamo finansinių lėšų mažinimo. Mokesčių visuotinumas, neišvengiamumas ir automatiškas mokėjimas. Kaip minėjau anksčiau mokesčiai turi būti taikomi visuotinai, neteikiant kam nors išimčių ar lengvatų. Mokesčių apskaičiavimas ir mokėjimas turi vykti automatiškai ir nepriklausomai nuo mokėtojo ar administratoriaus valios, interpretacijos, susitarimo. Mokesčių sistema neturi sudaryto sąlygų vengti mokesčių ir didinti mokesčių naštą sąžiningiems mokėtojams. Norint įvertinti kurios nors valstybės (pavyzdžiui Lietuvos) mokesčių sistemą pagal minėtus principus, daug kur reikėtų pasiremti ir sava intuicija. 1.4. Mokesčius administruojančios institucijos Mokesčių administravimas apima visumą priemonių, kurias taiko valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos nustatyti ir surinkti mokesčius bei kitus piniginius mokėjimus. Mokesčių administravimas gali būti suprantamas plačiąją ir siaurąją prasme. Mokesčių administravimo sąvoką jau aptariau skyrelyje „mokesčių samprata ir pagrindinės sąvokos“. Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius – už mokesčio administravimą atsakingą institucija. Taigi mokesčio administratorius yra ne asmuo, o institucija, kurios kompetentingi pareigūnai atlieka mokesčių administravimą, Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje yra įvardinti šie mokesčio administratoriai: Valstybės mokesčių inspekcija, Lietuvos Respublikos muitinė, Aplinkos ministerija. Valstybės mokesčių inspekcija yra pagrindinė specialiai įgaliota valstybės institucija, administruojanti mokesčius. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnį Valstybinė mokesčių inspekcija yra valstybės institucija, įsteigta prie Finansų ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų lėšų bei atsakinga finansų ministrui. Jai pavestas visų be išimties Mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnyje išvardintų mokesčių administravimas. Valstybinę mokesčių inspekciją sudaro: • Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos – centrinis administratorius. • Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teritorinės mokesčių inspekcijos – vietos mokesčio administratoriai. Valstybinė mokesčių inspekcija yra valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos dalis. Šiai sistemai vadovaujanti įstaiga yra atsakinga finansų ministrui. Valstybinei mokesčių inspekcijai vadovauja viršininkas, kurį skiria ir atleidžia iš pareigų finansų ministras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Pagal valstybės mokesčių inspekcijos Prie Finansų ministerijos nuostatus3 svarbiausi jos uždaviniai: įgyvendinti mokesčių administravimo politiką ir nustatyti mokesčių administravimo prioritetus, procedūras bei tvarka; kontroliuoti, koordinuoti teritorinių mokesčių inspekcijų darbą, užtikrinti mokesčių mokėtojams bei mokesčius išskaičiuojantiems asmenims jų teises ir pareigas. Spręsdama minėtus uždavinius valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai atlieka daugybę funkcijų: rengia ir teikia įstatymų ir kitų teisės aktų mokesčių klausimais paaiškinimus, nustato vienodo jų taikymo procedūras; šviečia ir informuoja mokesčių mokėtojus, mokesčius išskaičiuojančius asmenis; nustato mokesčių ir kitų įmokų apskaitos procedūras ir kontroliuoja, kaip jų laikomasi; nustato permokų ir nepagrįstai išieškotų mokesčių, baudų, delspinigių grąžinimo procedūras ir kontroliuoja jų laikymąsi; Seimo, Vyriausybės, Finansų ministerijos pavedimu leidžia teisė aktus mokesčių įstatymams įgyvendinti, rengia įstatymų projektus, teikia pasiūlymus dėl mokesčių įstatymų ir administravimo gerinimo; ir atlieka daugybę kitų įstatymais ir teisės aktais jiems pavestų funkcijų. Teritorinė valstybinė mokesčių inspekcija yra valstybinės mokesčių inspekcijos sistemos dalis, pavaldi ir atsakinga Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teritorinių valstybinių mokesčių skyriai yra rajonuose ir miestuose. Pagal teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos tipinius nuostatus4 svarbiausi jos uždaviniai: • įgyvendinti mokesčių administravimo politiką, nustatytus mokesčių administravimo prioritetus, procedūras bei tvarka; • užtikrinti efektyvų įplaukų į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei fondus mokėjimą bei išieškojimą; • padėti mokesčių mokėtojams ir mokesčius išskaičiuojantiems asmenims įgyvendinti jų teises ir pareigas. