Pavojingų gamtos reiškinių paplitimas pasaulyje

Pasaulyje kasdien kur nors įvyksta gamtos stichinės nelaimės. Žmonių gyvenimas Žemėje nesudaro nė tūkstantosios gyvybės egzistavimo mūsų planetoje trukmės dalies. Kad ir kokie didžiuliai būtų technikos laimėjimai, mūsų galios, palyginti su beribėmis Gamtos jėgomis, vis dar labai menkos.
Šiame darbe nagrinėjau katastrofines gamtos nelaimes, kurios vyksta visame pasaulyje. Nagrinėjau pavojingiausias turizmui pasaulio vietas, veikiančius ugnikalnius, per pastaruosius keleta metų įvykusius žemės drebėjimus, cunamius, potvynius, sausras, uraganus. Visos šios nelaimės pareikalavo daugybę aukų ir neigiamai paveikė milijonų žmonių gyvenimus visame pasaulyje. Šios katastrofos sugriauna jų ištiktų šalių ekonomiką, nuo jų nukenčia skurdžiausi ir labiausiai pažeidžiami išsivysčiusių šalių gyventojų sluoksniai ir ypač silpniausiai išsivysčiusios šalys. Manoma, kad stichinės nelaimės yra pagrindinė darnaus vystymosi ir pastangų įveikti skurdą kliūtis.
Žmonijos silpnoji vieta, apsunkinanti išgyvenimą užklupus gamtos stichijai yra nesugebėjimas planuoti ateitį arba neturėjimas priemonių padėsiančių apsisaugoti užklupus gamtos stichijai. Visa tai atsiliepia finansų, pastatų ir žmonių netektimi. Praradimų rezultatai priklauso nuo to, kaip visuomenė reguos į katastrofą. Tai galima suprasti kaip formuluotę: stichija užklumpa tada, kai atsiranda galimybė būti pažeidžiamu. Gamtos pavojai niekada netaps stichine nelaime, jei vietovė yra nepažeidžiama (pvz., stiprūs žemės drebėjimai neapgyvendintose vietovėse). Kartais terminas „gamtos“ yra ginčytinas, nes kai kuriais atvejais pavojai ir katastrofos nenutinka be žmogaus įtakos. Stichijos poveikio stiprumas taip pat priklauso nuo stichijos dydžio, prigimties (pvz., žaibas gąsdina tik mažą vietovę, o smūginiai įvykiai gali sunaikinti civilizaciją).
Klimatas keičiasi. Stebint šimtmečių temperatūros, ypač žiemą, svyravimus, galima teigti, kad jaučiamas klimato atšilimas. Šiltėja žiemos. Sausros, karščiai, liūtys, vėjai, škvalai, žemės drebėjimai, dažnėja ir stiprėja, padaro daugiau žalos. Ypač liūtys ir sausros. Jeigu 1960–1969 metų periodu jų būdavo kasmet vidutiniškai 27, tai pastarųjų metų dešimtmetyje – 57. Stichinių nelaimių sukelti ekonominiai nuostoliai padidėjo beveik 7 kartus. Vokietijoje per paskutinius 35 metus gamtos nelaimių padaugėjo keturis kartus.
Gamtos katastrofų galingumas didėja kasmet. Pakanka prisiminti potvynius Europoje, tame tarpe ir 2005 metų uraganą „Katrina“,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!