Viena reikšmingiausių aplinkybių, ne skatinančių, bet, deja, stabdančių verslo plėtojimą šalyje ir užsienio investicijas į Lietuvos ūkį, yra netobula, agresyvi, ne tik nekvalifikuotai parengta, bet ir nemokšiškai įgyvendinama mokesčių sistema. Tai tikriausiai natūrali jaunos, iš esmės dar tik besikuriančios valstybės ekonomikos būklė. Vis dėlto per nepriklausomybės laikotarpį atsirado ir įsitvirtino kai kurie laisvosios rinkos valstybėms būdingi visuomenės savireguliavimo elementai, iš jų bene svarbiausias – įvairių šalies visuomenės sluoksnių interesų derinimas per mokesčių sistemą. Tai ypatingos reikšmės svertas, leidžiantis ne konfrontacija ir konfliktais, bet taikiai spręsti visuomenės problemas.
Nuo pat valdžios atsiradimo politikai ir mokslininkai laužo galvas, ieškodami būdo, kaip gauti lėšų šiai valdžiai išlaikyti. O svarbiausia, kaip tai padaryti neskausmingai.
Peržvelgus visą mokesčių istoriją, įvairovę ir beieškant "gerų" mokesčių, idealų mokestį surasti būtų sunku. Nors "ieškant geriausio", vadovaujamasi mokesčių teisingumo, neutralumo, administravimo veiksmingumo kriterijais, kiekvienas mokestis šiuos kriterijus atitinka su išlygomis. Nėra pasaulio istorijoje mokesčio, kuris nepaveiktų žmonių motyvacijų veikti, nesukurtų paskatų mokesčio vengti. Prievartinis mokesčių pobūdis yra bendra visų mokesčių yda, didele dalimi sąlygojanti visas kitas mokesčių ydas.
Tačiau turėdami galvoje išlygą, jog absoliučiai gerų mokesčių nėra, kadangi kiekvienas mokestis skirtas paimti iš privataus žmogaus ir perduoti valdžiai, vis tik veikiančioje mokesčių aibėje galime mokesčius suranguoti. Po neabejotinai ydingiausių turto bei muito mokesčių, blogiausių mokesčių tarpe lyderiauja pelno mokestis. Pelno mokesčio įtaka verslui neabejotinai yra didelė ir neigiama.
Problema: didžiausia pelno mokesčio našta yra netikslios, neaiškios, painios pelno mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo taisyklės.
3. gyventojų pajamų mokestis;
4. nekilnojamo turto mokestis;
5. žemės mokestis;
6. mokestis už valstybinius gamtos išteklius;
7. naftos ir dujų išteklių mokestis;
8. mokestis už aplinkos teršimą;
9. konsulinis mokestis;
10. žyminis mokestis;
11. paveldimo turto mokestis;
12. privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
13. įmokos į Garantinį fondą;
14. valstybės rinkliava;
15. loterijų ir azartinių lošimų mokestis;
16. mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą;
17. valstybinio socialinio draudimo įmokos;
18. pelno mokestis;
19. baltojo cukraus virškvočio mokestis;
20. kvotinio cukraus gamybos mokestis;
21. muitai;
22. atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos...
Šį darbą sudaro 3938 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!