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijos: mokesčių mokėtojams teikia paaiškinimus ir informaciją apie įstatymus ir kitus teisės aktus mokesčių klausimais; priima ir nagrinėja mokesčių mokėtojų prašymus, skundus, pasiūlymus; tvarko mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei valstybės pinigų fondus apskaitą; įstatymų nustatyta tvarka paskirsto mokesčių ir kitų įmokų sumas valstybės (savivaldybės) biudžetams bei valstybės pinigų fondams; ieško vengiančių mokėti mokesčių mokėtojų; atlieka kitas įstatymuose, nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos muitinė administruoja akcizo, pridėtinės vertės, cukraus, prekių apyvartos mokesčius tiek, kiek jai yra pavesta pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodeksą, Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus, Cukraus mokesčio ir Prekių apyvartos mokesčių įstatymus. Pavyzdžiui, Pridėtinės vertės mokesčio mokėjimą už importuojamas prekes kontroliuoja teritorinės muitinės, kurios nepriemokas ir delspinigius išieško Muitinės kodekso nustatyta tvarka. Teritorinės muitinės taip pat kontroliuoja akcizų už importuotas prekes mokėjimą, išieško akcizų nepriemokas ir delspinigius. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija administruoja mokestį už valstybinius gamtos išteklius, mokestį už aplinkos teršimą, naftos ir dujų mokestį, tačiau tik tiek, kiek pavesta šių mokesčių įstatymais. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą, pagal patvirtintą metodiką nustato išmetamų į aplinką teršalų kiekius tiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie netvarko privalomos teršalų išmetimo į aplinką apskaitos, taip pat nustato naudojamų valstybinių gamtos išteklių kiekius ir pan. 1.5. Lietuvos Respublikoje taikomi mokesčiai Valstybės mokesčių sistema reikėtų laikyti visumą įstatymais reglamentuojamų tarp savęs glaudžiai susietų mokesčių bei rinkliavų rūšių, privalomų mokėti valstybei ar teritoriniam vienetui. Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava: • pridėtinės vertės mokestis; • akcizai; • gyventojų pajamų mokestis; • nekilnojamojo turto mokestis; • žemės mokestis; • mokestis už valstybinius gamtos išteklius; • naftos ir dujų išteklių mokestis; • mokestis už aplinkos teršimą; • konsulinis mokestis; • žyminis mokestis; • paveldimo turto mokestis; • privalomojo sveikatos draudimo įmokos; • įmokos į Garantinį fondą; • valstybės rinkliava; • loterijų ir azartinių lošimų mokestis; • mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą; • pelno mokestis; • valstybinio socialinio draudimo įmokos; • pertekliaus mokestis cukraus sektoriuje • gamybos mokestis cukraus sektoriuje; • muitai; • atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą. • mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise. • socialinis mokestis. • papildomos baltojo cukraus gamybos kvotos ir pridėtinės izogliukozės gamybos kvotos vienkartinio išsipirkimo mokestis. Išsamiau aptarsiu šiuos pagrindinius mokesčius: pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno mokesčius. Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Lietuvoje įvestas nuo 1994 m. gegužės 1 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas Nr. IX-751 („Valstybės Žinios“, 2002, Nr. 35-1271, 2004, Nr. 17-505; „Mokesčių žinios“, 2005, Nr. 31). Mokesčio mokėtojai: LR apmokestinamasis asmuo – LR juridinis arba fizinis asmuo, vykdantis bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą. Užsienio apmokestinamasis asmuo – bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą vykdantis: 1) užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba 2) bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas vienetas, arba 3) fizinis asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika. Mokesčio objektas. Apmokestinamojo asmens, vykdančio savo ekonominę veiklą, prekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį šalies teritorijoje. Importuojamos prekės. Mokesčio tarifai: • 18 % - standartinis: prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais + importuojamos prekės; • 9 % - gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, šiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tiltų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms; • 5 % - vaistams, medicinos prekėms ir knygoms, laikraščiams, žurnalams pagal sąrašą bei kitais atvejais; • 0 % - taikomas šio įstatymo VI skyriuje nurodytais prekių teikimo ir paslaugų teikimo bei prekių įsigijimo iš kitos valstybės atvejais. Mokesčio lengvatos. Atvejai, kai prekių tiekimas ir paslaugų teikimas PVM neapmokestinami, nustatyti PVM įstatymo 20 – 32 straipsniuose. Tai: • su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos; • socialinės paslaugos ir susijusios prekės; • švietimo ir mokymo paslaugos; • kultūros ir sporto paslaugos; • pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla; • pašto paslaugos; • radijo ir televizijos visuomenei teikiamos informavimo paslaugos; • draudimo paslaugos; • finansinės paslaugos; • azartiniai lošimai ir • nekilnojamų pagal prigimtį daiktų nuoma; • nekilnojamų pagal prigimtį daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas. Gyventojų pajamų mokestis – GPM („Valstybės žinios“ 2002, 73-3085; „Mokesčių žinios“, 2005, Nr. 31). Pajamų mokesčio mokėtojai (MM) yra pajamas gavę gyventojai; jie skirstomi į nuolatinius ir nenuolatinius gyventojus. Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, GPM mokantys nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje. Pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Pajamų mokesčio tarifai. Pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 24 procentai bei fiksuoto dydžio pajamų mokestis už verslo liudijimą. Mokestinis laikotarpis. Pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo arba turėjo būti įregistruota. Mokėjimo terminas. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos skirstomos į dvi klases – A ir B. Nuo pajamų, kurias išmoka vienetai (A klasės pajamos). Nuo pajamų, kurias reikia deklaruoti pačiam gyventojui (B klasės pajamos). A klasės pajamų mokestį sumoka į nacionalinį biudžetą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pajamų išmokėjimo dienos jį išskaitantys asmenys ir pateikia VMI mėnesinę deklaraciją iki kito mėnesio 15 d. B klasės pajamų mokestį sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas. Po audringų diskusijų Seime 2005 m. birželio 7 dieną priimtas sprendimas dėl GPM įstatymo pakeitimo ir papildymo. Svarbiausia pokyčio nuostata (Valstybės žinios, 2005, 76-2743, p. 11): 1. Nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. gyventojų pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 27 procentai (buvo 15 ir 33 procentai). 2. Nuo 2008 m. sausio 1 d. pajamų mokesčio tarifai – 15 ir 24 procentai. Manoma, jog dėl šios mokesčių reformos gyventojų ir verslo mokesčių našta iki 2008 m. pabaigos sumažės beveik 4 mlrd. litų. Gyventojų grynos pajamos padidėtų apie 3 mlrd. litų, o verslo – apie 800 mln. litų. Tokį svarų nacionalinio biudžeto pajamų sumažėjimą reikia nors iš dalies padengti, juolab kai kelių mokestis iš pajamų neimamas nuo 2005 m. liepos 1 d. Sugalvota laikinai apmokestinti verslo pajamas. Ginčų kėlė klausimas, ar apmokestinti įmonių pelną, ar apyvartą. Vienareikšmiai teigiamai galima vertinti, jog naujas Laikinasis verslo mokestis (pavadintas LR Laikinasis socialinio mokesčio įstatymas bus mokamas tik nuo apmokestinamojo pelno, bet ne nuo įmonės apyvartos. Pelno mokestis („Valstybės žinios“, 2001, 110-3992; 2004, 60-2127; „Mokesčių žinios“, 2005, Nr. 31). Pelno mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio apmokestinamieji vienetai (toliau - Lietuvos ir užsienio vienetai). Pelno mokesčio nemoka: • Biudžetinės įstaigos • Lietuvos bankai • Valstybė ir savivaldybė • Valstybės ir vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos • Valstybės įmonė “Indėlių draudimo fondas” • Europos ekonominių interesų grupės. Pelno mokesčio tarifai: • 15 proc. – Lietuvos nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas; pajamos iš paskirstytojo pelno; • 10 proc. – užsienio vieneto pajamos, kurių šaltinis Lietuvoje ir jos gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvoje; • 13 proc. – įmonėms, kuriose dirba ne daugiau kaip 10 žmonių ir pajamos neviršija 500000 Lt per metus, išskyrus individualias įmones ir ūkines bendrijas; • 0 proc. – socialinių įmonių pajamos. Mokesčio lengvatos. Mokestis neimamas už: • gautą paramą pagal paramos įstatymą; • gautas draudimo išmokas, neviršijančias patirtų nuostolių vertę; • pensijų fondų gautas pensijų įmokas bei šių fondų investicines pajamas; • kitas neapmokestinamas pajamas arba mokesčio sumažinimas roboto darbingumo asmenims. Mokestinis laikotarpis. Mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Atsižvelgdamas į mokesčio mokėtojo prašymą ir į jo veiklos ypatybes, vietos mokesčio administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį su sąlyga, kad tas mokestinis laikotarpis bus lygus 12 mėnesių. Mokėjimo terminas. Gali būti mokamas avansinis pelno mokestis arba už metus pateikiama deklaracija, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kito mokestinio laikotarpio spalio 1 d. Apie užsienio vienetams išmokėtas pajamas ir gautą pelną pateikiama mėnesinė deklaracija iki kito mėnesio 15 d. Mokestį nuo dividendų apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis/gaunantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti/gauti, dešimtos dienos. 2. VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ ANALIZĖ Valstybės biudžetas – tai planas, pagal kurį yra skirstomos valstybės lėšos biudžetinių įstaigų ir kitų viešojo administravimo subjektų išlaidoms. Nemažai šių išlaidų padengiama iš dviejų fondų – „Sodros“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo) ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pajamos į nacionalinį biudžetą patenka iš šalyje sumokamų mokesčių (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų, akcizų ir kt.) ir nemokestinių pajamų (turto, biudžetinių įstaigų pajamų ir kt.). Valstybės biudžetą, kuris kartu su savivaldybių biudžetais sudaro nacionalinį biudžetą, parengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurios pačios rengia ir tvirtina savo biudžetus. Ši institucija, siūlydama skirti reikiamas lėšas, vadovaujasi kitų ministerijų ir institucijų veiklos planais, kurie rengiami atsižvelgiant į Vyriausybės programas, jos strateginius tikslus, ir praktiškai juos įgyvendina. Biudžeto rengimas trunka visus metus ir rudenį užbaigiamas Vyriausybėje bei Seime, kur biudžetas patvirtinamas. Vėliau Prezidentas pasirašo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Dabartinis Lietuvos ekonominio gyvenimo etapas atnešė sparčiai augančios gerovės požymių ir nemažai iššūkių – ir šalies ūkio, ir socialinėje srityje. Valstybės politika šiandien pirmiausia siekiama išlaikyti stabilią ūkio plėtrą ir spręsti kasdienius šalies gyventojų uždavinius. Valstybės funkcijų vykdymui būtini atitinkami finansiniai resursai, kurių svarbiausias šaltinis yra valstybės pajamos, surenkamos į biudžetą iš įvairių mokesčių. Kaip matyti iš 2 paveikslo valstybės biudžeto pajamos vis didėja, o tai rodo, kad yra surenkama vis dagiau lėšų. 2 pav. VMI administruojamos valstybės biudžeto pajamos 2004 m. – 2007 m Valstybinė mokesčių inspekcijos duomenys 2.1. Valstybės biudžeto pajamų struktūra Norėdama atlikti daugybę funkcijų, valstybė turi disponuoti lėšomis, pakankamomis išlaidoms finansuoti. Šios lėšos “suplaukia”  į valstybės iždą iš tokių pagrindinių šaltinių, kaip mokesčiai, socialinio draudimo įmokos, prekių ir paslaugų pardavimai, nuosavybės teisė, negrąžintini neatlyginami pervedimai (Grantai). Taigi, mokesčiai yra priverstinė duoklė valstybei, o  kitus valstybės pajamų elementus  privatus sektorius teikia valstybei savanoriškai. Iš visų paminėtų pajamų kategorijų mokesčiai yra didžiausias įplaukų ir pajamų šaltinis, todėl mokesčių politika yra pajamų politikos dėmesio centre. Pagrindiniai mokesčiai yra PVM, Gyventojų pajamų mokestis ir Pelno mokestis,. 3 paveiksle pateikta 2005 m. – 2008 m. valstybės biudžeto pajamų struktūros palyginamoji analizė. Šalia pagrindiniu mokesčių palyginimui pateikta ir iš kitur gaunamų lėšų duomenis, t.y.: akcizai, pajamos už atsitiktines paslaugas ir kitos pajamos. 3 pav. Valstybės biudžeto pajamų struktūra 2005 m. – 2008 m Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys Kaip matyti iš pateikto 3 paveikslo dagiausiai pajamų kiekvienais metais yra gaunama iš pridėtinės vertės mokesčio ir numatoma dagiausiai gauti ir 2008 m.. Taip pat matoma augimo tendencija. Kiekvienais metais PVM surenkama vis dagiau. 2005 m. PVM buvo surinkta 36,7 % visų gaunamų pajamų, o 2007 m. 42,9 %. Taigi matomas ryškus padidėjimas. Dėl pasikeitusios PVM mokėjimo tvarkos (po 2004 m. gegužės 1 d.), ypač išaugo šio mokesčio sudedamoji dalis visose VMI valstybės biudžeto pajamose. Tam taip pat įtakos gali turėti vis labiau auganti Lietuvos ekonomika, vis didėja prekių ir paslaugų pardavimo apimtys. Taip pat didelę dalį valstybės biudžeto pajamų sudaro akcizai, gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis. 2005 m. iš šių pajamų buvo sutrinkta net 53,4 % valstybės biudžeto, t.y. daugiau nei pusė viso biudžeto. 2006 m. – 50,8 % biudžeto, 2007 m. – 46,6 % biudžeto. Tačiau 2008 m. iš akcizų, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių jau planuojama gauti mažiau pajamų valstybės biudžetui, tik 38,6 %. Ir tai palyginti su praeitų metų duomenimis yra žymiau mažiau. Kadangi 2008 m. PVM mokesčio ketinama gauti net 53 % viso valstybės biudžeto, tai sumažėjusios pajamos iš akcizų, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių, neturėtu daryti didelės įtakos formuojant nacionalinį biudžetą. Dar norėtųsi pabrėžti, kad 2008 m. smarkiai sumažės įplaukos iš gyventojų pajamų mokesčio. Jos sudarys tik 9,6 % viso valstybės biudžeto. Tam didžiausią įtaką turi nuo 2008 m sausio 1 d. priimtas įstatymas, pagal kurį pajamų mokesčio tarifai yra 15 ir 24 procentai (buvo 15 ir 27 %). 