Mokesčių sistema Lietuvoje

Lietuvoje kasmet priimama labai daug įvairių norminių aktų. Seimas leidžia įstatymus, Vyriausybė – nutarimus, o kiekviena ministerija – savo instrukcijas.
Mokesčiai sudaro pagrindinę rinkos ekonomikos šalių valstybės biudžeto pajamų dalį. Pirmasis bendras rodiklis, apibūdinantis jų vaidmenį šalies ekonomikoje, yra visų apmokestinimo įplaukų dalis bendrajame vidaus produkte. Antrasis mokesčių rodiklis apibūdina apmokestinimo pajamų pasiskirstymą pagal įvairius biudžeto sandaros lygmenis.
Šio darbo teorinėje dalyje aprašyta mokesčių istorinė kilmė ir raida, analitinėje dalyje nagrinėjama mokesčių sistemos pagrindai, apmokestinimo uždaviniai ir principai, o projektinėje pateikiami mokesčių naštos dydžio išmatavimo metodai.
Darbą rašant buvo naudojamasi mokesčių administravimo ir kitais įstatymais, įvairia ekonomine literatūra, interneto puslapių medžiaga.
1. MOKĖSČIŲ KILMĖ IR ISTORINĖ RAIDA
Mokesčių šaknys glūdi gilioje senovėje. Pačių seniausių žinių apie apmokestinimą rasta molinėse lentelėse atliekant kasinėjimus Lagašo mieste. Ši valstybė gyvavo prieš šešis tūkstančius metų. Ten karo metu buvo įvesti labai dideli mokesčiai, kad būtų lėšų sėkmingiems karams. Laikui bėgant, karas baigėsi, bet mokesčių našta nepalengvėjo. Istoriškai mokesčiai atsirado kartu su valstybėmis, nes reikėjo lėšų jų institucijoms išlaikyti bei valdžios funkcijoms vykdyti. Vientisos mokesčių sistemos tada nebuvo. Dažnai mokesčiai skiriami kaip duoklės – seniausia mokėjimų natūra arba pinigais forma. Ilgainiui, formuojantis prekiniams – piniginiams santykiams, mokesčiai įgavo pinigų pavidalą. Vienas pirmųjų piniginių mokesčių buvo visų gyventojų visuotinis mokestis, kuris buvo imamas Romos imperijoje II mūsų eros amžiuje. Šis mokestis vadinosi pribūtu. XV – XVI amžiuje Europos valstybėse prasidėjusi politinės valdžios centralizacija sukėlė didelių finansinių problemų. Padidėjo išlaidų armijai, karaliaus rūmams, valstybiniam aparatui ir pan. Mokesčių problemas paskatino spręsti didžiulis XVI-XVII amžiaus ekonominis sąjūdis, gavęs merkantilizmo pavadinimą. Kova dėl krašto praturtėjimo iš užsienio prekybos vertė teoretikus ir praktikus sutelkti dėmesį į muitus. Anglų merkantilizmo atstovas Tomas Menas siūlė mažinti mokesčius eksportuojamoms prekėms bei įvežamoms žaliavoms, skirtoms eksporto reikalams, ir didinti mokesčius įvežamoms prekėms, skirtoms naudoti šalies viduje. Žodžiu merkantalistai suformavo muitų politiką, aktualią ir šiais laikais.
Keičiantis ekonominei pasaulio struktūrai, kito...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!