Giedromis naktimis dažnai danguje matome balzganą juostą, nusidriekusią per dalį dangaus.
Tai mums toks paprastas dalykas, kad dažnaiusai net nekreipiame dėmesio į tai. O juk ten mūsų Galaktika, didžiulė ir svetima. Svetima tik iš dalies, žmonija stengisi suprasti ir ištirti bent mažą dalelytę mus supančios visatos. Rašydamas šį darbą pasistengsiu papasakoti nors trupinėlį to, apie ką paprasti žmonės nė nenutuokia, ir kuo net nenori dometis. O juk turėtume nors truputėlį nutuokti kur mes gyvename. Skaitydami referatą sužinosite daugybę dalykų- mūsų Galktikos dydį, masę, ir įvairius reiškinius vikstančius joje.
Giedrą be Mėnulio naktį žvilgsnį patraukia plati balzgana juosta, dalijanti dangų į dvi apyliges dalis. Tai ir yra Paukščių Takas. Šis lietuviškas pavadinimas, matyt, kilo iš to, kad rudenėjant Paukščių Tako kryptis sutampa su migruojančių paukščių išskridimo kryptimi. Tarptautinis Paukščių Tako pavadinimas- Pieno Kelias (Milky Way). Siauru upeliu jis teka tarp Dvynių ir Oriono, per Vežėjo ir Persėjo žvaigždynus, užtvindo Kasiopėją, kliudo Cefėją. Tarytum sutikęs neįveikiamą klūtį, prasiskiria ties Gulbės Denebu ir nuo čia srovena dviem srautais, kol vienas išsekęs išnyksta Gyvatės žvaigždyne. Antrasis už Erelio smrkiai išplatėja ir išsilieja plačia pieno upe pietuose, kur vasaros vakarais iš už horizonto iškyla Šaulio ir Skorpiono žvaigždynų šiaurinės dalys. Įvairiais metų laikais Paukščių Taką matome skirtingai. Žiemą matyti siauriausia jo dalis, vingiuojanti per Kasiopėją, Persėją ir Vežėją, tarp Dvynių ir Oriono į Vienaragio, Didžiojo Šuns ir Laivagalio pusę. Pavasario vakarais Paukščių Takas prigludęs prie šiaurės vakarų horizonto, bet paryčiui apjuosia visą dangų iš šiaurės į pietus. Toks pat jis būna vakarais rudenėjant. Tada jis įspudingiausias.
Rašytiniai šaltiniai byloja, kad senovės graikų filosofai dar šeštame a. Pr. Kr. Suvokė, kad Paukščių Takas švyti dėl gausybės akimi neįžiūrimų žvaigždžių. Tai įrodė G.Galilėjus, septiniolikto amžiaus pradžioje nukreipęs į Paukščių Taką savo pirmąjį teleskopą. Vėliau anglai Viljamas Heršelis ir jo sūnus Džonas, taop pat kitų šalių astronomai atliko didžiulį darbą: skaičiuodami...
Šį darbą sudaro 1365 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!