2.2. VMI valstybės biudžeto pajamų plano vykdymas ir priežastys 2007 m. VMI į valstybės biudžetą pervedė 14 499 918 tūkst. litų pajamų, planas įvykdytas 105,51 proc. arba gauta daugiau 757 000 tūkst. litų plane numatytų gauti pajamų. Palyginti su 2006 m., ataskaitinį laikotarpį VMI pervestos pajamos į valstybės biudžetą buvo 2 092 246 tūkst. litų arba 16,86 proc. Didesnės (žr. 1 priedas). 2007 m. valstybės biudžeto pajamų surinkimo plano įvykdymą VMI lėmė didesnis nei planuota mokestinių, kitų pajamų bei pajamų iš sandorių su turtu surinkimas. Tačiau nesurinkta planuotų GPM, pelno, dividendų, mokesčio už valstybės turto panaudojimą patikėjimo teise, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bei kito ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamų. Mokestinių pajamų surinkta 639,4 mln. litų arba 4,86 proc. daugiau nei planuota. Nors buvo nesurinkta bendroje sumoje 347 mln. litų GPM ir pelno mokesčio, plano vykdymą nulėmė 566,9 mln. litų didesnės nei planuota PVM, 162,5 mln. litų akcizų, 88,8 mln. litų transporto priemonių mokesčių, 81,9 mln. litų socialinio mokesčio, 40,7 mln. litų cukraus ir 18,6 mln. litų mokesčio už aplinkos teršimą pajamos. PVM pajamos 2007 m. sudarė 42,9 proc. visų VMI administruojamų valstybės biudžeto pajamų. Kitų pajamų surinkta 54,4 mln. litų arba 10,2 proc. daugiau nei planuota. Planas įvykdytas dėl 26,8 mln. litų didesnių nei planuota pajamų iš baudų ir konfiskacijos bei 40,3 mln. Litų didesnių pajamų už atsitiktines paslaugas. Tačiau nesurinkta 18,2 mln. litų planuotų dividendų, 11 mln. litų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir 10 mln. litų mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise. Pajamų iš sandorių su turtu surinkta 63,3 mln. litų arba 2 kartus daugiau nei planuota bei 0,7 mln. litų arba 0,6 proc. daugiau nei 2006 m. Pagrindinė priežastis – 62,1 mln. litų arba 2,3 karto didesnės nei planuota žemės ir žemės gelmių išteklių realizavimo pajamos. 2007 m. pagrindinių mokesčių VB surinkimo planų vykdymas: • gyventojų pajamų mokesčio surinkta 61 554 tūkst. litų arba 3,1 proc. mažiau nei planuota. Palyginti su 2006 m. tuo pačiu laikotarpiu, GPM 2007 m. gauta 98 797 tūkst. litų arba 4,9 proc. Mažiau (iš jų 346 049 tūkst. litų sumažėjo dėl 2007 m. 7,62 proc. punkto sumažėjusio GPM atskaitymo procento į valstybės biudžetą). Taip pat įtakos GPM nesurinkimui turėjo 9,1 proc. išaugę grąžinimai iš valstybės biudžeto. 2007 m. GPM iš VB buvo grąžinta 105,95 mln. litų, per atitinkamą 2006 m. laikotarpį GPM iš VB buvo grąžinta 97,1 mln. litų; • pelno mokesčio surinkta net 285,5 mln. litų arba 12,2 proc. mažiau nei planuota bei 129,1 mln. litų arba 6,7 proc. daugiau nei 2006 m. Pagrindinis PM plano nevykdymą nulėmęs veiksnys yra tas, kad viena akcinė bendrovė 2006 m. sumokėjusi 242,5 mln. litų, 2007 m. kovo mėnesį pakeitė avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą ir avansinį pelno mokestį skaičiuoja pagal numatomą mokestinių metų pelno mokesčio sumą (2007 m. nėra mokėjusi avansinio pelno mokesčio), be to pateiktoje 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, nurodyta 111,6 mln. litų permoka (per 2007 m. įmonė 110,7 mln. litų iš šios permokos įskaitė kitiems mokesčiams); • sėkmingai renkamas PVM, planas viršytas 567 mln. litų arba 10 proc. Palyginus su 2006 metais, 2007 m. PVM pajamos didesnės 1 395,9 mln. litų arba 29 proc.; • akcizų surinkta 162,5 mln. litų arba 6,3 proc. daugiau nei planuota bei 411,5 mln. litų arba 17,6 proc. daugiau nei 2006 metais. 2.3. Pridėtinės vertės mokesčio surinkimas į valstybės biudžetą Per 2007 metus VMI ir muitinė į valstybės biudžetą pervedė 7 824 176 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio; planas įvykdytas 109,88 proc., t.y. gauta 703 782 tūkst. litų daugiau pajamų nei buvo planuota.5 2007 metų VMI administruojamo PVM surinkimo prognozė įvykdyta 110,03 proc., t.y. į valstybės biudžetą pervesta 566 925 tūkst. litų PVM daugiau nei buvo planuota. Ataskaitiniais metais VMI surinkto pridėtinės vertės mokesčio dalis bendrose su muitine PVM pajamose sudarė 79,47 proc., 2006 metais – 79,37 proc. Ataskaitiniais metais mokesčių mokėtojai į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėjo ir iš kitų mokesčių permokos įskaitė 10 782 121 tūkst. litų PVM, 2 413 759 tūkst. litų (28,84 proc.) daugiau nei 2006 metais. Per 2007 metus PVM permokos (skirtumo) grąžinta arba kitų mokesčių prievolėms padengti įskaityta 28,70 proc. (1 017 866 tūkst. litų) daugiau nei per 2006 metus. Iš ataskaitiniais metais grąžintos 2 962 639 tūkst. litų PVM sumos 36,4 proc. arba 1 078 545 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio buvo grąžinta be pateikto mokesčių mokėtojo prašymo. PVM permoka pagal apskaitos kortelę