Mokesčių sistema Lietuvoje: vietiniai mokesčiai

Kiekviena valstybė, veikdama per parlamentą ir valdymo organus, atlieka daug įvairių funkcijų – apsaugos, gamybinės ir komercinės veiklos, vystymo (švietimo, mokslo, meno, visuomenės rekreacijos) ir administravimo funkcijas. Šių funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių, kurių svarbiausias, nuo seniausių laikų žinomas šaltinis yra mokesčiai. Valdžia jokio produkto nesukuria, ir valstybė be mokesčių negalėtų gyvuoti.
1990 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kartu formuojasi, nors ir nuolat keičiama bei kritikuojama, šalies mokesčių sistema. Per nepriklausomybės metus mokesčių klausimais priimta nemažai įstatymų, daugybė nutarimų ir mėginama jais reguliuoti krašto ekonominius bei socialinius procesus.
Užsienio valstybių mokesčių sistemos formavosi daugelį dešimtmečių. Lietuvos valstybės mokesčių sistema dar tik kuriama, ir būsimajam ar jau dabartiniam verslininkui bei vadybininkui, administratoriui norint nestabilioje veiklos bei finansų rinkų bei konkurencinėje aplinkoje priimti kvalifikuotus sprendimus, svarbu šiuos sudėtingus finansinius santykius pažinti, suvokti, analizuoti. Apmokesdinimo klausimais susistemintų ir specialiai parengtų mokymo procesui darbų tiek užsienio kalbomis, tiek gimtąja kalba stokojama.
Šio darbo tikslas – plačiau išnagrinėti konkretesnę Lietuvos valstybės mokesčių sistemos dalį – vietinius mokesčius, atskleisti svarbius vietos savivaldybių mokesčių ir rinkliavų istorinius, teorinius ir praktinius aspektus, kurie turi ne tik metodologinę, bet ir taikomąją vertę, o taip pat detaliau susipažinti su apmokestinimo ir mokesčių rinkimo savivaldiniu lygmeniu tvarka Lietuvoje.
Uždaviniai – atskleisti mokesčių reikšmę ir būtinumą, taip pat apžvelgti Lietuvos valstybės mokesčių sistemą nuo seniausių laikų, mokesčių klasifikaciją, vietinių mokesčių raidą bei pajamų iš vietinių mokesčių ir rinkliavų didinimo galimybes.
Kiekviena valstybė atlieka daug funkcijų:
Valstybių kūrimosi pradžioje svarbiausia jų funkcija buvo apginti savo piliečius nuo kitų valstybių piliečių užpuolimo ir palaikyti vidaus tvarką. Valstybėms vystantis, jų funkcijos išsiplėtė.
Valstybės pareiga yra vykdyti visas tas veiklas, kurių nepasisiūlytų atlikti privatūs asmenys. Pavyzdžiui, jiems nenaudinga organizuoti apsaugą nuo užsienio užpuolimo ir išlaikyti kariuomenę, karo laivyną, oro pajėgas, organizuoti civilinę gynybą bei slaptųjų tarnybų veiklą. Privatūs asmenys vargiai imtųsi palaikyti vidaus saugumą ir išlaikyti policiją, teismus. Be to, minėtose veiklos srityse...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!