Paveldėjimas pagal Mendelio dėsnius

Visuomet buvo akivaizdu, jog vaikai gimsta panašūs į tėvus. Bet nebuvo aišku, kaip palikuonys iš savo tėvų gauna įvairiausius požymių derinius. Tačiau šis tiksliai neapibrėžtas suvokimas XIX a. tapo griežto genetikos mokslo pradžia. Šios biologijos mosklo šakos pradininku yra laikomas augustinų ordino vienuolis Gregoras Mendelis, gyvenęs nuo 1822 iki 1884 metų. Šis atlikinėdamas bandymus su žirniais nustatė, kad tėvai savo palikuoniui perduoda ne patį požymį, o veikiau tam tikrą paveldimą faktorių, kuris nulemia tą požymį. Tačiau šio mokslininko darbų nepripažino kiti tyrinėtojai iki tol, kol XX a. pradžioje Hugo de Vriesas, Karlas Korensas ir Erichas von Tšermakas neaptiko panašių dėsningumų. Mendelis, mąstydamas kitaip nei jo amžininkai, atliko monohibridinio ir dihibridinio kryžminimo bandymus ir suformulavo tris pagrindinius paveldimumo dėsnius, kurie dabar yra genetikos mokslo pradas.
Gregoras Mendelis, įsitikinęs, kad pasirinktos žirnių veislės yra stabilios bei kad po savidulkos ateinančios kartos išlaiko sau būdingus požymius, pradėjo veisles kryžminti. Iš pradžių jis atlikinėjo vadinamuosius monohibridinio kryžminimo bandymus. Šie pavadinti taip, kadangi palikuonys, hibridai, gaunami sukryžminus tėvus, besiskiriančius tik vienu požymiu. Tačiau yra svarbu pridurti, kad teiginys, jog monohibridiniame kryžminime tėvai skiriasi tik vienu požymiu, galioja tik tada, kai požymį lemia tik vienas genas arba tik viena alelių pora, kadangi vieną požymį gali lemti ne vienas, o keli genai. Mendelis atliko abipusius kryžminimus, pavyzdžiui, žemų augalų žiedus apdulkino aukštų augalų žiedadulkėmis. Abiem atvejais visi F1 (pirmos kartos) palikuonys buvo panašūs į vieną iš tėvų, tai yra į aukštąjį augalą. Tai paprieštaravo anksčiau vyravusiai susiliejimo teorijai, kuri aiškino, kad naujos kartos palikuonio konkretus požymis bus priklausomas nuo abiejų tėvų. Pavyzdžiui, sukryžminus raudonas ir baltas rožes bus gaunamos rusvos rožės – palikuonio paveldėti požymiai bus tėvų požymių vidurkis. Todėl šiuo atveju abu augalai turėtų būti buvę vidutinio aukščio. Nors abiem atvejais augalas buvo aukšto stiebo, tai nereiškia, kad trumpo stiebo požymis visiškai išnyko. F2 (antros kartos) palikuonys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!