ataskaitinių metų pabaigoje sudarė 526 277 tūkst. litų. Pagrindiniai veiksniai, teigiamai įtakoję VMI administruojamų PVM pajamų surinkimą išaugusios namų ūkių vartojimo išlaidos. Pagal Statistikos departamento duomenis 2007 m. IIII ketv. namų ūkių vartojimo išlaidos to meto kainomis sudarė 45 662,1 mln. litų; lyginant su atitinkamo 2006 m. laikotarpio duomenimis, ataskaitiniais metais namų ūkių vartojimo išlaidos didesnės 18,08 proc. Padidėjusios prekių ir paslaugų kainos. Preliminariais Statistikos departamento duomenimis vidutiniai metiniai vartotojų kainų indeksai, lyginant 2007 ir 2006 metus, išaugo 5,7 proc. (dažniausiai įsigyjamų vartojimo prekių ir paslaugų kainos, palyginus 2007 ir 2006 m. gruodžio mėn. duomenis, išaugo 14,6 proc.); gamintojų parduotos visos pramonės produkcijos vidutiniai metiniai kainų indeksai padidėjo 7,0 proc., Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos - 9,2 proc. Statybos kainų indeksai, palyginus 2007 ir 2006 m. lapkričio mėn. duomenis, išaugo 16,1 proc. Išaugęs PVM mokėtojų skaičius. Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registre 2008-01-01 buvo įregistruoti 63 598 PVM mokėtojai (duomenys iš VMI duomenų saugyklos); per 2007 metus PVM mokėtojų skaičius padidėjo 10,65 proc. Teigiamas prekių bei paslaugų pardavimo apimčių pokytis. Lyginant per 2007 ir 2006 metus pateiktų PVM deklaracijų duomenis, ataskaitiniais metais mokesčių mokėtojų deklaruota 18, 9, 5 proc. PVM tarifu apmokestinamų prekių pardavimų vertė didesnė 33 486 092 tūkst. litų arba 26,09 proc. (visa pardavimų vertė augo 45 556 780 tūkst. litų arba 23,92 proc.). Tai sąlygojo pardavimo PVM augimą (2007 metais pardavimo PVM deklaruota 6 099 809 tūkst. litų arba 26,27 proc. daugiau nei 2006 metais) bei teigiamą apskaičiuoto mokėtino PVM pokytį – lyginamuoju laikotarpiu šis rodiklis išaugo 2 415 774 tūkst. litų (28,42 proc.). Ženkliausiai pardavimų apimtys per 2007 metus augo didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos bei nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos sektoriuose. Pagrindiniai PVM pajamų rodikliai (žr. 1 lentelė): • Per 2007 m. bendras deklaruotas pridėtinės vertės mokestis (visų PVM mokėtojų deklaruoto mokėtino į biudžetą ir grąžintino iš biudžeto PVM skirtumas), lyginant su 2006 m., išaugo 1 450 065 tūkst. litų arba 29,97 proc.; faktinės PVM pajamos (įvertinus sumokėtą ir grąžintą/įskaitytą PVM), lyginant 2007 ir 2006 m. duomenis, ataskaitiniais metais didesnės 1 395 893 tūkst. litų arba 28,95 proc. • Per ataskaitinius metus mokesčių mokėtojai deklaravo 10 914 868 tūkst. litų mokėtino PVM, t.y. 2 415 774 tūkst. litų arba 28,42 proc. daugiau nei per 2006 metus; faktiškai per 2007 m. sumokėta ir/ar iš kitų mokesčių permokos įskaityta 10 782 121 tūkst. litų PVM, 2 413 760 tūkst. litų (28,84 proc.) daugiau nei 2006 m. • Per 2007 m. mokesčių mokėtojai deklaravo 4 626 906 tūkst. litų grąžintino PVM, 965 709 tūkst. litų arba 26,38 proc. daugiau nei per 2006 m.; faktiškai per ataskaitinius metus į mokesčių mokėtojų sąskaitas pervesta ir/ar kitų mokesčių prievolėms padengti įskaityta 4 564 253 tūkst. Litų PVM, 1 017 867 tūkst. litų (1,29 karto) daugiau nei per 2006 m. PVM grąžinimų augimui reikšmingas buvo PVM permokos (skirtumo) grąžinimas be pateikto mokesčių mokėtojo prašymo – vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu pakeistomis ir 2006 m. gruodžio mėn. papildytomis Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklėmis, per 2007 m. mokesčių mokėtojams be pateikto atskiro prašymo buvo grąžinta 1 078 545 tūkst. litų PVM permokos (skirtumo), t.y. 561 456 tūkst. litų arba 2,09 karto daugiau nei 2006 m. (augimas sudarė 55,16 proc. viso grąžinimų padidėjimo). • PVM permoka pagal apskaitos kortelę 2008-01-01 sudarė 526 277 tūkst. litų; įsiskolinimas PVM mokėtojams 2007 m. pabaigoje buvo 49 115 tūkst. litų didesnis nei metų pradžioje. Per 2007 m. IV ketv. PVM permoka pagal mokesčių mokėtojų apskaitos korteles sumažinta 319 930 tūkst. litų. 1 lentelė Deklaruota mokėtina ir sumokėta PVM suma, PVM pajamų, permokos pokytis Tūkst. lt. Rodikliai 2006 m. 2007 m. 2007 ir 2006 m. duomenų palyginimas +/- % Deklaruota mokėtino PVM 8 499 095 10 914 868 2 415 774 128,40% Deklaruota grąžintino PVM 3 661 197 4 626 906 965 709 126,40% Skirtumas tarp deklaruoto mokėtino ir deklaruoto grąžintino PVM 4 837 898 6 287 963 1 450 065 130,00% Sumokėta PVM 8 110 297 10 393 081 2 282 784 128,10% Iš kitų mokesčių permokos įskaityta PVM 258 064 389 040 130 976 150,80% Grąžinta PVM 2 004 044 2 962 639 958 595 147,80% Įskaityta kitiems mokesčiams iš PVM permokos 1 542 342 1 601 614 59 272 103,80% Pajamos