Bendroji charakteristika.
Stibis (lot. stibium), simbolis Sb - tai pusmetalis randamas keturiose alotropinėse formose iš kurių dažniausiai pasitaiko sidabriniai melsvai balta, kieta, trapi, blizganti kristalinė forma.. Atominis skaičius 51, atominė masė 121,75. Stibis priklauso periodinės cheminių elementų lentelės V a grupei. Išorinių elektronų konfigūracija 5sp. Stibis gali būti trivalentis arba penkiavalentis. Oksidacijos laipsnis junginiuose -3, +3, +5. Gamtinis stibis susideda iš dviejų stabilių izotopų Sb(57,25%) ir Sb(42,75%), kurie sudaro 5*10 % Žemės plutos masės. Stibis - grynuolių klasės mineralas. Kristalai trigoninės singonijos, pseudokubiniai, romboedriniai, plokštelių formos. Dažniausiai sudaro masyvius grūdėtus agregatus. Blizgesys metalinis. Kietumas 3-3,5. Stibio lydymosi temperatūra 630C, virimo temperatūra apie 1750C. Chemiškai nelabai aktyvus. Blogai praleidžia šilumą ir elektrą. Stibis turi ir metalų savybių ir nemetalų savybių.
Stibis buvo žinomas jau senovėje ( 3000 m. pr. m. e. stibį naudojo senovės babiloniečiai). Stibį tikriausiai atrado vokiečių alchemikas Bazilis Valentenas apie 1450 metus. Iki 17 amžiaus jis jau buvo gerai ištirtas, bet dar dažnai buvo maišomas su kitais elementais tokiais kaip bismutas, alavas ir net švinas. Stibį pirmą kartą išsamiai aprašė Nikolas Lemerijinas 1707 metais. 1789 m. A. Lavuazjė (Prancūzija) stibį įtraukė į cheminių elementų sąrašą ir pavadino antimoniu.
Savybės.
Stibis kaitinamas aukštesnėje negu lydymosi temperatūroje jungiasi su deguonimi ir sudaro stibio trioksidą (SbO). Aktyviai reaguoja su halogenais. Lydomas su siera, selenu, telūru, sudaro chalkogenidus (SbX, didžiausią praktinę reikšmę turi stibio sulfidai SbS). Stibis jungdamasis su metalais sudaro antimonidus (pavyzdžiui, magnio stibidą MgSb). Stibis lėtai tirpsta koncentruotose druskos ir sieros rūgštyse ( susidaro chloridai ir sulfatai ). Reaguoja su koncentruota azoto rūgštimi (susidaro SbO). Skystas stibis turi ypatingą savybę šaldamas plėstis (vanduo irgi vienas iš nedaugelio skysčių turinčių tokią savybę). Todėl jis taip pat turi savybę užpildyti visus net ir aštriausius plyšius.
Radimas gamtoje ir gavimas.
Stibio yra gyvuosiuose organizmuose. Daugiausia jo randama jūrų gyvūnuose (100 gramų sausosios masės - 0,02 miligramo), mažiau sausumos gyvūnuose...
Šį darbą sudaro 979 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!