iš PVM 4 821 975 6 217 868 1 395 893 128,90% PVM permoka 481 158 526 277 45 119 109,40% PVM permokos pokytis, lyginant su laikotarpio pradžia 8 444 45 119 x x Šalt.: PVM deklaracijų duomenys iš VMI duomenų saugyklos; PVM pajamų surinkimo, PVM permokos duomenys pateikti pagal AVMI ataskaitas Iš visų veikiančių mokesčių PVM lengviausiai gali būti pertvarkytas taip, kad atitiktų proliberalios mokesčių sistemos principus: jis yra automatiškai veikiantis ir sunkiai pritaikomas ekonomikai reguliuoti. PVM veikiantis kartu su tiesioginiais pajamų mokesčiais pakartotinai apmokestina tą pačią bazę. Iš PVM gaunamos pajamos, nežiūrint daug mažesnio tarifo, negu tiesioginių pajamų mokesčių, sudaro daug didesnę biudžeto pajamų dalį. Lietuvoje PVM pagalba surenkama 43 procentai nacionalinio biudžeto. Todėl, tinkamai sutvarkius PVM, galima jį palikti pagrindiniu biudžeto lėšų surinkimo įrankiu.6 2.4 Pelno mokesčio surinkimas į valstybės biudžetą 2007 m. VB gavo 2 053 649 tūkst. litų pelno mokesčio. Iki plano įvykdymo pritrūko 285 495 tūkst. litų, plano įvykdymo procentas 87,79. Palygint su 2006 m., 2007 m. pelno mokesčio surinkta 129 128 tūkst. litų arba 6,71 proc. daugiau. Pelno mokesčio 2007 m. iš kitų mokesčių permokos įskaityta 2,63 mln. litų daugiau, nei 2006 m., PM į surenkamąsias VMI sąskaitas 2007 m. įplaukė 240,5 mln. litų arba 14,4 proc. daugiau, nei 2006 m. Grąžinta šio mokesčio permokų 0,4 mln. litų arba 2,6 proc. mažiau, nei 2006 m., o įskaityta iš pelno mokesčio kitiems mokesčiams net 115,4 mln. litų daugiau (arba 2,1 karto daugiau). Pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos pelno mokesčio surinkimui (žr. 4 pav.): • Viena akcinė bendrovė 2006 m. sumokėjusi 242,5 mln. litų, 2007 m. kovo mėnesį pakeitė avansinio pelno mokesčio apskaičiavimo būdą ir avansinį pelno mokestį skaičiuoja pagal numatomą mokestinių metų pelno mokesčio sumą (2007 m. nėra mokėjusi avansinio pelno mokesčio), be to pateiktoje 2006 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, nurodyta 111,6 mln. litų permoka (per 2007 m. įmonė 110,7 mln. litų iš šios permokos įskaitė kitiems mokesčiams). • Eliminavus minėtos įmonės 2006 m. PM mokėjimus ir 2007 m. atliktus įskaitymus iš PM, gaunamas pelno mokesčio mokėjimų 2007 m. išaugimas, palyginti su 2006 m., 482 mln. litų arba 28,7 proc. • Įmonių deklaruotas 2007 m. I - III ketvirčių avansinis pelno mokestis padidėjo 53 mln. litų arba 6,5 proc. palyginti su 2006 m. I - III ketv. deklaruotu avansiniu PM. Tačiau eliminavus vienos įmonės 2006 m. deklaruotą 100,7 mln. litų avansinį I - III ketv. PM (2007 m. ši įmonė avansinio PM nemoka), likusios įmonės šių metų I - III ketv. deklaravo 154 mln. litų (arba 21 proc.) didesnę avansinio PM sumą. 2007 m. per IV ketv. sumokėta 79,5 mln. litų arba 20,6 proc. didesnė avansinio pelno mokesčio suma, nei 2006 m. atitinkamą ketvirtį. • Šimto, didžiausias pelno mokesčio sumas sumokėjusių, įmonių dalis visose pelno mokesčio pajamose sudaro 41 proc. Per 2007 m. šie mokėtojai sumokėjo 841,2 mln. litų arba 43,5 proc. Daugiau nei per 2006 m. 4 pav. Pelno mokesčio pajamų apžvalga 2006 m. – 2007 m. Šalt.: VMI duomenų saugykla Analizuojant pelno mokestį pagal ekonomines veiklas (žr. 2 priedas), daugiausiai 2007 m. sumokėta didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje – 25,4 proc., šiame sektoriuje PM pajamos absoliučia reikšme taip pat išaugo daugiausiai. Anksčiau pagal sumokamo pelno mokesčio dydį pirmavęs apdirbamosios pramonės sektorius, ataskaitinį laikotarpį gavo 43 proc. (arba 330 mln. litų) mažesnes PM pajamas dėl jau minėto vienos AB pelno mokesčio permokos įskaitymo į kitus mokesčius ir tokiu būdu pajamos iš PM šiame sektoriuje sudarė tik 12 proc. nuo visų PM pajamų (2006 m. sektoriaus PM sudedamoji dalis buvo 30 proc.) ir tai vienintelis EV sektorius, kuriame pajamos iš PM sumažėjo, lyginant 2007 m. su 2006 m. Labiausiai procentais (atmetus tas veiklas, kurių lyginamasis svoris mažesnis nei 1 proc.) PM pajamos išaugo finansinio tarpininkavimo sektoriuje – beveik 76 proc. Net 43 proc. PM padidėjimo šiame sektoriuje sudaro vienos įmonės PM išaugimas, - 2006 m. mokėjusi 84,5 tūkst. litų, 2007 m. sumokėjo 34,3 mln. litų. Taip pat 59,4 proc. išaugo viešbučių ir restoranų veiklą vykdančių įmonių PM mokėjimai (nors jų sudedamoji dalis buvo tik 1 proc. bendroje PM pajamų sumoje). Šiame sektoriuje dvi įmonės sumokėjo beveik 5 mln. litų daugiau (tai sudaro beveik 60 proc. nuo viso PM skirtumo viešbučių ir restoranų veikloje. Taip pat pažymėtina, kad PM išaugimas apie 15 kartų viešojo valdymo ir gynybos sektoriuje paaiškinamas vienos įmonės, 2007 m. ataskaitinį laikotarpį sumokėjusios 2 118 tūkst. litų arba 77 proc. visos šiame sektoriuje sumokėtos PM sumos, ekonominės veiklos pasikeitimu, - 2006 m. ši įmonė deklaravo nekilnojamojo turto, nuomos ir kitą verslo veiklą ir buvo sumokėjusi 2240 tūkst. litų. Iš apdirbamos pramonės sektoriaus PM pajamų surinkta 2007 m. net 57,2 procentais mažiau nei 2006 m. IŠVADOS Aptarus pagrindines mokesčių sąvokas ir samprata, gali susidaryti aiškų vaizdą apie Lietuvos mokesčių sistemą. Taip pat išsiaiškinus mokesčių funkcijas, apmokestinimo principus bei juos administruojančias institucijas, galima daryti išvadą, kad be mokesčių nebūtų ir pačios valstybės. “Beveik kiekvienas žmonijos istorijos lapas rodo didelę finansų reikšmę ekonominei, kultūrinei ir politinei tautos raidai. Todėl gal ir ne be pagrindo sakoma, kad tikroji kiekvienos tautos konstitucija yra finansų sutvarkymas.” (Prof. Vladas Jurgutis), Išsiaiškinus pagrindinius Lietuvos mokesčius, galima pastebėti, kad didžiausias krūvis tenka tiems, kurie moka pridėtinės vertės, pelno ir gyventojų pajamų mokesčius. Todėl, mano manymu, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas, tobulinant, keičiant ar reformuojant būtent šiuos mokesčius. Išanalizavus valstybės biudžeto pajamų struktūra, pastebėta, kad daugiausiai valstybė pajamų gauna iš pridėtinės vertės mokesčio, akcizų, gyventojų pajamų ir pelno mokesčių. Apibendrinus, galima teigti, kad Lietuvoje yra vykdomos mokesčių reformos, nors ir lėtai, bet tikėtina veiksmingai. Prognozės, kad 2008 m. gyventojų pajamų mokesčių bus surenkama mažiau (2008 m. sausio 1 d., priimtas įstatymas, dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo iki 24 %), rodo, kad valstybė nori keisti ir gerinti Lietuvos mokesčių sistemą. Išanalizavus 2007 m. valstybės biudžeto pajamų plano vykdymą ir priežastis, matyti, kad gyventojų pajamų mokesčio surinkta mažiau nei planuota - tam turėjo įtakos dėl 2007 m. 7,62 proc. punkto sumažėjusio GPM atskaitymo procento į valstybės biudžetą ir 9,1 proc. išaugę grąžinimai iš valstybės biudžeto. Pelno mokesčio taip pat surinkta mažiau nei planuota, tačiau sėkmingai renkamas PVM ir akcizai. Ištyrus Pridėtinės vertės mokesčio surinkimą į valstybės biudžetą per 2007 m., matosi, kad PVM surinkta dagiau nei planuota, 2007 m. planas įvykdytas 109,88 proc. Tam įtakos turėjo išaugusios namų ūkių vartojimo išlaidos, išaugęs PVM mokėtojų skaičius, padidėjusios prekių ir paslaugų kainos ir teigiamas prekių bei paslaugų pardavimo apimčių pokytis. Ištyrus Pelno mokesčio surinkimą į valstybės biudžetą per 2007 m, matosi, kad 2007 m. plano įvykdyta 87,79%, t.y. mokesčių nebuvo surinkta tiek kiek planuota, tačiau daugiau nei 2006 m. Ištyrus pelno mokesčio pajamas, pagal ekonomines veiklas, matyti, kad labiausiai PM pajamos išaugo finansinio tarpininkavimo sektoriuje. Taip pat išaugo viešbučių ir restoranų veiklą vykdančių įmonių PM mokėjimai ir apie 15 kartų išaugo viešojo valdymo ir gynybos sektoriuje gaunamos PM pajamos. LITERATŪRA 1. Bivainis, Skačkauskienė Mokesčių administravimas Lietuvoje: pokyčiai ir efektyvumas. Iš: Verslas: teorija ir praktika 2005 m. VI tomas nr. 3. Vilnius: Technika, 2005. p. 131-141. ISSN 1648-0627. 2. Buckiūnienė, Meidūnas, Puzinauskas Lietuvos finansų sistema: mokomoji knyga. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2003. 167 p. ISBN 9955-557-26-5. 3. Buškevičiūtė Mokesčių sistema: vadovėlis. Kaunas: Kauno technologijos universitetas, 2003 m. 331 p. ISBN 9955-09-350-1. 4. Dikovič, Karpuškienė Mokesčių nemokėjimo problema. Iš: Lietuvos ekonomikos apžvalga 2005/1. Vilnius, 2005. p. 87-91. ISSN 1392-315X 5. Marcijonas, Sudavičius Mokesčių teisė. Vilnius: teisinės informacijos centras, 2003. 287 p. ISBN 9955-577-05-2. 6. Meidūnas Ar lengva pertvarkyti mokesčius?. Mokesčių žinios, 1998 02 16 –22, Nr. 7(53). P. 11. 7. Meidūnas Gyventojų mokesčių krūvis. Atgimimas, 1998 06 12, Nr. 23. P. 7-8. 8. Meidūnas Mokesčių įplaukų paskirstymas į biudžetus. Mokesčių žinios, 1997 10 20-26, Nr. 36. P. 8-9. 9. Meidūnas, Puzinauskas Mokesčiai: teorija, vaidmuo, raida. Vilnius, 2001.63 p. ISBN 9986-452-79-1. 10. Meškauskienė, Tvaronavičienė Lietuvos mokesčių sistema: mokesčių naštos tyrimas. Iš: Verslas: teorija ir praktika 2003 m. IV tomas nr. 1. Vilnius: Technika, 2003. p. 36-42. ISSN 1648-0627. 11. Navikas Mokesčių labirintai. Vilnius, 2003. 231 p. ISBN 9955-488-03-4. 12. Pajuodienė Mokesčiai Lietuvoje: jų naštos ir struktūros palyginamoji analizė. Apskaitos ir mokesčių apžvalga, 1998, Nr. 11.P.72-80 13. Paskaita: Valstybės pajamų politika. [žiūrėta 2008-04-18]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!